João 12
Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI
1 Yom xuee cwii tjo̱o̱ na nlaꞌtyeⁿ nnꞌaⁿ judíos xuee pascua quia cwilaꞌcwjeena canmaⁿ, ndoꞌ squia̱a̱yâ tsjoom Betania ñꞌeⁿ Jesús. Squia̱a̱yâ na mꞌaaⁿ Lázaro, tsaⁿ na tquiaaⁿ na wandoꞌ xco jnda̱ na tueꞌ.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Tyolaꞌtꞌmaaⁿꞌndyena Jesús joꞌ joꞌ. Jlaꞌjndaaꞌndyena cwii nantquie na tcwaaꞌâ. Marta tyondiꞌntjoom nda̱a̱yâ ndoꞌ juu Lázaroꞌñeeⁿ tacatyeeⁿ ñꞌeⁿndyô̱ na meindyuaandyô̱ nacañoomꞌ meiⁿsa ñꞌeⁿ Jesús.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Ndoꞌ juu María maleiñꞌoom cwii tsuaꞌ xjo ncheⁿꞌ na ñequiiꞌcheⁿ nardo. Juunaꞌ jeeⁿ jndanaꞌ. Tuꞌnquioom ncheⁿꞌñeeⁿ ncꞌee Jesús, jnda̱ joꞌ tyoweeꞌñê ncꞌee ñequio sooxqueeⁿ. Na sꞌaaⁿ na ljoꞌ tjuꞌnaꞌ jndye cachi chaꞌwaa quiiꞌ wꞌaa.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Mañꞌeⁿ Judas Iscariote, jnda Simón, juu mawaa xjeⁿ na nñequiaa cwenta Jesús. Tsaⁿꞌñeeⁿ cwii jâ na tꞌmaⁿ Jesús na calajomndyô̱ ñꞌeⁿñê.
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 Matso:
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Sa̱a̱ nchii tsoom na luaaꞌ ncꞌe na jeeⁿ wiꞌ tsꞌoom ndyeñeeⁿꞌ sa̱a̱ ee na jeeⁿ canchꞌueñe ndoꞌ ncꞌe na jom maleiñꞌoom tjaⁿche na ñjom sꞌom na cwileilꞌueeꞌndyô̱ na chaꞌtsondyô̱, ndoꞌ xjeⁿto jom macwjeeⁿꞌeⁿ sꞌom joꞌ joꞌ.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Sa̱a̱ matso Jesús:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Ee ndyeñeeⁿꞌ ñequiiꞌcheⁿ na mꞌaⁿna ñꞌeⁿndyoꞌ, sa̱a̱ ja nchii ñequiiꞌcheⁿ na nncꞌo̱o̱ⁿya ñꞌeⁿndyoꞌ.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Joꞌ chii quia na jndye nnꞌaⁿ na jndyendye na joꞌ joꞌ mꞌaaⁿ Jesús, tquieꞌcañomna na mꞌaaⁿyâ. Ee nchii macanda̱ ncꞌe na ñeꞌcantyꞌiaana Jesús, sa̱a̱ mati ñeꞌcantyꞌiaana Lázaro, tsꞌaⁿ na tueꞌ na tquiaa Jesús na tandoꞌxco.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Cweꞌ ncꞌe joꞌ, ntyee na cwiluiitquiendye nda̱a̱ nnꞌaⁿ judíos, mati jlaꞌjndaaꞌndyena na nlaꞌcueeꞌna Lázaro.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Ee cweꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ jom majndye nnꞌaⁿ judíosꞌñeeⁿ to̱ⁿꞌndye cantyja ꞌnaaⁿ ntyee, jlaꞌyuꞌna ñꞌeⁿ Jesús.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Teincoo cwiicheⁿ xuee nnꞌaⁿ na jndyendye na tquio ncuee, jndyena na manndyooꞌ na nntsquia̱a̱yâ Jerusalén ñꞌeⁿ Jesús.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Joꞌ chii tyꞌechona njom, tyꞌecatjomndyena jâ ñꞌeⁿñê. Tyolaꞌxuaana tyoluena:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Ndoꞌ ljeii Jesús cwii snom chjoo. Tjaljoom juuyoꞌ. Ndoꞌ na ljoꞌ sꞌaaⁿ seicanda̱a̱ꞌñenaꞌ ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na teiyo teiljeii.
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Matsonaꞌ:
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Jâ nnꞌaⁿ na tꞌmaⁿ Jesús na calaꞌjomndyô̱ ñꞌeⁿñê tîcalaꞌno̱o̱ⁿꞌâ ñꞌoommeiⁿꞌ najndyee. Sa̱a̱ nda̱nquia quia na jnda̱ seitꞌmaaⁿꞌñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom jom, tjañjoomꞌ nꞌo̱o̱ⁿyâ na teiljeii ñꞌoommeiⁿꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌaⁿ, ndoꞌ maxjeⁿ tuii na ljoꞌ.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Mꞌaⁿ cwii tmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ judíos quia tꞌmaⁿ Jesús Lázaro na ñejndiiꞌ quiiꞌ tseiꞌtsuaa. Jnda̱ na tquiaaⁿ na wandoꞌxco Lázaroꞌñeeⁿ, quia joꞌ tyotjeiiꞌyuuꞌndye naⁿꞌñeeⁿ chiuu ntyꞌiaana na tuii.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Macweꞌ juu tsꞌiaaⁿꞌñeeⁿ na sꞌaa Jesús na tixocanda̱a̱ nluii na cweꞌ tsꞌaⁿ nntsꞌaa, joꞌ na tyꞌecatjomndye nnꞌaⁿ na jndyendye jom quia jnda̱ jndyena na ljoꞌ sꞌaaⁿ.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Sa̱a̱ joo fariseosꞌñeeⁿ tyoluena nda̱a̱ ncꞌiaana:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Ndoꞌ tyomꞌaⁿ cwantindye nnꞌaⁿ na cwilaꞌneiⁿ ñꞌoom griego quiiꞌntaaⁿ nnꞌaⁿ na tyꞌe ncuee quia cwilaꞌcwjee nnꞌaⁿ judíos canmaⁿ.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Tquieꞌcañom naⁿꞌñeeⁿ Felipe. Jom tsꞌaⁿ tsjoom Betsaida, tsꞌo̱ndaa Galilea. Nnꞌaⁿ griegosꞌñeeⁿ tyꞌecataⁿna cwii nayaꞌñeeⁿ nnoom, jluena:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Quia joꞌ tja Felipe, matsoom na ljoꞌ nnom Andrés, ndoꞌ wendye joona tyꞌecaluena na ljoꞌ nnom Jesús.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Tso Jesús nda̱a̱na:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Ñꞌoom na mayuuꞌcheⁿ matsjo̱o̱ya nda̱a̱ꞌyoꞌ, cwii lqueeⁿ na cwiquioo, xeⁿ ticjaaquieeꞌnaꞌ quiiꞌ tsꞌo yuu na nntseijomnaꞌ chaꞌcwijom na nncueꞌnaꞌ, cwiljonaꞌ na ñenquiinaꞌ. Sa̱a̱ xeⁿ nnomꞌ tsꞌaⁿ juunaꞌ quiiꞌ tsꞌo yuu na matseijomnaꞌ na nncueꞌnaꞌ, quia joꞌ majndye nncueꞌ nntsꞌaanaꞌ.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 ꞌÑeeⁿ juu na matseicandyaꞌ tsꞌom cantyja na matseijndaaꞌñe nquii na nncwandoꞌ, jnaaⁿꞌ joꞌ nntsuuñe. Sa̱a̱ juu tsꞌaⁿ na machꞌee na jndooꞌ cantyja na wjaamꞌaaⁿ, nndaaꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ na ticantycwii na nncwanoomꞌm.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 ꞌÑeeⁿ juu tsꞌaⁿ na ñeꞌcandiꞌntjom no̱o̱ⁿ, candyontyjo̱o̱ⁿ naxa̱ⁿꞌa. Ndoꞌ yuu na nncꞌo̱o̱ⁿya majoꞌ joꞌ nncꞌoom tsꞌaⁿ na mandiꞌntjom no̱o̱ⁿ. Ndoꞌ ꞌñeeⁿ juu tsꞌaⁿ na nndiꞌntjom no̱o̱ⁿ nntseitꞌmaaⁿꞌñe Tsotya̱ya tsaⁿꞌñeeⁿ.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 ’Jeꞌ mamatseiꞌndaaꞌnaꞌ tsꞌo̱o̱ⁿ, ndoꞌ ¿chiuu nntsjo̱o̱ cantyja ꞌnaaⁿꞌ joꞌ? ¿Aa nntsjo̱o̱: “Tsotya̱ya, cwjiꞌnꞌmaaⁿndyuꞌ ja juu xjeⁿ na nntjo̱ⁿya nawiꞌwaañe”? Sa̱a̱ xocatsjo̱o̱ na ljoꞌ ee jnda̱ jndyo̱o̱ cha na nncꞌio̱ cwentaa nnꞌaⁿ.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 ꞌU Tsotya̱ya, quiaaꞌ na catseitꞌmaaⁿꞌñenaꞌ ꞌu.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Nnꞌaⁿ na jndyendye na meintyjeeꞌ nacañoomyâ joꞌ joꞌ, jndyena na ljoꞌ. Jluena nda̱a̱ ntyjeena na seixuaa tsuee. Sa̱a̱ ntꞌom nnꞌaⁿ jlue:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Tso Jesús nda̱a̱na:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Ee jnda̱ tueꞌntyjo̱ xjeⁿ na nncuꞌxeⁿnaꞌ nnꞌaⁿ tsjoomnancue. Ndoꞌ mati nntyuiiꞌ na matseixmaⁿ tsaⁿjndii na matsa̱ꞌntjom quiiꞌ nꞌom nnꞌaⁿ.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Ndoꞌ quia na jnda̱ jlaꞌwe nnꞌaⁿ ja na nlaꞌcueeꞌna ja, quia joꞌ nntsꞌaa na nntseitjomnaꞌ nnꞌaⁿ cantyja ꞌnaⁿya.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Ñꞌoomwaaꞌ matsoom cha caꞌmo̱ⁿnaꞌ cwaaⁿ cwii nnom na nntjoom na nncueeⁿꞌeⁿ.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Tꞌo̱o̱ nnꞌaⁿ na jndyendye, jluena:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Quia joꞌ matso Jesús nda̱a̱na:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Yocheⁿ na mꞌaaⁿya na mañequia naxuee quiiꞌ nꞌomꞌyoꞌ, calayuꞌyoꞌ ñequiondyo̱ ja na cwiluiindyo̱ naxueeñe. Ee na nlꞌaꞌyoꞌ na ljoꞌ nlaxmaⁿꞌyoꞌ cantyja ꞌnaaⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na nqueⁿ cwiluiiñê naxueeñe.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Meiiⁿ jndye tsꞌiaaⁿ na tyochꞌeeⁿ jo nda̱a̱na na tixocaluii na cweꞌ tsꞌaⁿ nntsꞌaa, sa̱a̱ tiñeꞌcalaꞌyuꞌna ñꞌeⁿñê.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Luaaꞌ tuii cha catseicanda̱a̱ꞌñenaꞌ ñꞌoom na tyotseiljeii profeta Isaías, matso:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Tꞌmo̱ⁿ Isaías chiuu waa na tileicanda̱a̱ nlaꞌyuꞌ nnꞌaⁿ judíos, ee waa cwiicheⁿ ñꞌoom na matsoom:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Chaꞌxjeⁿ tileicantyꞌiaaꞌ tsꞌaⁿ na nchjaaⁿꞌ, maluaaꞌ sꞌaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom quiiꞌ nꞌomna, ndoꞌ tquiaaⁿ na jlaꞌquieꞌ nꞌomna jo nnoom.
40 “God iwa’an matah hifim
41 Seineiⁿ Isaías ñꞌoommeiⁿꞌ quia na tcoꞌnaꞌ nnoom na seitꞌmaaⁿꞌñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom Jesús, ndoꞌ seineiiⁿ cantyja ꞌnaaⁿꞌ juu.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Sa̱a̱ meiiⁿ na luaaꞌ tso Isaías, majndyendye nnꞌaⁿ na mꞌaⁿ nꞌiaaⁿ jo nda̱a̱ nnꞌaⁿ judíos, tyolaꞌyuꞌna ñꞌeⁿ Jesús. Sa̱a̱ jnaaⁿꞌ na nquiaana nnꞌaⁿ tmaaⁿꞌ fariseos, joꞌ chii ticatjeiꞌyuuꞌndyena na ljoꞌ. Ee xeⁿ nlꞌana na ljoꞌ tixonquia fariseosꞌñeeⁿ na wanaaⁿ na nlaꞌjomndyena xjeⁿ na cwiꞌoona watsꞌom.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Ee joona neiiⁿtina na calue ncꞌiaana na ya cwilꞌana, nchiiti na ntyjaaꞌ nꞌomna na catso Tyꞌo̱o̱tsꞌom na ya ntyjeeⁿ ñꞌeⁿndyena.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Jndeii seineiⁿ Jesús. Matsoom:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Ndoꞌ ꞌñeeⁿ juu na mantyꞌiaaꞌ ja, mati mantyꞌiaaꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ nquii na jñom ja quiiꞌntaaⁿꞌyoꞌ.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Ja na cwiluiindyo̱ naxuee, jndyo̱o̱ tsjoomnancue, cha meiⁿcwiꞌñeeⁿcheⁿ tsꞌaⁿ na matseiyuꞌ ñꞌeⁿndyo̱ nncwjiꞌnaꞌ juu naquiiꞌ natia.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Sa̱a̱ xeⁿ cweꞌ na mandii tsꞌaⁿ ñꞌoom na mañequiaya, meiⁿ ticatseinda̱ joonaꞌ, nchii ja tseixmaⁿya na nncuꞌxa̱ⁿ tsaⁿꞌñeeⁿ. Ee nchii tyꞌiom Tsotya̱ tsꞌiaaⁿ ja na nncuꞌxa̱ⁿya nnꞌaⁿ, tyꞌioom tsꞌiaaⁿ ja na cwjiꞌnꞌmaaⁿndyo̱ joona.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 ꞌÑeeⁿ juu na ticueeꞌ tsꞌom ja, meiⁿ ticoꞌñom ñꞌoom na mañequiaya, waa cwii na nncuꞌxeⁿnaꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ. Ee xuee na macanda̱ majooti ñꞌoom na jnda̱ seina̱ⁿya, joonaꞌ nntuꞌxeⁿnaꞌ jom.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Ticalatiuuꞌyoꞌ na cweꞌ na jndeiiꞌ ꞌndyo̱ nnco̱ ñꞌoommeiⁿꞌ na matseina̱ⁿ. Nquii Tsotya̱ na jñom ja, nqueⁿ sa̱ꞌntjoom na nmeiiⁿꞌ catseina̱ⁿya ndoꞌ na caꞌmo̱o̱ⁿya joonaꞌ nda̱a̱ꞌyoꞌ.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Ndoꞌ ntyjiiya ñꞌoom na matsa̱ꞌntjoom mañequiaanaꞌ na nntseixmaⁿ tsꞌaⁿ na ticantycwii na wandoꞌ. Joꞌ chii matseina̱ⁿya chaꞌxjeⁿ ñꞌoom na jnda̱ tsoom no̱o̱ⁿ.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.