Mateus 23
Filifita NT (AOJ_FIL) vs AAI
1 Eaꞌ Jisas naseꞌasa basef esis amam nematawa hiesi saloma amam alupumi 12-peleim ananimi.
1 Imaibo Jesu sabuw rou’ay gagamin naatu i ana bai’ufununayah isah eo,
2 Naꞌiam naꞌama naꞌi, “Amom mawalipasa miꞌuli Godi maloma amama Farisi amam mahoꞌofa Mosesa mawalipasa miꞌuli Godi laꞌifim.
2 “Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee i Moses ana ofafar etei hisora’ub.
3 Andeandeꞌma pila basef hiami amam maꞌipipami, eaꞌ ipeꞌ ina pendaꞌ waf amam mandaꞌanai, owaꞌ hapainai. Deiꞌ main, amam maꞌipasa basef hiami, eaꞌ amam atom ina mailam, owaꞌ.
3 Imih abistan tibi’obaiyi i kwanabosiyasiyar, baise men kwani’u’urih. Anayabin abisa teo i men na’atube tisisinafumih.
4 Amam mowatania basef amamumi mawalipasama sielam siꞌi basef wafimi anom awolef wafimi luꞌwami mawamonam matoma ikeguf asasimi, eaꞌ amam ina magiambamas mofaꞌam ma lagof amamumi, owaꞌ.
4 Ofafar fokarih maiyow sabuw tuwabuh hiyara’ah hi’abar tibi’akir, naatu i men kafa’imo boro umah hina’ofere hinibaisih bit nakereremih.
5 Amamaga hiami mandaꞌami mandaꞌam etina epes sotolom sinifelom. Amam mala egipluꞌunai nail lagof balagah amamumi ma mandaꞌ beten eaꞌ mandaꞌ sosaf launai nape sagwegw amamumi daꞌmalifima.
5 “Sawar etei bebeyanamaim tisisinaf sabuw itihimih. God ana Tur ai kanabihimaim hikirum, ukwarih, umah, hai faifuwamaim hikubabaren sabuw itihimih.
6 Amam ukup maꞌi siaifah amama motawa maliꞌi atom dambami atom mapoma, ma nemaf anama sandaꞌ gwaꞌaimi luꞌwami o anama ifagw esis Juda saꞌi basef sapeimi.
6 Hiyuw hai mar tekokok efan gewasih hinabow hinamare hinama, naatu Kou’ay Bar wanawanan tekokok efan gewasih imaim hinama.
7 Amam maꞌi hiesi sotoloma sondalalimam sosaꞌma agof amamumi anama sandatama sapoma ma maꞌi sofalam siꞌipam siꞌi, ‘Dambami tisa’.
7 Hai kok gagamin i ahar efanamaim sabuw hinakakafiyih, hai merar hinay hinabora’ara’ahih bai’obaiyenayah gewasih hinarouw.
8 Eaꞌ enis epes ina sofala ipeꞌ siꞌi ipeꞌ dembipei, owaꞌ. Deiꞌ main, ipeꞌ tisa dembinai ipeꞌinai atotona eaꞌ ipeꞌ hipei pape siꞌi sahin owan wambota atotona.
8 “Baise kwa men bai’obaiyenayah hinarauw hina’omih. Anayabin kwa etei i ain uf, naatu a Bai’obaiyenayan i ta’imon.
9 Ipeꞌ ina pefala enin epen nape etap anaeꞌ piꞌi Ahalomepa ipeꞌinai, owaꞌ. Deiꞌ main, aman anama atotona anan Ahalomepa ipeꞌinai, nape ilif heveni.
9 Men yait ta iti tafaramamaim Tamat kwana’omih, anayabin kwa Tamat i ta’imonamo maramaim ema’am.
10 Eaꞌ esis ina sofalepa siꞌi dembipei tisa, owaꞌ. Deiꞌ main, Dembinai tisa ipeꞌinai Krais atotona, God nandandepana nasapaꞌana nafiꞌi.
10 Naatu men yait ta kwa isa bai’obaiyenayah narouw nao, anayabin kwa A Bai’obaiyenayan i ta’imon Keriso akisin.
11 Eaꞌ emi egafis nambimb sotaga dembesi ipeꞌisi, deiꞌ ataꞌ siliꞌ sope sondaꞌ maol sope owina ipeꞌ.
11 Orot gagamin kwa wanawananamaim i orot yait taintuwan isah ebi’akir.
12 Eaꞌ naꞌama etin, emi egafis sefela agof asasimi atom, epes isima anona nemaf agof aꞌas. Eaꞌ emi egafis sondaꞌ agof asasimi mefeꞌ owin, anona nemaf esis sefaꞌ agof luꞌwami.”
12 Orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nayare, naatu orot yait taiyuwin eyayare God boro nabora’ah orot gagamin namatar.
13 “Ipeꞌ amam dembipei pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ amam malogof biamipei! Ipeꞌ pewalo uta ma naep esis amam nematawa ma ina nambimb siowis kingdom heveni, owaꞌ. Deiꞌ main, ipeꞌ ina pafeꞌ pawis nomon, eaꞌ esis amam nematawa saꞌi sefeꞌ siwis nomon, isima ipeꞌ pasopamas eafa sefeꞌ siowis. [
13 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanah rerekabih! Sabuw mar ana aiwobomaim run isan hai etawan kwahir, naatu kwa run isan kwakwahir, sabuw afa runamih tisisinaftobon baise kwa men kwabibasit boro hinarun.
14 Ipeꞌ amam dembipei pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ malogof biamipei. Ipeꞌ pawis ifagw amama nematawa alifiwai, pawis pakawalopom amamaga awoumi. Pandaꞌam naꞌama pandaꞌ beten launai etina esis sitilipa siꞌi ipeꞌ buꞌwipei. Anona nemaf God newaloga epes hiesi, enis epes owaꞌ seandaꞌ waf aonai naꞌamainai sofaꞌ nimanimi kwawieꞌum, eaꞌ ipeꞌ pefaꞌ nimanimi luꞌwami endilisi.]
14 Yababan boro kanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawan rerekabih! Kwafur baibin kwai’a’afiyih hai sawar kwabowabow, naatu iti baifa’i isan kwai’o’orot yoyoban manimanih kwayoyoyoban
15 Ipeꞌ amam pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ malogof biamipei! Ipeꞌ pafeꞌ hiꞌagoma naoh etap wambel hiagoma, pifaꞌai anona epena notaga alupunai ipeꞌinai nila basef ipeꞌimi. Anan eaꞌ nataga alupunai ipeꞌinai, eaꞌ ipeꞌ pandaꞌ anan aona endilisi nikilaꞌ ipeꞌ naꞌama. Ipeꞌ aopei ma peafeꞌ wambel aonai hel nif fandumi mapoma. Eaꞌ ipeꞌ pandaꞌ epen anama nikilaꞌ ipeꞌ nendaꞌ waf aonai endilisi nandahama nefeꞌ wambel aonai hel.
15 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanan rerekabih! Tafaram, tafaram un boy kwabai sabuw dogoroh baikitabirin a kou’ayomaim run isan kwa’u’uwih, naatu orot ta’imon kwabai a kou’ayomaim erur i ana kakafin tafan kwaya’abar kwai’afiy kakafin natun matar kwa bairi kwanan kwani’akiramih.
16 Aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ naep masiꞌipei paꞌi pihiꞌambasa eaf enis epes. Ipeꞌ pawalipas naꞌama paꞌi, ‘Iꞌi emi egafis siꞌi agola ipat anama luꞌunai Godi sandaꞌ lotuwanai ma siꞌi sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, amama falafumi. Eaꞌ emi egafis siꞌi agola gol amama buꞌwami sofaloꞌma ipat anama ma siꞌi sendaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, sendaꞌam sila basef siꞌi saꞌi.’
16 “Yababan boro kwanab! Mata fimih! A bai’obaiyenamaim sabuw kwai’obaiyih kwao, ‘Orot yait Tafaror Bar isan na’obaifaro, nati ana’obaifaro yabin en, baise orot yait Tafaror Bar wanawanan gold isan na’obaifaro, nati anao matanen i nakakafiy.’
17 Ipeꞌ pahaga pagaoli ukup mololaepai eaꞌ naep masiꞌipei! Main deꞌim mape luꞌum mikilaꞌ? Gol amama sofaloꞌma ipat anama amam luꞌum o ipat anama buꞌunai nandaꞌ gol amama mataga boꞌoma naep Godi? Eaꞌ deiꞌ ipat anama atona nikilaꞌ gol.
17 Mata hifim kwabobosa! Sawar menatan i gagamin, gold o Tafaror Bar? Baise Tafaror Bar i gagamin anayabin i wanawananamaim gold i kakafiyih himatar ti’inu’in.
18 Eaꞌ ipeꞌ pawalipas wapotiꞌ paꞌi, ‘Iꞌi emi egafis siꞌi balata sofaꞌ mafis sasoꞌ Godanai ma siꞌi sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, amama falafumi. Eaꞌ emi egafis siꞌi ofa mafis satoma balata ilifa sendaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, esis silam siꞌi saꞌiam.’
18 Iban maiye sabuw kwai’obaiyih kwao, ‘Orot yait sibor ana gem kakafiyin isan nao’obaifaro, nati anao baifaro i yabin en, baise gem kakafiyin afe’enamaim siwar isan na’obaifaro nati ana’obaifaro i nakakafiy.’
19 Ipeꞌ naep masiꞌipei! Maim amamaga mape luꞌum? Ofa mafis mape luꞌum o balata nandaꞌ ofa anama nataga boꞌona ma naep Godi, deiꞌ nataga luꞌuna? Eaꞌ deiꞌ balata nikilaꞌ ofa.
19 Mata hifim kwabobosa! Sawar menatan i gagamin, siwar o sibor ana gem kakafiyin tafanamaim siwar tena kakafiyin kakafiyin temamatar i gagamin?
20 Naꞌama deiꞌ emi egafis siꞌi agel balata anama ma siꞌi sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, isima sendaꞌ basef amama laꞌifima amamaga matoma balata ilif maloma balata wapotiꞌ.
20 Isan imih orot yait sibor ana gem kakafiyin isan eobaifaro, sawar etei nati gem tafaramamaim ti’inu’in auman isah eobaifaro.
21 Eaꞌ emi egafis siꞌi agel ipat luꞌunai Godi ma siꞌi sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, isima sandaꞌ basef asasimi laꞌifima ipat anama naloma Anan nape ipat anama.
21 Na’atube orot yait Tafaror Bar isan eobaifaro, i God nati wanawananamaim ema’am auman isan eobaifaro.
22 Eaꞌ emi egafis siꞌi heven ilifa sondaꞌ basef asasimi motaga laꞌifim, isima saꞌi sondaꞌ basef asasimi laꞌifima balata buꞌunai Godi naloma Aman anama natoma balata anama.
22 Naatu orot yait mar isan eobaifaro i God ana urama’ama efan isan eobaifaro, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
23 Ipeꞌ amam pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ amam malogof biamipei! Ipeꞌ pawaloga nambawa maloma lombo maloma akwal mamumami hiami paseꞌana tuꞌwanim God. Pandaꞌam naꞌama ma akwal amama hiami agofuma amama min, dil, kumin. Eaꞌ ipeꞌ pindihiꞌama basef amama hiami ma miꞌuli God naꞌiami ma waf buꞌunai ma pigiambama epes, piti esis uwahipis, pendaꞌ amamaga andeandeꞌ ma waf endilisinai. Waf anama hianai neloma waf pindilali peseꞌana amamaga maim Godanai, anama pekolasana pihapilana etin pilana.
23 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanan rerekabih! Kwa i fiyow yamurih gewasih, bay hai momon, bay matah haibaib gewasih i roumukur kwayai God kwabitin, baise ofafar gagamih ma gewas isan, kabeber, bosunusunub isan eo i kwakwahiren. Ofafar iti i gagamih, gewasin i kwatabosiyasiyar ofafar afa auman.
24 Ipeꞌ naep masiꞌipei, paꞌi pihiꞌambasa eaf enis epes! Ipeꞌ pandaꞌ maola patofa afiꞌawa amama saꞌumi mail maloh nembawa, eaꞌ mafin anama luꞌunai kamel eaꞌ pewaloꞌana nalomam.
24 Bonawiyenayah mata fim! Ofafar rimiyafof totomar i kwarurububuna, baise camel koun butun i kwatotonan.
25 Ipeꞌ amam dembipei pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ amam malogof biamipei! Ipeꞌ pandombasa kap plet andeꞌama atom boꞌom. Eaꞌ nomon owaꞌ. Ipeꞌ opalef siꞌipama waf sandaꞌ walanai naloma waf anama alop atonai aonai.
25 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu Pharisee wanawanan rerekabih! A kerowas naatu a tew ufuhine i kwasasouwen, baise wanawanah i kato rabirabih, bain, bai’o’orot, kabat, gamin baiyow awan karatan inu’in.
26 Ipeꞌ Farisi, naep masiꞌipei! Ipeꞌ ataꞌ piliꞌ pendombasa kap malep nomonam muliꞌ ma nambimb andeꞌema wapotiꞌ meataga boꞌom.
26 Mata hifim kwabobosa Pharisee! Gewasin a tew naatu a kerowas wanawanahine wan kwanasouwen, saise ufuhine auman boro hinigewasih.
27 Ipeꞌ amam pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ epes malogof biamipei! Ipeꞌ pandahama siꞌi ifagw saꞌumi sawa epes sagaꞌi hiꞌagilif sandaꞌ pen afitinai saofam. Eaꞌ andeꞌama boꞌom ma satolom, eaꞌ nomonama siꞌima amamaga awami foloꞌalami mala maloma bihiguf balagah epes sagaꞌi alialimi.
27 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee. wanawan rerekabih! Kwa a’itinin i rah ufunane tewowab gewas ebatabat na’atube, baise wanawanan i orot babin hai rarik awan karatan masin kakafin.
28 Ipeꞌ pape naꞌama etin. Esis epes sati alop ipeꞌinai andeꞌ saꞌi ipeꞌ pandaꞌ waf buꞌunai. Eaꞌ nomon waf aonai basoꞌomunai ma malogof biagufi patopaꞌ basef anai ma miꞌuli Godi amama mape siꞌima ipeꞌ.
28 Imih kwa ayumat i nati na’atube, ufunane sabuw matahimaim a’itinin i gewasin, baise wanawananamaim a kakafin naatu a tafasar i ra’at.
29 Ipeꞌ amam pawalipasa miꞌuli Godi paloma Farisi, aeꞌ ati uwahipipa ma nimanimi luꞌwami anona nemaf meatagamipei. Ipeꞌ amam paꞌi malogof biamipei. Ipeꞌ pandaꞌ hiꞌagilif amam profet magaꞌi eaꞌ pefaloꞌma ifagw epes isima buꞌwasi sagaꞌi sapeimi.
29 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu Pharisee, wanawan rerekabih! dinab oro’orot hai yawas gewasih naatu sabuw hai yawas mutufurih himomorob hai rah i kwabobuna’en kwama kwabi’aburen.
30 Eaꞌ ipeꞌ paꞌi, ‘Iꞌi afaꞌ fowaꞌ gani ope siꞌi akusafa afaꞌisi, afaꞌ ina wiegiambama esis oha amam profet afum, owaꞌ.’
30 Naatu kwao, aki ai a’agir hima’am hai veya’amaim bairi ata ma’am aki boro men dinab oro’orot ata rauw hitamorobomih.
31 Ama basef amama atom ipeꞌ pawalapami ofagema ipeꞌimi atom, paꞌi ipeꞌ akusas pagiꞌ patagai saha profet magaꞌi.
31 Imih nati turamaim kwa taiyuw kwao’orereb kwa uwatanah i dinab oro’orot hi’asbunubunuw himorob.
32 Eaꞌ ipeꞌ piwatani waf anama aonai esis akusipa sandaꞌanai hiꞌilana!
32 Imih abisa uwatanah hibubusuruf hisisinaf i kwaisawar nuhi efot.
33 Ipeꞌ siꞌi iguf awami pataga iguf awami mahasi! Anona nemaf God nondaꞌmasa basef luꞌwami eaꞌ niꞌipipa pefeꞌ pepe wambel aonai hel. Deiꞌ pendaꞌam piꞌimama ma nambimb pefeꞌma basef amama? Owaꞌetin.
33 “Kok hai yumat! naatu kok natunatun! God ana baimakiy boro kwanahaiw?
34 Naꞌama Aeꞌ asapaꞌo anom profet molomago anom amam ukup buꞌwami mapeimi molomago anom gawaimi ma Baibeli amam mofoꞌo motagamepa. Anona nemaf ipeꞌ peham mogaꞌ, eaꞌ anom ipeꞌ piunda lawah usiꞌimi tuꞌwanaimi, anom pepe pelaꞌam nomon ifagw paꞌi basef papeimi. Eaꞌ ipeꞌ pendaꞌam petofam anona wambel taun luꞌunama eaꞌ petofam mofaꞌ mefeꞌ anona taun eaꞌ petofam pegolopam etin pefeꞌ. Ipeꞌ anona nemaf pendaꞌ waf aonai anama.
34 Isan imih a tur ao’owen, dinab oro’orot, bai’obaiyenayah naatu orot not wairafih boro aniyafarih hinan. Baise boro kwanabow kwanarauw hinamorob, afa boro kwana’onafih, naatu boro kwanarouw hinamorob, afa boro Kou’ay bar wanawanan kwanawabirih, naatu bar merar ta ta’amaim kwaninunih kwanaremor.
35 Eaꞌ deiꞌ epes isima sape buꞌwasi hiesi ma enis sahas sagaꞌ, ofagema amama hiami anona nemaf mopoma ipeꞌ. Naliꞌi Abel anan aman buꞌunai nafiꞌi nafiꞌi natagama aman akutainai profet Sakaraia, Berekia nogalomana, anama akusipa sahana afuna laꞌafena ipat luꞌunai Godi naloma balata saofa mafis sasoꞌ Godanai. Amama ofagema anona nemaf mila ipeꞌ etipa.
35 Sinaf ana an nati isan, sabuw gewasih himorob hai rara susuwa anabit etei boro kwa tafa nayen baimakiy kwanab. Abel orot gewasin momorob ana veya’ika re na Berakiah natun Zechariah, iti Tafaror Bar naatu sibor kakafiyin hai founamaim kwarab momorob i ana veya’amaim tit.
36 Aeꞌ aꞌipipa endilisi ipeꞌ. Amamaga nimanimi awami ofagema anona nemaf mopoma ipeꞌ epes hipei amam nematawa deiꞌ papani.
36 Imih tur anababatun a tur ao’owen, Sabuw himorob hai rara re’er hai bit etei kwa iti boun yawasih kwama’am boro kwanab.
37 O ipeꞌ Jerusalem, Jerusalem, ipeꞌ paha amam profet afumi, pakwaha otamba paha amam God nasapaꞌam mafiꞌmai ipeꞌ magaꞌ. Laꞌelaꞌef aeꞌ aꞌi ekolasa ipeꞌ epes hipei siꞌi awata numaꞌinai nowaꞌani nogami nakolasam mawis mail behenagof ananimi. Owaꞌetin, ipeꞌ pandaiwaꞌ.
37 “O Jerusalem, Jerusalem! dinab oro’orot etei i’asbunuw himorob, naatu kob abarayah hiyunih hinan etei kabayamaim irauw himorob. Mar etei a kok kwanekwan umau’umaim natunat atabuwih hitan ta’imon hitamatar. Kokorere natunatun ita’imonih ebaba’afuwih na’atube, baise o men kafa’imo baibasit itu.
38 Ipeꞌ pemeꞌ! Deiꞌ wambel ipeꞌinai anona nemaf aona wafina nope.
38 Isan imih a bar a merar boro hinakwahir naowarar.
39 Aeꞌ aꞌipipa, ipeꞌ nambimb ina petolowe wapotiꞌ ma nambimb piꞌi, ‘Apeꞌ maꞌi God nofaloꞌma aman anama nafiꞌi agel Dembinai ma nondaꞌana nondanifel.’ ”
39 A tur ao’owen ayu boro men kwana’itu maiye’emih. Ana maramaim kwanao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.