Atos 13

IRUHIN ANANIN BARAEN (AON) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Anam profet hani tisa omi douk hani eshesh Iruhin ananish arpesh shape abrudok wabur Antiok. Amamish nyeiguhw eshudok, Barnabas iri Simeon. Simeon ananin enyudok enen nyeigur douk Niger. Anan Lusius douk nanaki debeiburi wabur Sairini iri. Anan Manain. Anan douk anudok debeini um gavman iri Herot ananish amakenyish sharan nani eshesh nape iri. Aria anan douk Sol.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Anob nyutob aria eshesh shashakur um worigun aria shape shenek beten atin. Shenekesh namudok aria Iruhin ananin Mishin nyakripesh nyakri, “Pukwiraeh Barnabas nini Sol um hunak hunek enyudok mour douk yahwaram um huneken iri.”
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Namudok aria shashakur um worigun shape meyoh aria shape shenek beten sharig Iruhin um nutaurumam. Showemam wis aria sheshopokam hanak.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Iruhin ananin Mishin nyohur Barnabas nani Sol aria nyeshopokam hanakum Selusia. Habuh agundok aria harao korohuk hanakum enyudok unai nyeigurinyum Saiprus.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Arigaha douk hanak hatogur Salamis aria hape hakripesh Iruhin ananin baraen gani numun eshesh Juda esheshig shape sheneyagwreh baraen-ogwi urusag. Jon Mak douk neiram um nutaurumam um mour.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Hakitak hawish hanak ihirub warub enyudok unai aria hanak hatogur Pafos. Hatogur Pafos aria haparug anan arman shahwaran um Barjisas iri. Anan douk anan eshesh Juda esheshin nenek rohwumesh iri profet. Aria anan napeum nenek ouruh hani sabagwiruh iri.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Anudok arman Barjisas douk nani anan debeini um gavman um enyudok unai iri hape. Ananin nyeigur Sergius Paulus. Anan douk nadukem enenyenen iri. Aria narig Barnabas iri Sol um hunaki hutrun. Um maresh? Anan nakri numnek Iruhin ananin baraen.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Aria anudok arman Elimas nape natupok baraen. Anan douk anudok arman douk napeum nenek ouruh hani sabagwiruh iri. Aria shawanam ananin nyeigur um eshesh Grik esheshin baraen aria shahwaran Elimas. Elimas nakwiraeh um nakri nuwanamaguk Sergius Paulus um anan mare nusuhw Debeini ananin baraen nugipeshen, uwok.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Aria Sol, enyudok enen nyeigur shahwaran um Pol iri narao Iruhin ananin Mishin nyapenyan wosik abom aria natrun duk Elimas.
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 Aria nakripan nakri, “Satan ananin nuganin! Nyak nyenek horim abom um ihihumori yopihi aih. Aria shukninyum ihinyumori shenek rohwumesh-umeh iri aih hani ihihumori yoweihi aih. Nyak nyape nyabirak um nyuwanam Iruhin ananin adurin baraen um nyutogur rohwotuhw-inyi. Aria nyak ta nyakri uwok um nyukutihukuk ehudok aih, uwok?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Aria mnek! Douk Debeini ta nen aria nyakis nabes ta sishuk. Nyumneh ta mare nyutrih aria ta nyupe namudok atin um eneh nyumneh.”
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Douk nape debeini um gavman um enyudok unai iri natik enyudok aria nenek bilip um Debeini. Anan nakitak yowiyokuk abom um Debeini ananin baraen douk Pol nani Barnabas heyagwrehen iri.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pol nani amam heiran iri hakutukuk Pefos harao korohuk hanak hatogur wabur nyeiguriburum Perga. Abrudok wabur douk bape agudok shokugi nahobig Pamfilia. Aria Jon wata nakwutumuk natanamum Jerusalem.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Amam hakutukuk Perga aria hanak hatogur Antiok. Antiok douk bape agudok shokugi nahobig nyeigurigum Pisidia. Arigaha ahudok nyumnah Sabat douk eshesh Juda madae shunek mour ahi uwe hanak hatograri, aria hanak hawish hape atudok urupat douk eshesh Juda shape sheneyagwreh baraen-atari.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Hawish hape aria debeimori um atudok urupat iri hatarih Iruhin ananin lo seiwok nakoguk Moses enyi um jurug aria hatarih enen baraen shopunek douk seiwok amam profet henyemaguk iri. Douk hakripesh baraen um jurug aria henekumam baraen Pol nani Barnabas. Baraen enyudok. Hakri, “Ashukenyim, ipak enen baraen um pakri pukripesh um shupe dodogowish um, apak wosik makri punaki pukripeshen douk.”
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Hemnek namudok aria Pol nakitak neyotu naurumesh wis aria nape nakripesh. Nakri, “Ipak Israel pani ipak ihipmorim kupaipari douk penek lotu um Iruhin iri, ipak pumnek eikin baraen.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Eshesh Israel shenek lotuman iri Iruhin nagraeh apakish yamehesh aria abudok nyutob shanak shape kupaishi esheshib amnab Isip obi nyutob, anan douk nenekesh shatogur sabaishi meyoh abom. Shape agundok arigaha anan douk dodogowin atun abom, aria naraesh shakutukuk Isip shanaki.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Shanaki shanak shape wehigunum arpesh uwok um aria anan nape nataurumesh. Eshesh shakana uwok um anan madae shumnek ananin baraen, aria anan nani eshesh nape nataurumesh um 40-poreish kwarahos.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Nanunu 7-poreis debeisi awiros um arpesh abudok amnab Kenan aria nekesh amnab ananish arpesh eshesh Israel shagremab.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Enyudok ihinyumorim douk nyatogur atin hurukatin um sabaishi 450-poreish kwarahos. Enyudok nyanakuk aria nenekumesh debeimi armam jas um heyohesh iri. Debeimi heyohesh arigaha anudok profet Samuel natogur.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Aria abudok nyutob shakrip Samuel um nunekumesh anan king obi nyutob, Iruhin nagraehumesh Kis ananin nuganin shahwaran um Sol iri natogur esheshin king. Nape king um 40-poreish kwarahos. Anudok arman king Sol douk nakitak opudok Benjamin ananip awirop.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Aria Iruhin neyatakuk Sol aria nenek Devit nape esheshin king. Baraen Iruhin nakrip arpesh um shudukem Devit um douk enyudok. Nakri, ‘Eik yaparug Jesi ananin nuganin Devit. Eik urkum manawashaman aria anan ta nunek ihinyumori mour douk eik ikripanum nuneken iri.’
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Aria Iruhin nenek enyudok mour nyatogur kabi seiwok nakri adurin atinyi baraen um ta nuneken nyutogur iri. Agundok atap Devit ananip awirop panak arigaha Iruhin nagraeh Jisas um nurao apak arpesh mutanamum Iruhin aria mupe wosik. Nagraehan aria neshopokan nanakumori Israel.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Jisas wata nutogur uwe aria Jon nenek baptaisumesh iri nape nakripesh baraen ihishmorim eshesh Israel. Nakripesh um shukeshuguk agabus yoweishi inahos, shatanam shukon aparuh Iruhin aria shunek baptais.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Jon hurukatin um niyatok ananin mour aria nakripesh nakri, ‘Ipak pakana eik amiapen? Eik madae anudok arman douk pape patrugun uman ta nutograri iri uwe, uwok. Aria mnek! Arman pape patrugun-uman iri ta eik iyatok eikin mour um jurug, aria anan ta kadak nutogur. Aria eik douk madae debeiwe iri um ikweshih madururuh ananiyu su uwe, uwok. Anan douk debeini arman abom.’”
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Pol baraen apa nape nakripesh nakri, “Ipak Israel eikip ashukenyim owarhim douk Abraham nahwarepum yamehem iri pani kupaipari penek lotu um Iruhin iri, enyudok baraen um Iruhin nurap mutanamori mupe wosik um douk neneken nyanakumori apak ihipmorim.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Shape Jerusalem iri armam armago shani esheshim debeimi madae shudukemesh um anan douk nunakumori nutaurumesh aria wata nuraesh iri uwe, uwok. Esheship urkwip madae gamo purumen wosik uwe enyudok baraen seiwok amam profet henyemaguk aria shape shatarihen ihih nyumneh Sabat douk eshesh Juda mour uwok shape meyoh ehi. Aria shenek amamin baraen nyatogur adurin um shabo Jisas nagok um.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Madae shuparug enesh yoweishi inahos uwe douk nenekesh um ta shon nugokumesh, uwok. Aria sharig Pailat um non nugok.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Douk shenek enenyenen mour riguk amam profet henyemaguk Iruhin ananik Buk iri baraen nyakrium ta shuneken-uman iri um jurug, aria shabrean-ari rowog kruse shanak sharuman onohw wonugwehw.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Aria Iruhin wata norukwan yapis aria wata nakitaki.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Aria sabaihi nyumneh natogurum amam armam douk hapei Galili heiran hanakum Jerusalem iri. Natogrumam aria hatrun. Aria douk amudok armam douk hape hakripap ananin baraen apak Israel.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Aria ohwak douk enyudok wanakumori wakripep enyudok yopinyi baraen. Baraen enyudok. Enyudok mour seiwok Iruhin nakripesh enen adurin atinyi baraen apakish yamehesh um ta nuneken-umesh iri douk enyudok
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 neneken um nutaurum apak esheshish batowish. Um agundok Jisas nagok aria wata nonohur nakitaki um. Baraen nyetem Iruhin ananik Buk Song iri douk nyetem namba 2 Song. Baraen enyudok,
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 “Baraen douk Iruhin nakriyen um ta nuhur Jisas nukitaki aria mare nutar abom um douk enyudok. Nakri,
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Namudok aria enen baraen shopunek nyetem Buk Song iri nyakri namudok. Nyakri,
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 “Apak ihishmorim douk madukemesh. King Devit napeyehi nyumneh, anan douk nagipesh Iruhin nakri-enyi atin aria nagok. Nagok douk sharuman hurukatin um sharom ananim yamehem um aria natar.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Aria anudok arman douk nagok aria Iruhin wata nonohur nakitaki douk madae nutar uwe.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Namudok aria ashukenyim owarhim, ohwak wakri ipak ihishmorim gamo pudukemesh. Ohwak wakripep baraen namudok. Wakri anudok arman Jisas ta wosik nutaurumep nuneguk ipakish debeishi shokwish penekesh iri yoweishi inahos.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Lo seiwok Iruhin nakoguk Moses enyi ta mare nyuneguk ipakish yoweishi aria Iruhin nutrip nuhwarep yopishi arpesh, uwok. Aria ihishmorim arpesh shenek bilip um anudok arman Jisas iri, Iruhin douk nahwaresh yopishi arpesh.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Aria ipak gamo pudukemesh um enyudok seiwok amam profet hakriyenyuk iri um mare nyutogrumep, uwok. Baraen enyudok. Hakri,
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 ‘Ipak peyagwreh enenyenen yoweinyi um Iruhin ananin baraen iri, ipak putrugun pugugak pupe aria pugok!
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Pol nani Barnabas hakutukuk atudok urupat hape hatogur aduk aria eshesh armam armago shakripam um wata hunaki ahudok anah nyumnah Sabat douk eshesh Juda shape meyoh ahi aria gamo hukripesh enyudok atin baraen.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Douk shakutukuk urupat shatogur aduk aria sabaishi Juda shani kupaishi iri armam armago douk shagipesh eshesh Juda shenek lotu iri, shani Pol nani Barnabas shanak. Shanak aria amam gamo hakripesh baraen um hakri huhur esheshiruh aparuh aria shupe dodogowish atish um agundok Iruhin nape nataurumap meyoh um.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Douk arigaha ahudok anah nyumnah eshesh Juda mour uwok shupe meyoh ahi hanak hatograri, aria hurukatin um ihishmorim arpesh shape abrudok wabur iri shanakumori shumnek Debeini ananin baraen.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Aria eshesh Juda shatik sabaishi armam armago shanaki shantorum aria shenek nyigiya. Esheshiruh aparuh yoweruh abom aria shape shakri uwok um Pol nakripesh-enyi baraen shenekan enenyenen.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Shenekesh namudok, aria Pol nani Barnabas dodogowim atum heyagwreh baraen aria hakripesh hakri, “Douk adur. Enyudok Iruhin ananin baraen ta urik ukrip ipak Juda purik. Aria pekenyuk agabus aria namudok douk ipak meyoh pakri ipak madae yopipari um pupe wosik abom ihih nyumneh uwe, uwok. Namudok aria douk ta ukutipukuk unak um kupaishi douk eshesh madae Juda iri uwe aria ukripeshen.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Um maresh? Debeini douk nakripap dodogowinyi baraen namudok, nakri,
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Kupaishi arpesh douk eshesh madae Juda iri uwe shemnek enyudok baraen aria shanadudareh. Shakri Debeini ananin baraen yopinyi abom. Aria eshudok ihishmorim douk Iruhin nagraehesh jurug um shupe wosik abom ihih nyumneh iri douk shasuhw ananin baraen dodog shagipeshen.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Aria Debeini ananin baraen nyanak ihirub warub bape agudok shokugi nahobig Pisidia iri.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Aria eshesh Juda shahur ono nyeiguhw shato iruhw iri owi armago douk wenek lotu um Iruhin iri wani debeimi um abrudok wabur iri aria juwehosish um Pol nani Barnabas. Shape shenekam enenyenen aria sheneyagwreh dodog um hukutukuk esheshib amnab ba hanak.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Hakitak um hunak aria hagudupeshuk nyupruk amamiruh yeriweruh kwakusuk abrudok wabur Antiok aria hanak um Aikoniam. Hagudupeshuk nyupruk um eshesh shutik aria shudukemesh um eshesh douk baraen nyapenyesh um ehudok eshesh shenekeh iri aih.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Amam hanakuk, aria eshesh Antiok shagipesh Jisas iri douk sharao Iruhin ananin Mishin nyapenyesh wosik abom aria shanadudareh shariguk.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.