1 Coríntios 10
IRUHIN ANANIN BARAEN (AON) vs AAI
1 O ipak eikish arpesh, eik yakri ipak ta pudukem enyudok. Seiwok ihishmorim apakish popehesh yamehesh eshesh Israel shape shakamum ogwudok orug douk gwape gwarik-umesh um yah iri. Aria eshesh shagim amnab shanak shabrig ogwudok debeigwi youg nyeigurig um Owishiborigwi Youg.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Eshesh shagipesh Moses aria shawish shanak ogwudok orug gwoshigarish gwani youg aria shagipesh ananin baraen shani anan shasuhw atum urkum. Aria enyen kabi douk shenek baptaisum.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 — ausente —
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 — ausente —
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Aria sabaishi eshudok arpesh, Iruhin nakri uwok um esheshih aih aria juwehosin abom nekesh agab aria naesh shagok. Anan naesh shagok aria esheshiruh yegeshiweruh hakus hanakuk agundok wehigunum arpesh uwok um.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 Aria eshudok ihishmorim douk shatogurum shakripap yopinyi dodogowinyi baraen apak doukipari um apak mishish mare shikitak um munek yoweishi inahos kabi douk seiwok eshesh shenekesh um, uwok.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 Aria eshudok douk shakripap um apak mare munek lotu um amudok madae adurimi god omi uwe kabi douk seiwok eshesh enesh shagipesham um. Iruhin ananik Buk douk kwakri um eshesh kwakri namudok,
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 Aria apak shopunek mare munek yoweishi inahos monek wehrur um kabi douk seiwok eshesh enesh shenekesh um. Aria atuh nyumnah, sabaishi 23, 000-poreish shagok aria shanak shawishuk abom.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 Aria apak mare mukwiraeh Debeini kabi douk seiwok enesh shakwiraehan aria yuguhw hwaesh shagok um.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Aria apak mare munumogesh aria munek prukpan um Iruhin kabi douk seiwok enesh shenekesh um aria enyudok ensel douk nyabo arpesh shagok iri nyaesh shagok aria shanak shawishuk abom um.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Enyudok ihinyumorim nyatogur um eshesh iri douk nyape kabi enen kak um kupaishi arpesh shutrin aria mare shunek yoweishi inahos. Aria enyudok baraen douk nyakrium ehudok aih aria shopunek douk shenyem nyetem Iruhin ananik Buk. Enyudok baraen shopunek douk shenyem um nyukripap dodogowinyi baraen apak doukipari um gamo mumnek um apak mare mugipesh esheshih yoweihi aih. Apak douk manaki jurug hurukatin um abudok nyutob um ahudok hugiguk iri nyumnah hutogur.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 Douk namudok aria enyudok arpen douk nyukri enyen nyeyotu dodog iri, enyen ta gamo nyudukemesh um ta wosik atin enyen nyutu nyunek yoweishi inahos.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Ihinyumorim kwiraeh douk nyatogur um ipak iri douk madae enen kupainyi uwe, uwok. Enyudokmori atin kwiraeh shopunek apa nyatogur um ihishmorim arpesh. Aria Iruhin apa nagipeshen wosik ananin adurin atinyi baraen um nakri ta nutaurumep aria ta mare nukutupukuk um enen kwiraeh nyunek uhwin um ipakin dodog, uwok. Abudok nyutob kwiraeh nyutogur-umep obi nyutob, Iruhin ta nutaurumep nunekumep anah yah um pishagrakuk enyudok kwiraeh. Ahudok yah douk namudok. Anan ta nutaurumep nunekep piyotu dodogowip.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 Douk namudok aria ipak eikish Iruhin ananish arpesh douk eik urkum manawashamep iri. Ipak ta pukomuk agabus aria mare pugipesh amudok madae adurimi god omi uwe.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Ipak douk padukemesh iri arpesh. Douk namudok aria ipak putik enyudok eik yenyemagu iri baraen punek skelumen. Aria ipak kanak ta pudukemesh um eikin baraen douk adurin atin.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Apak manadudareh um Iruhin um abrudok wainibar abar borap iri kap aria mabaroh um, ababar douk benekap mani Krais douk ananibor owishibor batorumap iri mape atugun aria masuhw atum urkum. Aria apak mawor atudok bret matoh um, atat douk tenekap mani Krais ananihw yegenyihw aria anan douk nagok um nataurumap aria mape atug barag.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Aria douk atut bret apak sabaipari matogur atin arpen. Um maresh? Apak ihishmorim douk mawok atudok atut bret.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Aria ipak urkwip purum eshesh Israel shenekeh iri aih. Eshudok arpesh douk shawok eshudok mahish aria worigun douk sheshem tebol shenek ofamesh shako Iruhin iri douk shani Iruhin shasuhw atum urkum aria shenek lotuman.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 Aria eik yakri mumam? Eshudok mahish aria worigun douk shenek ofamesh shako madae adurimi god omi iri uwe iri douk arpesh meyoh shenekam iri douk adurigun worigun o eshudok warehos douk adurishi? Eik yakri namudok aka, uwok?
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Uwok. Eik douk yakri namudok. Eshudok douk arpesh madae shudukem Iruhin iri uwe shenek ofamesh shako rohwomi god iri, eshudok douk madae shunek ofamesh shuko Iruhin uwe, uwok. Aria eik yakri uwok um ipak puni amudok henek rohw iri pusuhw atum urkum.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 Ipak madae wosik um punek lotu um Debeini puwok wainibar abar ananin koutukwi iri, aria wata shopunek puwok papudok douk shenek ofamabor shako rohwomi god iri shopunek uwe, uwok. Ipak madae wosik um puni Debeini pupe atug barag atum urkum aria puwok ananigun worigun, aria wata shopunek punak puwok eshudok douk shenek ofamesh shako rohwim iri god omi uwe, uwok.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 Apak makri munek Debeini juwehosin um apak aka, uwok? O apak douk dodogowip abom meshagrakuk anan aka, uwok?
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 Enesh shakri namudok, “Enyen douk wosik um munek ihishmorim eneshenesh eshudok.” Enyudok enyen douk adur, aria ihishmorim eshudok ta mare shutaur-umap. Aria eshesh shakri, “Enyen douk wosik um munek ihishmorim eneshenesh eshudok.” Aria eshudok ta mare shutaurumap shunekap mutogur dodogowip um musuhw Krais ananin baraen dodog mugipeshen um.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Aria ipak mare urkwip purum pakri punagabe ipak atip um ipak pupe wosik, uwok. Ipak ta urkwip purum putaurum kupaishi shopunek.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Mahish douk shatorish maket iri, eshudok wosik putorish aria pishoh. Ipak mare punek urkwip aria punasorik um, uwok.
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Um maresh? Iruhin ananik Buk kwakri, “Agundok atap pani ihishmorim eshudok shani amnab, eshesh douk Debeini ananish atish.”
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Aria ta enen arpen douk madae nyusuhw Krais ananin baraen iri uwe nyukri nyuhwar-umep um punak puni enen puwok worigun iri mahish, aria ipak mishish shikitak punak um, ipak ta punak. Punak aria eshudok worigun eshesh shunekeshumep iri, eshudok ipak ta pishoh. Ipak mare punek urkwip aria porig, uwok.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 Aria ta enen arpen nyukripep nyukri, “Eshudok mahish douk shaesh shenek ofamesh um henek rohw iri god omi” iri um, ipak mare pishoh, uwok. Ipak punek urkum um enyudok arpen douk nyakripep iri nyuni eshudok enesh arpesh esheship urkwip. Ta ipak pishoh aria eshesh shugipeshep shishoh aria esheship urkwip pur shukri eshesh shenek yoweishi inahos.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 Eik douk madae ikri um ipakip urkwip uwe. Eik yakri um enyudok arpen douk nyakripep um eshudok mahish shani worigun iri enyenyim urkum. Aria enen arpen ta nyukri, “Eik yape meyoh. Douk namudok aria enyudok arpen douk enyenyim urkum madae dodogowim iri uwe ta nyuneke aria mare iwok eshudok worigun aria mahish um maresh? Eik ta ishoh.
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Aria eik inadudareh inek tenkyu um Iruhin um eshudok worigun iri mahish aria ishoh um, kupaishi arpesh douk shenek prukpanume um maresh? Ehudokmori aih eik yakri uwok-umeh.”
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 Douk namudok aria baugenyum enyudok baraen douk namudok. Aria ipak puwok worigun aria mahish o abar o punek maresh um, ipak ta punekesh um putuk Iruhin ananin atin nyeigur nyuto iruhw.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Ipak ta punek urkum um ihishmorim arpesh. Eshesh Juda shuni eshudok douk madae shudukem Iruhin iri uwe, shuni Iruhin ananish arpesh douk shasuhw ananin baraen shagipeshen iri. Eshudok ihishmorim arpesh ipak madae punek anah aih um punek enen um eshesh shunek yoweishi inahos, uwok.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Aria eik shopunek douk namudok atin. Eneshenesh eik yenekesh iri, eik apa yenekesh um yakri itaurum ihishmorim arpesh. Eik madae inek urkum um ikri itaurum eik atuwe uwe, uwok. Eik yeneken um yataurum ihishmorim arpesh um Iruhin wata nuraesh shutanamori shupe wosik abom.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.