Atos 9
Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI
1 Ndoꞌ Saulo ticandoꞌ nncjaameintyjeeⁿꞌeⁿ na matseicatyꞌueeⁿ nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ ñequio Ta Jesús. Ndicwaⁿ macantyjaaꞌñê na nntseicwjeⁿ joona. Joꞌ chii tjaaⁿ na mꞌaaⁿ tyee na cwiluiitquieñe.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Tcaaⁿ ljeii nnom juu na nncjaañꞌoom tsjoom Damasco na mꞌaⁿ nnꞌaⁿ judíos lanꞌom ꞌnaaⁿna. Ljeiiꞌñeeⁿ tquiaanaꞌ najneiⁿ na nncjaacwjaaⁿ naⁿnom ndoꞌ naⁿlcu nnꞌaⁿ na mꞌaⁿ natooꞌ Jesús, na nncjaachom joona pra̱so Jerusalén.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Njoom nato na jnda̱ jaawinoomꞌm tsjoom Damasco ndoꞌ matsꞌia joꞌ tioo cwii chom ndiocheⁿ nacañomꞌm na jnaⁿnaꞌ cañoomꞌluee.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Ndoꞌ tiooñê nomtyuaa ndoꞌ jñeeⁿ na seineiⁿ tsꞌaⁿ. Matso nnoom:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Ndoꞌ tꞌo̱o̱ⁿ:
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Ndoꞌ Saulo cwiteiñê na macatyꞌueeⁿ. Matsoom:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Ndoꞌ naⁿnom na cwiꞌoo ñꞌeⁿ Saulo, sꞌaanaꞌ na jeeⁿ tyuena ee jndyena na seineiⁿ tsꞌaⁿ sa̱a̱ titquiooꞌñe.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Quia joꞌ teicantyja Saulo nomtyuaa. Seinꞌmeiiⁿꞌeⁿ luaꞌnnoom sa̱a̱ tileicantyꞌiaaⁿꞌaⁿ. Joꞌ chii tꞌuena tsꞌo̱o̱ⁿ tyꞌeñꞌomna jom tsjoom Damasco.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Joꞌ joꞌ tyomꞌaaⁿ cwii ndyee xuee na tileicantyꞌiaaⁿꞌaⁿ, ndoꞌ tîcwaaⁿꞌaⁿ meiⁿ na nncꞌom ndaa tjaaꞌnaⁿ.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Tsjoomꞌñeeⁿ tyomꞌaaⁿ cwii tsꞌaⁿ na matseiyuꞌ na jndyu Ananías. Tsaⁿꞌñeeⁿ tcoꞌnaꞌ ntyꞌiaaⁿꞌaⁿ Ta Jesús. Seineiⁿ matso:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Quia joꞌ matso Ta Jesús nnoom:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Ndoꞌ jnda̱ tcoꞌnaꞌ ntyꞌiaaⁿꞌaⁿ na ꞌu Ananías jnda̱ jndyoꞌquieꞌ na mꞌaaⁿ ndoꞌ jndyoꞌcatiooꞌ lꞌo̱ꞌ nacjoomꞌm cha nnda̱a̱ nntyꞌiaaꞌnnaaⁿꞌaⁿ.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Jnda̱ na jndii Ananías na luaaꞌ, tsoom:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Ndoꞌ jeꞌ ñjaaⁿ jnda̱ tyjeeⁿꞌeⁿ ñequio ljeii na tquia ntyee na cwiluiitquiendye na mañequiaanaꞌ najneiⁿ cha na chaꞌtso nnꞌaⁿ na cwilcwiiꞌ xueꞌ nncjaachom joona na chuꞌtyeⁿndyena na nntioom joona wꞌaancjo.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Sa̱a̱ matso Jesús nnoom:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Ndoꞌ nntsꞌaa na nncjaaljeiiⁿ na maxjeⁿ jndye nawiꞌ macaⁿnaꞌ na nncwinoom cantyja na matseiyoomꞌm ñꞌeⁿndyo̱.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Quia joꞌ tja Ananías wꞌaa na mꞌaaⁿ Sauloꞌñeeⁿ. Jnda̱ na tjaqueⁿꞌeⁿ, tioom lꞌo̱o̱ⁿ nacjooꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ. Matsoom:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Mañoomꞌ tquiaa chaꞌcwijom luaꞌtsja nꞌom nnom Saulo. Jnda̱a̱ na ntyꞌiaaꞌnnaaⁿꞌaⁿ. Quia joꞌ teicantyjaaⁿ, teitsꞌoomñê.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Jnda̱ chii tcwaaⁿꞌaⁿ ndoꞌ tquiaanndaꞌnaꞌ najneiⁿ. Ljooꞌñê cwantindyo xuee ñequio nnꞌaⁿ na cwilayuꞌ tsjoom Damasco.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Mantyja to̱o̱ⁿꞌo̱ⁿ na tyoñequiaaⁿ ñꞌoom quiiꞌ lanꞌom ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ judíos na nquii Jesús cwiluiiñê Jnda Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Ndoꞌ chaꞌtso nnꞌaⁿ na tyondye ñꞌoom na tyoñequiaaⁿ seitsaⁿꞌnaꞌ joona. Tyoluena:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Ndoꞌ Saulo tjanaⁿjndeiityeeⁿ na tyoñequiaaⁿ ñꞌoomꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Tyoꞌmo̱o̱ⁿ na mayuuꞌ na Jesús cwiluiiñê Cristo. Joꞌ na tjatseiñꞌeeⁿꞌñenaꞌ nnꞌaⁿ judíos na mꞌaⁿ Damasco.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Jnda̱ jaachꞌee xuee na maꞌmo̱ⁿ Saulo ndoꞌ jnda̱ chii tjoomꞌ ñꞌoom tꞌmaⁿ nnꞌaⁿ judíos na nlacueeꞌna jom.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Sa̱a̱ jñeeⁿ na ljoꞌ. Ndoꞌ naⁿꞌñeeⁿ naxuee ndoꞌ natsjom tyondo̱o̱na jom ndyueelꞌa tatiom nnom tsjoomna na nlacueeꞌna jom.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Sa̱a̱ nnꞌaⁿ na cwilayuꞌ teijndeiina jom natsjom. Tuo̱o̱ⁿ tsꞌom cwii tsquiee lꞌo̱o̱. Jlacꞌo̱ⁿna jom mantana na waa na ndye ꞌndyoo tatiom nnom tsjoom. Chii tjacueeⁿ cwiicheⁿ na ntyja, mana tjaaⁿ.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Quia na jnda̱ tueⁿꞌeⁿ Jerusalén ñeꞌcatseijomñê ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ na cwilayuꞌ, sa̱a̱ chaꞌtsondye naⁿꞌñeeⁿ nquiaana jom ee tiñeꞌcalayuꞌna na tsꞌaⁿ na matseiyuꞌ jom.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Sa̱a̱ tjañꞌoom Bernabé jom na mꞌaⁿ apóstoles. Tso tsaⁿꞌñeeⁿ nda̱a̱ naⁿꞌñeeⁿ chiuu waa na ntyꞌiaaꞌ Saulo Ta Jesús na njoom nato, ndoꞌ na seineiⁿ Ta Jesús nnoom ndoꞌ chiuu waa na meiⁿchjoo tinquiaⁿꞌaⁿ na tyoñequiaaⁿ ñꞌoom ñequio xueeꞌ Jesús Damasco.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Ndoꞌ ljooꞌñe Saulo Jerusalén na ñꞌeeⁿ ñꞌeⁿ naⁿꞌñeeⁿ.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Meiⁿchjoo tiꞌmaaⁿꞌ tsꞌoom na tyoñequiaaⁿ ñꞌoom cantyja ꞌnaaⁿꞌ Ta Jesús. Tyotseineiiⁿ ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ judíos na cwilaꞌneiⁿ ñꞌoom griego, sa̱a̱ joona tyolꞌueena chiuu ya nlꞌana na nlacueeꞌna jom.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Sa̱a̱ jnda̱ na jndye nnꞌaⁿ na cwilayuꞌ na ljoꞌ, tyꞌeñꞌomna jom Cesarea, ndoꞌ joꞌ joꞌ jlaꞌcwanomtina jom tsjoom Tarso.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Quia joꞌ ntmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ na macwjiꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom cwentaaⁿꞌaⁿ na mꞌaⁿ chaꞌwaa tsꞌo̱ndaa Judea ñequio Galilea ñequio Samaria ya tyomꞌaⁿna. Tjaa na cwitꞌuiitinaꞌ joona lꞌa nnꞌaⁿ ndoꞌ tyꞌenajnda̱na. Tyomꞌaⁿna na nquiaana Tyꞌo̱o̱tsꞌom ndoꞌ ñequio na tyoteijndeii Espíritu Santo tjawijndyendyetina.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pedro tyomanoom tyojaacanoomꞌm nnꞌaⁿ na cwilayuꞌ. Mati tsjoom Lida tjacanoomꞌm nnꞌaⁿ na laxmaⁿ cwentaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Joꞌ joꞌ ljeiiⁿ cwii tsaⁿsꞌa na jndyu Eneas. Jnda̱ ñeeⁿ chu na ljo tsaⁿꞌñeeⁿ cjooꞌ jnduu na wiiꞌ na ntjeiⁿ ncꞌee.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Matso Pedro nnom:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Ndoꞌ chaꞌtso nnꞌaⁿ tsjoom Lida ñequio ndyuaa su Sarón tyontyꞌiaana tsaⁿꞌñeeⁿ ndoꞌ lcweꞌ nꞌomna, jlayuꞌna ñequio Ta Jesús.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Tsjoom Jope tyomꞌaaⁿ cwii tsaⁿscu na matseiyuꞌ na jndyu Tabita. Ñequio ñꞌoom griego cwiluena jom Dorcas. Tsaⁿꞌñeeⁿ ñequiiꞌcheⁿ na ya tyochꞌeeⁿ ndoꞌ tyoteijneiⁿ ndyeñeeⁿꞌ.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Ncueeꞌñeeⁿ teiweeⁿꞌeⁿ ndoꞌ tueeⁿꞌeⁿ. Jnda̱ tueeⁿꞌeⁿ chii jlacanda̱a̱ꞌna jom, ndoꞌ tqueⁿna jom wꞌaa na nda̱ we teicantyjooꞌ.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Tsjoom Jopeꞌñeeⁿ manndyooꞌ mꞌaaⁿnaꞌ ñequio tsjoom Lida. Ndoꞌ nnꞌaⁿ na cwilayuꞌ na mꞌaⁿ tsjoom Jopeꞌñeeⁿ jndyena na tsjoom Lida mꞌaaⁿ Pedro. Joꞌ chii jñoomna we tsaⁿsꞌa na cꞌoocataⁿna nnom Pedro na ntyjantyja cjaⁿ na mꞌaⁿna.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Ndoꞌ tjañꞌeⁿ Pedro ñꞌeⁿndyena. Ndoꞌ jnda̱ na tueⁿꞌeⁿ na mꞌaⁿ nnꞌaⁿ na meindooꞌ jom chii tyꞌeñꞌomna jom wꞌaa na jnda̱ we teicantyjooꞌ. Chaꞌtso yolcu na jnda̱ ljondye na tja̱ noom tjaaꞌndyena tsei jom. Tyotyueena ndoꞌ tyotꞌmo̱o̱ⁿna nchuee ñequio cotom na tyochꞌee Dorcas xjeⁿ na ñetanoomꞌm.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Sa̱a̱ Pedro jñoom chaꞌtso naⁿꞌñeeⁿ chꞌeⁿ. Jnda̱ chii tcoomꞌm xtyeeⁿ, seineiiⁿ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Jnda̱ joꞌ taqueeⁿ jo ndoꞌ yuu mꞌaaⁿ tsꞌoo, ntyꞌiaaⁿꞌaⁿ juu. Matsoom:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Ndoꞌ Pedro tꞌueeⁿ tsꞌo̱ tsaⁿꞌñeeⁿ seiweeⁿ juu. Jnda̱ chii tꞌmaaⁿ yolcu na jnda̱ ljondye ñequio ntꞌomcheⁿ nnꞌaⁿ na cwilayuꞌ. Tꞌmo̱ⁿ Pedro yuscuꞌñeeⁿ nda̱a̱na na mawandoꞌ.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Chaꞌtso nnꞌaⁿ tsjoom Jope jndyena na luaaꞌ tuii, ndoꞌ jndyendyena tyolayuꞌna ñequio Ta Jesús.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Ndoꞌ Pedro majndye xuee ljooꞌñê tsjoomꞌñeeⁿ waaꞌ tsꞌaⁿ na jndyu Simón tsꞌaⁿ na matseito̱o̱ꞌñe ntjaⁿ.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.