Hebreus 11

Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tsꞌaⁿ na matseiyuꞌya tsꞌom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, majndaaꞌya ntyjii na nloꞌñom ljoꞌ na macantyjaaꞌ tsꞌom jo nnoom. Ndoꞌ mati maniom ꞌnaⁿ meiiⁿ na tyoontyꞌiaa nda̱a̱ya.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Ncꞌe na tyolaꞌyuꞌya nꞌom weloo nnꞌaⁿ Israel, joꞌ chii tjaweeꞌ ntyjii Tyꞌo̱o̱tsꞌom ñꞌeⁿndyena.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Cantyja na cwilaꞌyuꞌya nꞌo̱o̱ⁿ ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, cwilaꞌno̱o̱ⁿꞌa na tqueeⁿ tsjoomnancue ñequio tsjo̱ꞌluee. Ndoꞌ teilꞌueeꞌñê ꞌnaⁿ na xocanda̱a̱ ntyꞌiaaꞌ tsꞌaⁿ joonaꞌ na tqueeⁿ ꞌnaⁿ na niom na cwintyꞌiaaya jeꞌ.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Abel tyotseiyuꞌya tsꞌoom. Ncꞌe na ljoꞌ xcweti seitꞌmaaⁿꞌñê juu, nchiiti Caín. Ndoꞌ ncꞌe na ljoꞌ tyotseixmaaⁿ, tso Tyꞌo̱o̱tsꞌom na tjaa jnaaⁿꞌaⁿ ndoꞌ ꞌnaⁿ na tyoñequiaaⁿ tjaweeꞌ tsꞌom. Ndoꞌ na tyotseiyuꞌya tsꞌoom, meiiⁿ na jnda̱ tueeⁿꞌeⁿ ndicwaⁿ matseijno̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ nꞌo̱o̱ⁿya.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Mati Enoc tyotseiyuꞌya tsꞌoom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Wanoomꞌm quia na tjañꞌoom jom cañoomꞌluee, ticueeⁿeⁿ. Taticaliu nnꞌaⁿ jom, ndoꞌ cwitjo̱o̱cheⁿ na nncjaañꞌoom jom, ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na teiljeii matsonaꞌ na tjaaweeꞌ ntyjii ñꞌeⁿñê.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Xocjaaweeꞌ ntyjii Tyꞌo̱o̱tsꞌom ñꞌeⁿ tsꞌaⁿ xeⁿ ticatseiyuꞌya tsꞌom ñꞌeⁿñê, ee cha na nntseicandyooꞌñenaꞌ tsꞌaⁿ ñꞌeⁿñê, macaⁿnaꞌ na catseiyuꞌ na mꞌaaⁿ ndoꞌ na tꞌmaⁿ naya nntsꞌaaⁿ juu na xcweti malꞌue jom.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Nquii Noé, ncꞌe na tyotseiyuꞌya tsꞌoom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, quia na seicandii jom na nluii cwii na tijoom ñentyꞌiaa nnꞌaⁿ na tuii, seicanda̱a̱ꞌñê ndoꞌ sꞌaaⁿ wꞌaandaa cha nluiꞌnꞌmaaⁿndye nnꞌaⁿ waⁿꞌaⁿ. Ndoꞌ ncꞌe na tyotseiyoomꞌm, tꞌmo̱o̱ⁿ na nnꞌaⁿ tsjoomnancue laꞌxmaⁿ jnaⁿ sa̱a̱ nqueⁿ jluiꞌnꞌmaaⁿñê ncꞌe na tyotseiyuꞌya tsꞌoom ñꞌeⁿñe.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Mati Abraham tyotseiyuꞌya tsꞌoom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Joꞌ chii quia na tꞌmaⁿ jom, seicaña̱a̱ⁿ. Jlueeⁿꞌeⁿ tsjomꞌm na wjaⁿ ndyuaa na macanaaⁿꞌaⁿ. Tjaaⁿ meiⁿ ticaljeiiⁿ yuu wjaayom.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Ndoꞌ ncꞌe na tyotseiyuꞌya tsꞌoom, ñeseijomnaꞌ jom na tyomꞌaaⁿ tyuaaꞌñeeⁿ chaꞌna tsꞌaⁿ na cweꞌ tyjeeꞌya, ndoꞌ juunaꞌ tyuaa na macanaaⁿꞌaⁿ na tquiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Cweꞌ lꞌaaliaa tyomꞌaaⁿ joꞌ joꞌ ndoꞌ majoꞌti Isaac ñꞌeⁿ Jacob na mañejuu ñꞌoom tsoom na nndaana na nntsꞌaaⁿ.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Ee tyomeindooꞌntyꞌiaañe Abraham na nncjaⁿ yuu waa tsjoom na jeeⁿ tyeⁿ tsiaⁿtsjo̱ꞌ ñꞌeⁿ tuiinaꞌ na seijndaaꞌñe nquii Tyꞌo̱o̱tsꞌom ndoꞌ ñenqueⁿ sꞌaaⁿ juunaꞌ.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Mati ncꞌe na tyotseiyuꞌya tsꞌom Sara, meiiⁿ na jnda̱ teinoomꞌ xjeⁿ na ncꞌoom jnaaⁿ, ndoꞌ mati nquii Abraham jnda̱ tquieñeñꞌeeⁿ, tyꞌoom Sara najneiⁿ na nncꞌoom jnaaⁿ ncꞌe na tyotseiyoomꞌm na tixotseitjo̱o̱ñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom na nntseicanda̱a̱ꞌñe ñꞌoom na tso nnoom na nntsꞌaa.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Ncꞌe na jeeⁿ ndyaꞌ tquieñe Abraham matseijomnaꞌ jom chaꞌcwijom cwii tsꞌoo. Sa̱a̱ meiiⁿ na ljoꞌ, tueꞌntyjo̱ na jndyendye nda ntseindacantyjoom chaꞌna jndyendye cancjuu na mꞌaⁿ tsjo̱ꞌluee, oo chaꞌna teiꞌ ꞌndyoo ndaaluee, cwii na xocanda̱a̱ nncuncho tsꞌaⁿ.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Chaꞌtsondye naⁿmꞌaⁿꞌ tja̱na meiⁿ tîcatoꞌñoomna na jnda̱ tso Tyꞌo̱o̱tsꞌom nda̱a̱na na nndaana, sa̱a̱ ncꞌe na tyolaꞌyuꞌya nꞌomna, ntyꞌiaatquiana joonaꞌ na jnda̱ tso Tyꞌo̱o̱tsꞌom na nndaana ndoꞌ tyomꞌaⁿna na neiiⁿna ee jlaꞌno̱ⁿꞌyana na laꞌxmaⁿna nnꞌaⁿ na cweꞌ mꞌaⁿyana ljooñe, cweꞌ cwiwinomyana tsjoomnancue.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Ndoꞌ nnꞌaⁿ na cwilue na ljoꞌ, cwitꞌmo̱o̱ⁿndyeyuna na cwilꞌueena cwii joo na tseixmaⁿnaꞌ tsjoomna.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Ee xeⁿ cweꞌ na tyeⁿ ñjom nꞌomna ndyuaa yuu na jnaⁿna, tijndeiꞌnaꞌ na nncꞌoolcweeꞌna joꞌ joꞌ.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Sa̱a̱ tyolaꞌqueeⁿ nꞌomna na lquiena cwii joo na yati yuu na mꞌaaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Joꞌ chii tijnaaⁿꞌaⁿ na cwiluena na cwiluiiñê Tyꞌo̱o̱tsꞌom cwentaana, ee jnda̱ seijndaaꞌñê cwii tsjoom yuu na nncꞌomna.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Tueꞌntyjo̱ na ñeꞌcaljeii Tyꞌo̱o̱tsꞌom chiuu tsꞌom Abraham ñꞌeⁿñê. Joꞌ chii ncꞌe na matseiyuꞌya tsꞌoom ñꞌeⁿñe, tjañꞌoom jnaaⁿ na ñecwiiñe na nntsꞌaaⁿ ñꞌeⁿñe chaꞌxjeⁿ cwilaꞌcwjee nnꞌaⁿ quiooꞌ na cwilaꞌtꞌmaaⁿꞌndyena Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ljoya tsꞌoom na sꞌaaⁿ naljoꞌ ee ntyjii jndaaꞌñê na jnda̱ tso Tyꞌo̱o̱tsꞌom nnoom chiuu nntsꞌaa.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 Ñꞌoom na jnda̱ tso nnoom: “Cantyja ꞌnaaⁿꞌ Isaac jeeⁿ ndyaꞌ jndyendye nda ntseindacantyjoꞌ nncꞌom.”
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Ee seiꞌno̱ⁿꞌ Abraham meiiⁿ na cueꞌ Isaac, sa̱a̱ waa najndeii na matseixmaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na nncwandoꞌxco juu. Ndoꞌ cantyja na seicanda̱a̱ꞌñê, matyꞌiomnaꞌ na toꞌñomnnaaⁿꞌaⁿ jnaaⁿ, chaꞌcwijom na tueꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ, jnda̱ chii tandoꞌnndaꞌ.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Mati tyotseiyuꞌya tsꞌom Isaac ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ndoꞌ tioꞌnaaⁿñe ntseinaaⁿ Jacob ñꞌeⁿ Esaú cantyja ꞌnaaⁿꞌ ndyu na wjaa wjaatinaꞌ.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Mati Jacob tyotseiyuꞌya tsꞌoom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom ee quia na mawaa xjeⁿ na nncueeⁿꞌeⁿ, seitꞌmaaⁿꞌñê Tyꞌo̱o̱tsꞌom xjeⁿ na tioꞌnaaⁿñê we ntseinda José cweꞌ tsꞌoomlꞌeii cwintyjeeꞌñê.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Mati José tyotseiyuꞌya cwii tsꞌoom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Quia na mancueeⁿꞌeⁿ seineiiⁿ nda̱a̱ nnꞌaaⁿꞌaⁿ nnꞌaⁿ Israel na nncwjiꞌlcweꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom joona ndyuaa Egipto. Ndoꞌ sa̱ꞌntjoom quia na nluii na ljoꞌ, cꞌoochona ndeiꞌ seiꞌtsꞌo ꞌnaaⁿꞌaⁿ.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Ndoꞌ mati nnꞌaⁿ na ndana Moisés tyolaꞌyuꞌya nꞌomna ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Joꞌ chii jnda̱ na tuiiñê, tantyꞌiuuna jom ndyee chiꞌ, ee tqueⁿna cwenta nchii cweꞌ meiⁿquia tsꞌaⁿ ndana, meiⁿ tîcatyuena na sa̱ꞌntjom rey na cwje chaꞌtsondye yoꞌndaa na naⁿnom.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Ndoꞌ mati nquii Moisés tyotseiyuꞌya tsꞌoom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ee quia na jnda̱ tueꞌntyjo̱ choomꞌm tatinquiaañê na nlue nnꞌaⁿ na jom tsoñeeⁿ yuscu jnda Faraónꞌñeeⁿ.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Ee tjaweeꞌti tsꞌoom na matseijomñê ñequio nnꞌaⁿ na cwiluiindye cwentaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom meiiⁿ wiꞌ tyotjoomna, nchiiti na nntseijomñê cantyja ꞌnaaⁿꞌ jnaⁿ na cwilaꞌneiiⁿꞌndye nnꞌaⁿ.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Ee seiꞌno̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ na jndati tseixmaⁿnaꞌ quia cwicaluiꞌjnaaⁿꞌñe tsꞌaⁿ ncꞌe na matseixmaⁿ cwentaaꞌ Cristo, nchiiti na jnda laꞌxmaⁿ sꞌom cajaⁿ ñequio ntꞌomcheⁿ na jeeⁿ cajnda na tyoniom Egipto quia joꞌ. Jom tyoqueⁿtyeeⁿ cwenta juu na jndati na nncoꞌñoom na nñequiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom nnoom.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Ndoꞌ ncꞌe na tyotseiyuꞌya tsꞌom Moisés, jlueeⁿꞌeⁿ ndyuaa Egipto, meiⁿ tinquiaⁿꞌaⁿ na matseiwꞌii tyo na matsa̱ꞌntjom ndyuaaꞌñeeⁿ jom, tîꞌndiincꞌuaaꞌñê ee ntyꞌiaaⁿꞌaⁿ nquii na nñequiaa naya na nnaaⁿꞌaⁿ.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Ncꞌe na tyotseiyuꞌya tsꞌoom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, tqueeⁿ xuee Pascua ndoꞌ sa̱ntjoom na calaꞌcanda̱a̱ndye nnꞌaⁿ Israel niomꞌ we ntyja ndyueelꞌa lꞌaana cha tintseicueeꞌ ángel meiⁿcwii tsaⁿsꞌa na tuiiñejndyee wꞌaaꞌñeeⁿ nda nnꞌaⁿ Israel.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Ncꞌe na tyolaꞌyuꞌya nꞌom nnꞌaⁿ Israel ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, joꞌ chii teinomna Ndaaluee Wee na sꞌaanaꞌ chaꞌcwijom tyuaatcwii. Sa̱a̱ nnꞌaⁿ Egipto quia na lꞌana na ljoꞌ, seitjomnndaꞌnaꞌ ndaa, mana tja̱na.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Macantyja ꞌnaaⁿꞌ na tyolaꞌyuꞌya nꞌom nnꞌaⁿ Israel, joꞌ chii taniaⁿljo̱ꞌ tsjoom Jericó tquiaanaꞌ jo nda̱a̱na jnda̱ na tyowintcoomndyena ndiocheⁿ tsjoomꞌñeeⁿ ntquieeꞌ xuee.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Mati sculjaaꞌ Rahab tyotseiyuꞌya tsꞌoom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ncꞌe na teijneiⁿ nnꞌaⁿ Israel na tyꞌequeⁿ cwenta chiuu waa tsjoomꞌñeeⁿ, joꞌ chii ticueeⁿꞌeⁿ quia tja̱ nnꞌaⁿ tsjoomꞌm na tyoolaꞌyuꞌ.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Ndoꞌ cwaaⁿ ntꞌomcheⁿ nnꞌaⁿ na jo̱tseina̱ⁿtya̱ cantyja ꞌnaaⁿꞌ na cwilaꞌyuꞌya nꞌom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ee tileicjuꞌnaaⁿñenaꞌ na nntseina̱ⁿya cantyja ꞌnaaⁿꞌ Gedeón, Barac, Sansón, Jefté, David, Samuel, ndoꞌ ñequio joo profetas.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Ee na tyolaꞌyuꞌya nꞌom naⁿꞌñeeⁿ ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, joꞌ chii tyolaꞌtyuiiꞌna nꞌiaaⁿ ntꞌomcheⁿ ndyuaa, tjuꞌcjenaꞌ naⁿꞌñeeⁿ nacje ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ Israel. Ntꞌomndye joona tyotsa̱ꞌntjomna nnꞌaⁿ ndyuaaꞌñeeⁿ cantyja na matyꞌiomyanaꞌ. Ntꞌomndye joona na tyolaꞌyuꞌna ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom jndaana na seicanda̱a̱ꞌñê ñꞌoomꞌm na jnda̱ tsoom na nntsꞌaaⁿ. Ndoꞌ juu Daniel na tyotseiyuꞌya tsꞌom ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, jndyaañê na tîcatquii liom jom quia tueeꞌ nnꞌaⁿ jom tsꞌom tsueꞌwꞌaa quiooꞌñeeⁿ,
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 ndoꞌ ntꞌomndye joona ncꞌe na tyolaꞌyuꞌya nꞌomna, joꞌ chii tîcwjena quia tioom nnꞌaⁿ joona ntomꞌ na waljooꞌcheⁿ na jmeiⁿꞌ chom, jluiꞌnꞌmaaⁿndyena. Ntꞌomndye joona jndyaandyena quia teijndaaꞌ na nlaꞌcwjee nnꞌaⁿ joona ñequio xjo. Ndoꞌ ntꞌomndye naⁿꞌñeeⁿ na ñeteiwiina sꞌaanaꞌ na tcoꞌyanaꞌ joona ncꞌe na tyolaꞌyuꞌya nꞌomna ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Ndoꞌ ntꞌomcheⁿ nnꞌaⁿ jndaana na jeeⁿ jnda̱na quia tyowaa ndiaꞌ, hasta jleintyjo̱na meiⁿcheⁿ sondaro ncꞌe na tyolaꞌyuꞌya nꞌomna ñꞌeⁿñê.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Ntꞌom yolcu ncꞌe na tyolaꞌyuꞌya nꞌomna ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, tandoꞌnndaꞌ nnꞌaaⁿna na jnda̱ tja̱.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Ndoꞌ ntꞌom nnꞌaⁿ jeeⁿ tyolajnaaⁿꞌ nnꞌaⁿ joona na quitꞌmaⁿ nꞌomna Tyꞌo̱o̱tsꞌom, ntꞌom tyolaꞌseiꞌyaya nnꞌaⁿ jnaaⁿꞌ na tyolayuꞌya nꞌomna ñꞌeⁿ jom, ñꞌeeⁿndyena na tyochuꞌtyeⁿndye lꞌuaancjo ndoꞌ ñꞌeeⁿndyena na tyotioom nnꞌaⁿ joona lꞌaancjo.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Ndoꞌ ntꞌom nnꞌaⁿ na tyolaꞌyuꞌya nꞌomna, tyolaꞌcwjee nnꞌaⁿ joona ñꞌeⁿ ljo̱ꞌ. Ntꞌom joona to̱ⁿꞌndyexcwena lꞌa nnꞌaⁿ ñꞌeⁿ xjo sierra, oo ñꞌeⁿ xjo espada. Ntꞌomndye joona cweꞌ ntjaⁿ canmaⁿ ñequio ntjaⁿ canchꞌioo tyocweeꞌna. Tyomꞌaⁿna na ntyꞌiaandyeñꞌeⁿna, wiꞌ tyotjoomna ndoꞌ cwajndii tyolꞌa nnꞌaⁿ ñꞌeⁿndyena.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Nnꞌaⁿ tsjoomnancue meiⁿchjoo ticalaꞌxmaⁿna na nncꞌom naⁿꞌñeeⁿ quiiꞌntaaⁿna, cweꞌ jnaaⁿꞌ joꞌ joona meiⁿ cweꞌ tijndaaꞌ yuu nncꞌomna, aa quiiꞌ ntsjo̱, aa ndyuaa yuu tjaa nnꞌaⁿ cꞌom, aa quiiꞌ lueꞌljo̱ꞌ ñequio lueꞌndyuaa.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Chaꞌtsondye naⁿmꞌaⁿꞌ na tyolaꞌyuꞌya nꞌomna ñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom jndaaꞌ na tjaweeꞌ ntyjeeⁿ ñꞌeⁿndyena. Sa̱a̱ tîcandaana ñꞌoom na jnda̱ tsoom nda̱a̱na na nntsꞌaaⁿ,
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 ee waa cwii na yati na jnda̱ seijndaaꞌñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom na nlaꞌxmaaⁿya cha ñequiiꞌcheⁿ nlaꞌxmaⁿna na canda̱a̱ꞌndyena ñꞌeⁿndyo̱.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.