Mateus 5
Basef Buꞌwafi Godi (AOJ) vs AAI
1 Jisas nati esis amam nematawa hiasi eaꞌ nandowasaꞌ halafuta aꞌ nape. Eaꞌ alipumi ananimi mafiꞌi mandakolas malomana.
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 Eaꞌ anen aꞌ nosafela basef ifimba laufi nawalipamef.
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 Anen naꞌi, “Ipaꞌ mamahipama pegawa eaꞌ ipaꞌ atipa owaꞌ laꞌifipama pendaꞌ maol buꞌwani Godia, deiꞌ daoꞌ ipaꞌ apandagala. Deiꞌ main, ipaꞌ pawis eaꞌ nomona maol Godi nope Dembinai nugumafipa.
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 “Eaꞌ ipaꞌ mamahipama kilef pagapani, ipaꞌ deiꞌ daoꞌ apandagala. Deiꞌ main, God atiasi nondaꞌ nelelemb ipeꞌilimbi ambepe boꞌwalemb.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 “Eaꞌ ipaꞌ mamahipama pagape saꞌombel lafela anisi, deiꞌ daoꞌ ipaꞌ apandagala. Deiꞌ main, ipaꞌ atiasi aꞌ pefaꞌ hiahaom buꞌwami God naꞌi endilisi ma nogasiꞌipami.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 “Eaꞌ ipaꞌ mamahipama ukup pehafel pagapagaꞌi waf usiꞌifii, siꞌi nolomagahasa gwaꞌaisi iap pagasoꞌasa embeli, deiꞌ daoꞌ ipaꞌ apandagala. Deiꞌ main? Atiasi God neseꞌepa waf afamba ukup pagapagailafi dondoꞌma ipaꞌ siꞌipamef.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 “Eaꞌ ipaꞌ mamahipama pagati anis daias uwahipisi, deiꞌ daoꞌ ipaꞌ apandagala. Deiꞌ main, atiasi God aꞌ niti ipaꞌ uwahipipa.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 “Eaꞌ ipaꞌ mamahipama ukup pagape beꞌep hililiꞌi ma waf awafi akipai, deiꞌ daoꞌ ipaꞌ apandagala. Deiꞌ main, ipaꞌ atiasi aꞌ piti God.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 “Eaꞌ ipaꞌ mamahipama pandaꞌ maola pigindiwaꞌwasa wandaf patalogasa sondaꞌ waf buꞌwafi, deiꞌ daoꞌ ipaꞌ apandagala. Deiꞌ main, God atiasi aꞌ nofalepa niꞌi ipaꞌ awasi ananipai.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 “Eaꞌ ipaꞌ mamahipama pagiꞌma waf usiꞌifi ma anis epes sandaꞌmepa waf awafi sagaseꞌepa nimanimi akafimi, deiꞌ daoꞌ ipaꞌ apandagala. Deiꞌ main, deiꞌ ipaꞌ pawis nomona maol Godi nope Dembinai nugumafipa.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 “Ipaꞌ mamahipama pagagiꞌma aeꞌi pagape naꞌamba. Anis sandaiwaꞌma pagagiꞌma aeꞌi asondaꞌ basef fafifafi awafi basoꞌaifi ma ipaꞌ. Eaꞌ sandaꞌepa tofalaepama basef awafi ma sagaseꞌepa akafimi nimanimi. Esis sondaꞌepa naꞌambai deiꞌ ipaꞌ pandagala.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Nelelemb ipeꞌilimbi bendape andeandeꞌ sonondehepa endilisi. Deiꞌ main? Hiahaom hiami fasimi ipeꞌimi maꞌoh heven. Esis isimba sandaꞌ waf awafi ma ipaꞌ naꞌamba atin siꞌi fowaꞌ anis sandaꞌ waf awafi ma profet amamba mape magaliꞌma ipeꞌi.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 “Ipaꞌ siꞌi sol ama pegatopalopa epes hiasi sagape itapi. Apaꞌ iꞌi sol alamba aꞌ lumbula usihila aꞌ akal, owaꞌatin. Atiasi ipaꞌ pendaꞌal piꞌimama usihil wapani? Owaꞌatin. Sol alambai kuꞌumbili maol akala sondaꞌal, esis a sokwahol lefeꞌ itap atep a sondaꞌal fiꞌifaꞌasol atin.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 “Ipaꞌ siꞌi lam epes hiasi sagape itapi pigihimbaꞌmas. Anagon taun luꞌwagoma wamon nagatoma halafuta ilifi ina nape nandambahoꞌ, owaꞌatin.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Epes ina sakata lambeh sopaloꞌambeh haꞌoh belitagw lafelagwa, owaꞌatin. Esis sawamonambeh hatoma belitagw ilifa hogogalaꞌma epes hiasi sagape ipat nomoni.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Eaꞌ naꞌamba atin, ipaꞌ pendaꞌ waf usiꞌifi siꞌi lambeh ipeꞌimbihi hagape alihimbiha ma hogogalaꞌma naep esis amam nematawai, sogati waf fasifi ipaꞌ pandaꞌafi ma sogasaꞌma agol ahamepa nagape ilifi luꞌwagol.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 “Ipaꞌ ina aꞌ ukup pendandaꞌ piꞌi aeꞌ afiꞌi ma igaliꞌamona muꞌuli Godi neloma basef amom profet fowaꞌ gani magawalipasafi, owaꞌatin. Aeꞌ ina afiꞌi ma igaliꞌamonam, owaꞌ. Aeꞌ afiꞌi ma esapafef iwatanifa fegataga endilisi.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Aeꞌ aꞌipipa endilisi. Basef ifimba fepe fefeꞌma hiahaom magape ilif itapi moloma otagai itap higililam hiꞌilam. Apaꞌ anif basef duꞌwanif amef saꞌusaꞌufi feloma anif basef bandafi fagail nomona buk muꞌuli Godi, ifimba fepe atapif naꞌamba atin fefeꞌma maol hiani Godi netaga nendawalap hiꞌigalan.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Naꞌamba iꞌi anin epen negaliꞌamona anif basef kwasalaꞌufa basef ifimba fagape muꞌuli Godi ma anin nihimbaꞌma anis epes daiasa sondaꞌas naꞌamba atin, atiasi agol aman anambai aꞌ gofeꞌ saꞌosaꞌogol ama anamba God nagalaꞌambemagoma. Apaꞌ epen ami nila muꞌuli Godi andeandeꞌma nihimbaꞌma anisa sigagiꞌmana, atiasi anin aꞌ nefaꞌ agol luꞌwagili ma anamba God nagalaꞌambemagoma.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Naꞌamba deiꞌ aeꞌ aꞌipipa aꞌi, Ipaꞌ aꞌ ukup pendapoma amom dembami magawalipasa muꞌuli Godi moloma amom dembami Farisi. Iꞌi waf ipeꞌifi usiꞌifi owaꞌ fikilaꞌ waf amamifia, atiasi ipaꞌ ina pefeꞌ piwis nomona maol Godi nope Dembinai nugumafipa ma owagama pigawis anamba anen nagalaꞌambemagoma, owaꞌatin.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 “Ipaꞌ aꞌ pameꞌ basef ifimba amom akupipa mogofaꞌafi fagaꞌias naꞌamba faꞌi, ‘Ipaꞌ owaꞌi peha anin epen negaꞌa. Iꞌi anin neha anin epen negagaꞌ, epen inimba atiasi aꞌ netagama basefa kot.’
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Apaꞌ deiꞌ aeꞌ aꞌipipa aꞌi, Epen ami okom aꞌ wandafuma anin sahin owan ananisi, anin atiasi aꞌ netagama basefa kot. Eaꞌ epen ami niꞌipa anin sahin owan ananini niꞌi, ‘Inaꞌ epen falafini’, anis sondaꞌ kotimana amom Juda dembami mugumafi koti. Apaꞌ iꞌi anin epen niꞌipa anin daian niꞌi, ‘Inaꞌ okom nagahena endilisii’, epen inimba nefeꞌ wambel awambili nif fandif fagapomani.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 “Iꞌi ipaꞌ piꞌi pindalali ma God pendaꞌ ofa felefeleꞌ ma belita atamba sondolalima Godatai ma iꞌi ipaꞌ ukup pegapoma anef waf awafi ipaꞌ pandaꞌafa anis ukup numbutipa ipeꞌi, pendaꞌas naꞌamba.
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 Ataꞌ pekwaha mafis gwaꞌaisi paꞌi pindalalima Godasi sondaꞌoh felefeleꞌma belita atamba, ipaꞌ ataꞌ pitanima pefeꞌ penandona basef peloma epes isimba pandaꞌmas waf awafii. Ama eaꞌ, daoꞌ pifiꞌi pefaꞌ ofa pefeꞌ pindalali peseꞌanas God.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 “Iꞌi anin epen niꞌi nendaꞌ kotimipai, nelomepa pefeꞌ ma ataꞌ pegalo ufiaꞌwa, ipaꞌ kwafalis peseꞌana nembel pewalapa isimba piꞌias peloman, ama aꞌ owaꞌatin. Naꞌamba epen inimba aꞌ nendaꞌepa pendaꞌ basefa isimba ma amom jas mondaꞌepa pefeꞌma polisman, eaꞌ mondaꞌepa pendaꞌ kalabus.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Aeꞌ aꞌipipa endilisi, ipaꞌ ina atiasi pekwaha ipat atamba sandaꞌ kalabusatai ulal, owaꞌ. Ama pegwa hiahaom luꞌwami saꞌumi ma wiaf ipeꞌifi hiꞌilaf, daoꞌ, aꞌ pefeꞌ.”
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Jisas naꞌipam wapani naꞌi, “Ipaꞌ pameꞌef eaꞌ basef ifimba fowaꞌ fagatagai. Ipaꞌ ina pendaꞌ waf awafi ma soꞌa waola anis amam nematawa daindaias, owaꞌi.
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Apaꞌ deiꞌ aeꞌ aꞌipipa naꞌamba aꞌi, iꞌi anona aman aꞌ niti anoꞌw nemataꞌw, ama nembel ananimbili behafema akoꞌw, aman anamba eaꞌ nandaꞌ waf awafi soꞌa waulafi ma nembel ananimbili.”
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 Jisas naꞌipam naꞌamba eaꞌ naꞌipam anif basef waminif atin naꞌi, “Iꞌi naep ipeꞌipi pagape lagof kwahisigufi pendaꞌepa pewa ma waf awafi, pigip pikwahip. Iꞌi alop duꞌwanip ipeꞌipi pogofaꞌ akafimi, amamba aom kwasakwasala. Apaꞌ ina andeandeꞌma esis sogakwaha alop siꞌip ipeꞌipi hiꞌigalap pogafeꞌ wambel awambili hel nif fagapoma, owaꞌ. Amambai atiasi aꞌ pefaꞌ akafimi awami luꞌwami aꞌowaꞌ.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 “Apaꞌ iꞌi lagof kwahisigufi fondaꞌepa pewa ma waf awafi, petopaꞌagof pekwahogof. Iꞌi alop duꞌwanip ipeꞌipi pogofaꞌ akafimi, amamba aom kwasakwasala. Apaꞌ ina andeandeꞌma esis sogakwaha alop siꞌip ipeꞌipi hiꞌilap pogafeꞌ wambel awambili hel nif fagapoma, owaꞌ. Amambai akafimi luꞌwami endilisi aꞌowaꞌ.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 “Basef ifimba fowaꞌ fagatagai faꞌi, iꞌi anona aman niꞌi niliꞌamona wauluꞌmana ananiꞌwi, anen ataꞌ niꞌi anif basef nondaꞌef fil anop okwatip nosoꞌakw ma nogatopaꞌ dasoꞌama.
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Apaꞌ aeꞌ aꞌipipa aꞌi, iꞌi nemataꞌw akwamba owaꞌ kondaꞌ waf awafi soꞌa waulafia, ma waulunamaꞌw nogakwahoꞌw dowaf, anen nandaꞌ akoꞌw kwandaꞌ waf awafi soꞌa waola anom amam daindaiam. Eaꞌ aman ami nagasoꞌ nemataꞌw fowaꞌ anona aman nagaliꞌamonaꞌwi, aman anamba nagiꞌ nagasoꞌakwi wapani nandaꞌ soꞌa waola nemataꞌw akwamba.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 “Anif basef fowaꞌ pagameꞌafi fagaꞌias naꞌamba faꞌi, ‘Basef ifimba banagafi pagaꞌi endilisi atisafi, ipaꞌ ina aꞌ pesambalif, owaꞌi. Basef ifimba pigaꞌi endilisi atisafi, pigiꞌma basef ifimba dondoꞌafi a pendaꞌas siꞌi ipaꞌ pagaꞌiasa naep Dembinaii.
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Apaꞌ deiꞌ aeꞌ aꞌipipa, ipaꞌ ina a piꞌi basef banagafi endilisi gani ilif, owaꞌi. Eaꞌ ina piꞌi ilif hevena pegewaꞌ banaga anif basef basoꞌafi, owaꞌi. Deiꞌ main, gani ilif heven sia buꞌwani dembinai Godi nagapoma.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 Eaꞌ naꞌamba atin ina piꞌi itap apaꞌe dowaf pegewaꞌ banaga anif basef, owaꞌi. Itap apaꞌe pandahama siꞌi anin tebol saꞌwini God nagahapona boꞌwagahani. Eaꞌ naꞌamba atin ipaꞌ ina piꞌi Jerusalema pegewaꞌ banaga anif basef ipeꞌifi, owaꞌi. Jerusalem anamba taun wambel luꞌwagoma dembinai kingi.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Ipaꞌ ina pewaꞌ banaga basef ipeꞌifi piꞌi balagah ipeꞌigahi, owaꞌi. Deiꞌ main, ipaꞌ ina laꞌifipama pendaꞌ anif auf ama balaga ipeꞌigai fegataga afitiga aꞌa alialiga, owaꞌatin.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Ipaꞌ piꞌias pindaꞌi ahoꞌ aꞌa owaꞌ. Pindaꞌi ifimba atif. Apaꞌ basef wataniaifi, ifimba fataga Satan atona.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 “Ipaꞌ pameꞌef eaꞌ basef ifimba fowaꞌ fagatagai faꞌi, ‘Iꞌi ipaꞌ pepaꞌ pegaloma anisa sogahepa naep aꞌa sogatamepa nalelef, ipaꞌ pegwamas pehas wapani pendaꞌas sondagwama atin.’
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Apaꞌ aeꞌ aꞌipipa, ipaꞌ ina pegwama epes sondaꞌ ipaꞌ aupai, owaꞌi. Iꞌi anin epen mamahina negahepa aomb ineꞌimbi waꞌol, pendambema nehepa waꞌol wapani.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Eaꞌ iꞌi anona aman nondaꞌ kotimipa niꞌi nogofaꞌ siaogw ipeꞌigwi, ipaꞌ peseꞌana sagegw ipeꞌigwi wapani.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Iꞌi anona aman dindinapina ma pefeꞌ pegalomana anagon feleꞌ siꞌi nogota atotota, daoꞌ ipaꞌ andeandeꞌma ataꞌ pefeꞌ pelomanago nohotagw biagw laogw wapani.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Apaꞌ iꞌi epen mamahina nefalepa ma anis maefah, daoꞌ peseꞌasas. Apaꞌ iꞌi anin epen niꞌi negewaolamepa wiafi, daoꞌ ipaꞌ ina pindaiwaꞌman pesambala basef ananifi, owaꞌi.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 “Ipaꞌ pameꞌef eaꞌ basef ifimba fowaꞌ fagatagai faꞌi, ‘Ipaꞌ peseꞌasa nelelemb epes isimba sagape felefeleꞌma ipeꞌi, apaꞌ ipaꞌ ukup wandafipa bousi ipeꞌisi.’
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Apaꞌ aeꞌ deiꞌ aꞌipipa anif basef daif aꞌi, ipaꞌ ukup pipila bousi ipeꞌisi peseꞌas nelelemb, pendabetena God nogatopalopas isimba sandaꞌmepa waf awafi.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Ipaꞌ pendaꞌas naꞌamba ma pegape awasi Godi ahamapa nagape heven ilifi. Anen nandaꞌ awin alipini nataga nape heven ilifa nagatopalopa epes buꞌwasi saloma epes sandaꞌ waf awafii wapani. Anen nandaꞌ asaf falai ma epes isimba sagape hililiꞌi saloma isimba owaꞌ sogape hililiꞌia wapani.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Iꞌi ipaꞌ ukup pigaila epes isimba ukup pagapagaila ipeꞌi atis, atiasi pefaꞌ hiahawes fasisi maisa waf afamba? Owaꞌatin. Amom amamba mandaꞌ waf awafii mogofaꞌ takisi mandaꞌ waf afambai atef. Eaꞌ anom daiam mandaꞌ waf awafii, amom wapani mandaꞌ waf afambai atef. Amom matopalopa esis isimba nomonas sagapoma esis atisii.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Iꞌi ipaꞌ piganifela isimba alipisi atis ipeꞌisi, atiasi ipaꞌ petaga pikilaꞌ anisa waf mamahefa fasifi? Owaꞌatin. Esis sogololama Godi sandaꞌas naꞌamba atin.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Eaꞌ ipaꞌ pendape hililiꞌ endilisi siꞌi ahamepa ipeꞌinai God nagape heven ilifi.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.