Mateus 18

Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ndoꞌ xjeⁿꞌñeeⁿ jâ nnꞌaⁿ na cwilaꞌjomndyô̱ ñꞌeⁿ Jesús squia̱a̱caño̱o̱ⁿyâ jom. Taꞌxꞌa̱a̱yâ nnoom, lꞌuuyâ:
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Quia joꞌ tꞌmaⁿ Jesús cwii tyochjoo, tqueeⁿ juu xcwe quiiꞌntaaⁿyâ.
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 Ndoꞌ tsoom nda̱a̱yâ:
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Cweꞌ joꞌ tsꞌaⁿ na majuꞌñecje ndoꞌ ticalꞌueeꞌñe na nluiitꞌmaⁿñe, matseijomnaꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ chaꞌna tyochjoomꞌaaⁿ. Ndoꞌ na ljoꞌ cwiluiitꞌmaⁿñê cantyja na matsa̱ꞌntjom Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Ndoꞌ meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na neiiⁿꞌ cwii yuchjoo chaꞌna tyochjoomꞌaaⁿ, maja neiiⁿꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 ’Meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na matseijndo̱ꞌ tsꞌom cwii yucachjoo na catsꞌaa natia, tsaⁿꞌñeeⁿ yati xeⁿ cjuꞌnaꞌ jom tsꞌom ndaaluee na chuꞌtyeⁿ xtyoomꞌm cwii tsjo̱ꞌsuu tꞌmaⁿ.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 Jeeⁿ wiꞌ cwitjoom nnꞌaⁿ tsjoomnancue na jndye nnom neiⁿncooꞌ niom na macjaachuunaꞌ joona na cwilaꞌtjo̱o̱ndyena. Sa̱a̱ tjaa chiuu ya ee maxjeⁿ niomnaꞌ. Sa̱a̱ nntꞌuiiwiꞌnaꞌ tsꞌaⁿ na matseijndo̱ꞌ tsꞌom xꞌiaaꞌ na catsꞌaa yuu na tia.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 ’Xeⁿ na wjaañꞌoomnaꞌ ꞌu na matseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom jnaaⁿꞌ tsꞌo̱ꞌ oo xꞌeꞌ, catsaꞌ xjeⁿ joonaꞌ chaꞌcwijom catyjeeꞌ, catyenquieꞌ joonaꞌ cha tintseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌtiꞌ. Ee yati na nnda̱a̱ nntseixmaⁿꞌ na ticantycwii na wandoꞌ añmaaⁿꞌ meiiⁿ chaꞌcwijom na ticanda̱a̱ꞌndyuꞌ, nchiiti na canda̱a̱ꞌndyuꞌ ndoꞌ nncjuꞌnaꞌ ꞌu quiiꞌ chom na tijoom canduuꞌ.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Ndoꞌ xeⁿ cweꞌ cantyja na mantyꞌiaꞌ wjaañꞌoomnaꞌ ꞌu na matseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom, catsaꞌ xjeⁿ chaꞌcwijom na cwjiꞌ tsꞌomnjomꞌ ndoꞌ catquieꞌ juunaꞌ cha tintseiꞌtjo̱o̱ndyuꞌtiꞌ. Ee yati na nnda̱a̱ nntseixmaⁿꞌ na ticantycwii na wandoꞌ añmaaⁿꞌ meiiⁿ chaꞌcwijom ñeꞌcwii tsꞌomnjomꞌ, nchiiti na we tsꞌomnjomꞌ ndoꞌ nncjuꞌnaꞌ ꞌu quiiꞌ chom bꞌio.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 ’Calꞌaꞌyoꞌ cwenta na tincꞌomꞌyoꞌ na ticueeꞌ nꞌomꞌyoꞌ meiⁿcwii yucachjoo. Ee nndyeꞌyoꞌ nntsjo̱o̱ jo nandye mꞌaⁿ ángeles na cwilꞌa cwenta yocanchꞌu. Ndoꞌ ángelesꞌñeeⁿ meiⁿnquia xjeⁿ cwilaꞌneiⁿna nnom Tsotya̱ya na mꞌaaⁿ cañoomꞌluee.
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 Ee ja na cwiluiindyo̱ tsꞌaⁿ na jnaⁿ cañoomꞌluee jndyo̱o̱ na nncwjiꞌnꞌmaaⁿndyo̱ nnꞌaⁿ na cwitsuundye.
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 ’¿Chiuu mꞌaaⁿꞌ nꞌomꞌyoꞌ? Xeⁿ mꞌaaⁿ cwii tsꞌaⁿ na mꞌaⁿ cwii siaⁿnto canmaⁿ ntsmeiiⁿꞌeⁿ ndoꞌ cwiindye jooyoꞌ nntsuuñe, aa nchii nꞌñeeⁿ ñequieenꞌaaⁿ nchooꞌ qui nchooꞌ ñjeeⁿ jooyoꞌ cjooꞌ tyueꞌ ndoꞌ wjaacalꞌueeⁿ juu quiooꞌ na tsuuñe.
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 Ndoꞌ xeⁿ na nljeiiⁿ juuyoꞌ, nndyeꞌyoꞌ nntsjo̱o̱, mayuuꞌcheⁿ tꞌmaⁿti nñequiaanaꞌ na neiiⁿꞌeⁿ cantyja ꞌnaaⁿꞌ catsmaⁿꞌñeeⁿ nchiiti cantyja ꞌnaaⁿ chaꞌtsondye ntꞌom canmaⁿ na tyootsuundye.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Calaꞌno̱ⁿꞌyoꞌ na nquii Tsotyeꞌyoꞌ na mꞌaaⁿ cañoomꞌluee malaaꞌtiꞌ jeeⁿ xueeⁿ ꞌo. Tilꞌue tsꞌoom na nntsuundye meiⁿcwiindye joo nnꞌaⁿ na titꞌmaⁿti cwiluiindye.
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 ’Xeⁿ mꞌaaⁿ cwii xꞌiaꞌ na matseiyuꞌ na matseiꞌtjo̱o̱ñê njomꞌ, cwa cjaꞌcwaⁿꞌyaꞌ jom. Catseiꞌno̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ yuu matseitjo̱o̱ñê njomꞌ ndoꞌ calantycwiiꞌyoꞌ ñꞌoom na ñeꞌwendyoꞌ. Ndoꞌ xeⁿ na nñeeⁿ ñꞌoom na matsuꞌ quia joꞌ jnda̱ teijndeiꞌ xꞌiaꞌ na tcoꞌxcwenaꞌ jom.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Sa̱a̱ xeⁿ tiñeꞌcañeeⁿ ñꞌoom na matsuꞌ quia joꞌ cjaañꞌeⁿ cwii oo we tsꞌaⁿ ñꞌeⁿndyuꞌ cha joo naⁿꞌñeeⁿ nndyena ñꞌoom na cwiꞌmaⁿꞌyoꞌ ñꞌeⁿ xꞌiaꞌ ndoꞌ na ljoꞌ nquiujndaaꞌndyena chiuu tꞌmaⁿꞌyoꞌ.
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Sa̱a̱ xeⁿ tiñeꞌcañeeⁿ ñꞌoom na nlue naⁿꞌñeeⁿ quia joꞌ caꞌmo̱ⁿꞌ ñꞌoomꞌñeeⁿ nda̱a̱ tmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ na macwjiiꞌndyo̱ cwentaya. Ndoꞌ xeⁿ meiⁿ ticañeeⁿ ñꞌoom na nlue chaꞌtso naⁿꞌñeeⁿ quia joꞌ tjaa chiuu ya. Caliuꞌyoꞌ na jom cwiluiiñê chaꞌcwijom tsꞌaⁿ na tyootseitꞌmaaⁿꞌñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom oo chaꞌcwijom tsaⁿcoꞌñom tsꞌiaaⁿnda̱a̱ nnꞌaⁿ cwentaaꞌ gobiernom na tia tsꞌaⁿñe.
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 ’Mayuuꞌcheⁿ nndyeꞌyoꞌ nntsjo̱o̱, meiⁿljoꞌcheⁿ na cwinduꞌyoꞌ na ticatyꞌiomnaꞌ na calꞌa nnꞌaⁿ na mꞌaⁿ tsjoomnancuewaa, ñꞌoomꞌñeeⁿ nntseixꞌiaaꞌñenaꞌ ñequio ñꞌoom na ntyjii Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ndoꞌ meiⁿljoꞌcheⁿ na cwinduꞌyoꞌ na wanaaⁿ na calꞌa nnꞌaⁿ, mati nntseixꞌiaaꞌñenaꞌ ñequio ñꞌoom na ntyjii Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 ’Mati candyeꞌyoꞌ nntsjo̱o̱, xeⁿ wendyoꞌ ꞌo ñeꞌcwii mꞌaaⁿꞌ nꞌomꞌyoꞌ ñꞌoom na cwitaⁿꞌyoꞌ nnom Tsotya̱ya Tyꞌo̱o̱tsꞌom na mꞌaaⁿ cañoomꞌluee, quia joꞌ nñeeⁿ ndoꞌ nñequiaaⁿ ñꞌoom na cwitaⁿꞌyoꞌ.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Ee meiⁿnquiayuucheⁿ na mꞌaⁿ we ndyee nnꞌaⁿ na cwitjomndye ñequio xueya, majoꞌ joꞌ mꞌaaⁿya quiiꞌntaaⁿna.
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Quia joꞌ tjatseindyooꞌñe Pedro na mꞌaaⁿ Jesús. Tsoom nnom:
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Tꞌo̱ Jesús nnoom:
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 ’Cweꞌ joꞌ calaꞌno̱ⁿꞌyoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ nqueⁿ na matsa̱ꞌntjoom cañoomꞌluee. Matseijomnaꞌ jom chaꞌna cwii patrom na seitioom na nntyjo̱o̱ⁿ mosoomꞌm na choꞌjnaⁿ nnoom.
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 To̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ na macwjeeⁿꞌeⁿ cwenta ndoꞌ tquioñꞌomna cwii tsꞌaⁿ na chujnaⁿ jndye meiⁿyom sꞌom.
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 Quia na ntyꞌiaaꞌ patromꞌñeeⁿ na meiⁿcwii tsjo̱ꞌñjeeⁿ tîcanda̱a̱ nntiom mosoomꞌm, quia joꞌ sa̱ꞌntjoom na nleilꞌuañe tsaⁿꞌñeeⁿ na nncjaaquieeꞌñe na nndiꞌntjomtyeⁿ, ndoꞌ mati scuuꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ ñequio ndana ñequio chaꞌtso ꞌnaaⁿna, cha nncꞌiooꞌñe na chujnaⁿ.
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 Quia joꞌ mosoꞌñeeⁿ tcoomꞌm xtyeeⁿ nnom patrom ꞌnaaⁿꞌaⁿ, tꞌmaⁿ tyꞌoo sꞌaa nnom tsaⁿꞌñeeⁿ. Tsoom: “Ta, macaⁿꞌa ñꞌomtꞌmaⁿ tsꞌom njomꞌ na nncwindoꞌyaꞌ ndoꞌ nntio̱o̱ⁿñꞌa̱ⁿ na cho̱jnaⁿ njomꞌ.”
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Quia joꞌ patromꞌñeeⁿ tyꞌoom na wiꞌ tsꞌoom mosoomꞌm. Seitꞌmaⁿ tsꞌoom juu chaꞌwaa na chujnaⁿ ndoꞌ seicandyaañê juu.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 Tyoowiquiuuꞌ na jluiꞌ mosoꞌñeeⁿ naquiiꞌ wꞌaa ndoꞌ tjomñê cwii xꞌiaaⁿꞌaⁿ na matyjemosoñê. Chujnaⁿ tsaⁿꞌñeeⁿ nnoom cwii siaⁿnto sꞌom. Ndoꞌ seicjaa lꞌo̱o̱ⁿ tsaⁿꞌñeeⁿ, tyonchjeeⁿ xtyoꞌ. Tsoom nnom: “Catiomꞌ na chujnaⁿꞌ no̱o̱ⁿ.”
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 Ndoꞌ tcoꞌ xꞌiaaⁿꞌaⁿ xtye jo nnoom. Sꞌaa tyꞌoo nnoom, tso: “Macaⁿꞌa ñꞌomtꞌmaⁿ tsꞌom njomꞌ na nncwindoꞌyaꞌ ndoꞌ nntio̱o̱ⁿ na cho̱jnaⁿ njomꞌ.”
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 Sa̱a̱ jom tîcwinomꞌm, matjaqueeⁿ ñꞌoom. Tjoomꞌm tsaⁿꞌñeeⁿ wꞌaancjo hasta na nntiom na chujnaⁿ nnoom.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Ndoꞌ ntyjemosondyena, quia na ntyꞌiaana na luaaꞌ sꞌaaⁿ, jeeⁿ tꞌmaⁿ seiꞌndaaꞌnaꞌ nquiuna. Tyꞌentyjaaꞌna patrom ꞌnaaⁿna ndoꞌ jluena chaꞌtso na jnda̱ tuii.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 Quia joꞌ patromꞌñeeⁿ tqueeⁿꞌñê mosoomꞌm, tsoom nnom: “Cwa jeeⁿ ndyaꞌ wiꞌndyuꞌ, ꞌu mosoya. Ja jnda̱ seitꞌmaⁿ tsꞌo̱o̱ⁿya chaꞌtso na chujnaⁿꞌ ee na jeeⁿ seintyꞌiaaꞌndyuꞌ no̱o̱ⁿ.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Ndoꞌ mati ꞌu matsonaꞌ na cꞌoomꞌ na wiꞌ tsꞌomꞌ xꞌiaꞌ chaꞌxjeⁿ tꞌo̱o̱ⁿ na wiꞌ tsꞌo̱o̱ⁿ ñꞌeⁿndyuꞌ ꞌu.”
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 Quia joꞌ jeeⁿ tꞌmaⁿ seiwꞌii patromꞌñeeⁿ. Tqueeⁿ ñꞌoom na catueeꞌna mosoomꞌm wꞌaancjo na cataꞌwiꞌna juu hasta na nntiomñꞌeⁿ chaꞌwaati na chujnaⁿ nnoom.
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 Seicanda̱ Jesús ñꞌoom tjañoomꞌmeiⁿꞌ. Tsoom:
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.