Atos 24

Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Xuee jnda̱ ꞌom tjacue Ananías tsjoom Cesarea. Jom tyee na cwiluiitquieñe. Mati ntꞌomcheⁿ nnꞌaⁿ na cwiluiitquiendye quiiꞌntaaⁿ nnꞌaⁿ judíos tsjoom Jerusalén tyꞌena ñꞌeⁿñê. Jnda̱ na tquiena Cesarea tyꞌentyjaaꞌna gobiernom na nñeꞌquiana jnaaⁿꞌ Pablo. Mati Tértulo, tsꞌaⁿ na ꞌnaaⁿꞌti na nntseitjoomꞌ ñꞌoom, tjañꞌeeⁿ ñꞌeⁿndyena.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Quia joꞌ tqueeⁿꞌñe gobiernom Pablo. Jnda̱ chii to̱ꞌ Tértulo tyoñequiaaⁿ jnaaⁿꞌ Pablo. Tsoom nnom gobiernom:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Joꞌ chii jâ cwilaꞌtꞌmaaⁿꞌndyô̱ ꞌu. Ndoꞌ ñequiiꞌcheⁿ cwilꞌuuyâ na quianlꞌuaꞌ chaꞌtso naya na macheꞌ.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Sa̱a̱ ticaⁿnaꞌ na jeeⁿ jndye ñꞌoom nlaꞌcachjuuyâ ꞌu. Macaⁿꞌa cwii nayaꞌñeeⁿ njomꞌ na catseitꞌmaⁿ tsꞌomꞌ na nndiꞌ ljoꞌ nlꞌuuyâ meiiⁿ na tiyo.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Jâ jnda̱ jliuuyâ Pablomꞌaaⁿꞌ jeeⁿcheⁿ ndyaꞌ tia ljoꞌ machꞌeeⁿ. Tiaꞌ macwjaaꞌñê jâ nnꞌaⁿ judíos chaꞌwaa tsjoomnancue. Ndoꞌ majuutyeeⁿ cwiluiiñê xqueⁿ ñꞌoom quiiꞌntaaⁿ ntmaaⁿꞌ nnꞌaⁿ na cwilaꞌyuꞌ ñꞌeⁿ tsꞌaⁿ na jnaⁿ tsjoom Nazaret.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Ñeꞌcjaachom nnꞌaⁿ na nchii judíos naquiiꞌ watsꞌom tꞌmaⁿ ꞌnaaⁿyâ. Ndoꞌ na luaaꞌ nntsꞌaaⁿ nntseitsꞌiaaⁿñê juunaꞌ. Joꞌ chii jâ tꞌua̱a̱yâ jom na ñeꞌcatuꞌxa̱a̱ⁿyâ jom ñequio ljeii na tqueⁿ Moisés na cwileiñꞌo̱o̱ⁿyâ.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Sa̱a̱ tjacatiiꞌñe nquii Claudio Lisias, tsaⁿ na cwiluiitquieñe nda̱a̱ sondaro. Ndoꞌ ñequio na jndeiꞌnaꞌ tjacwjiiꞌñê Pablomꞌaaⁿꞌ lua̱a̱yâ.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Tsoom na jâ nnꞌaⁿ na cwiqua̱a̱ⁿyâ ñꞌoom nacjooꞌ tsaⁿmꞌaaⁿꞌ quio̱o̱yâ na mꞌaaⁿꞌ. Quia joꞌ ꞌu nnda̱a̱ nncwaxꞌeꞌ nnom tsaⁿmꞌaaⁿꞌ ndoꞌ nljeiꞌ na mayuuꞌ chaꞌtso ñꞌoom na cwiqua̱a̱ⁿyâ nacjoomꞌm.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Ndoꞌ mati nnꞌaⁿ judíos na ñꞌeeⁿna ñꞌeⁿ Tértulo jlaꞌjomndyena. Jluena na mayuuꞌ na luaaꞌ waa.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Quia joꞌ gobiernom sꞌo̱o̱ lꞌo̱o̱ⁿ na catseineiⁿ Pablo. Joꞌ chii tꞌo̱ Pablo matsoom:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Ja cweꞌ jnda̱ꞌti canchooꞌwe xuee na tjo̱waa Jerusalén na tjo̱catseitꞌmaaⁿꞌndyo̱ Tyꞌo̱o̱tsꞌom, ndoꞌ ꞌu ta nnda̱a̱ nljeiꞌ na mayuuꞌ na ljoꞌ.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Ja meiⁿcwii tîcatseintjaꞌndyo̱ ñꞌeⁿ nnꞌaⁿ meiⁿ ticwjaaꞌndyo̱ tiaꞌ nnꞌaⁿ naquiiꞌ watsꞌom tꞌmaⁿ meiⁿ naquiiꞌ lanꞌom nchꞌu oo meiⁿquia joo naquiiꞌ tsjoom.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Joꞌ chii naⁿmꞌaⁿꞌ xocaluiꞌyuuꞌ ñꞌoom na cwiluena nacjoya.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Sa̱a̱ xonquiuꞌnnꞌaⁿya ꞌu ta. Ja maxjeⁿ matseitꞌmaaⁿꞌndyo̱ Tyꞌo̱o̱tsꞌom na tyolaꞌtꞌmaaⁿꞌndye weloya na ñetꞌom teiyo. Mꞌaaⁿya na matseijomndyo̱ majuu nato xco na cwilue naⁿmꞌaⁿꞌ na tachii joꞌndyo. Sa̱a̱ tiyuuꞌ na tachii joꞌndyo ee matseiyuꞌa chaꞌtso ljeii na tqueⁿ Moisés ñequio chaꞌtso ñꞌoom na tyolaꞌljeii profetas.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Ja ljoꞌwaayu ntyjaaꞌya tsꞌo̱o̱ⁿya cantyja ꞌnaaⁿꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom chaꞌxjeⁿ na ntyjaaꞌya nꞌom naⁿmꞌaⁿꞌ. Ntyjaaꞌya tsꞌo̱o̱ⁿya na chaꞌtso nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱ nntaꞌndoꞌnndaꞌ meiiⁿ laxmaⁿna nnꞌaⁿ na jnda̱ jluiꞌya oo meiiⁿ nnꞌaⁿ na waa jnaaⁿ.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Joꞌ chii maqueⁿndyo̱ na ñequiiꞌcheⁿ nncꞌo̱o̱ⁿya na ticoꞌtianaꞌ ntyjiiya jo nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom ndoꞌ ticatseitjo̱o̱ndyo̱ meiⁿ nnom jom meiⁿ jo nda̱a̱ nnꞌaⁿ.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 ’Jeꞌ jnda̱ sꞌaa xuee na tacoca ndyuaa tsjomya Jerusalén. Joꞌ chii tjo̱lcwa̱ꞌa na nñeꞌquiaya cwentaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom ndoꞌ mati na nntsꞌaaya naya nnꞌaⁿ ndyuaaya.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Majoꞌ matsꞌaaya naquiiꞌ watsꞌom tꞌmaⁿ. Jnda̱ tqueⁿljuꞌndyo̱ chaꞌxjeⁿ costumbre na cwilꞌaayâ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Nchii na jeeⁿ jndye nnꞌaⁿ mꞌaⁿ ñꞌeⁿndyo̱ ndoꞌ meiⁿ nchii cꞌuaa ndyueena na cwilaꞌntjaꞌndyena. Sa̱a̱ jnda̱ na tqueⁿljuꞌndyo̱ cwanti nnꞌaⁿ judíos na jnaⁿ ndyuaa Asia jliuna ja joꞌ joꞌ.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Matyꞌiomnaꞌ na nquiee naⁿꞌñeeⁿ quiocaluena njomꞌ xeⁿ na mayuuꞌ waa ñꞌoom na cwitueeꞌna nacjoya.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Oo xeⁿ tinquio naⁿꞌñeeⁿ quia joꞌ calue naⁿmꞌaⁿꞌ ljoꞌ waa na tisꞌa jliuna na sꞌaaya quia na tyomꞌaaⁿya jo nda̱a̱ naⁿmanꞌiaaⁿ cwentaa jâ nnꞌaⁿ judíos.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Macanda̱ cwii waa na cꞌuaa seina̱ⁿya quiiꞌntaaⁿ naⁿꞌñeeⁿ. Tsjo̱o̱ya nda̱a̱na: “Meintyja̱a̱ꞌa jo nda̱a̱ꞌyoꞌ xuee jeꞌ na cwituꞌxeⁿꞌyoꞌ ja cweꞌ ncꞌe na matseiyuꞌa na ntaꞌndoꞌnndaꞌ nnꞌaⁿ xeⁿ jnda̱ tja̱.”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Ndoꞌ Félix mantyjiitcuuñê chiuu waa ñꞌoom cantyja ꞌnaaⁿ nnꞌaⁿ na cwilaꞌjomndyena cantyja ꞌnaaⁿꞌ Cristo. Joꞌ chii tîcatseinꞌoomꞌñê nnꞌaⁿ na tquionquia jnaaⁿꞌ Pablo. Matsoom:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Ndoꞌ joꞌ sa̱ꞌntjom Félix capeitaⁿ na calꞌana cwenta Pablo na cweꞌ nncꞌoomjnaⁿyaaⁿ ndoꞌ nchii na nlaꞌcuꞌna na nnquiocajndooꞌ ncꞌiaaⁿꞌaⁿ jom.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Tyoowijndyecheⁿ xuee matyjeeꞌnndaꞌ Félix ndi ñꞌeⁿ scoomꞌm Drusila, tsꞌaⁿ judía. Tqueeⁿꞌñê Pablo na nndyena nntseineiiⁿ cantyja na nntseiyuꞌ tsꞌaⁿ ñequio Jesucristo.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Quia joꞌ Pablo tyotseineiiⁿ na catsꞌaa tsꞌaⁿ cantyja na matyꞌiomyanaꞌ ndoꞌ na tiñequiaañe tsꞌaⁿ na nntsꞌaaⁿ yuu na tisꞌa. Mati tyotseineiiⁿ na maxjeⁿ nncueeꞌ xuee na nncuꞌxeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom nnꞌaⁿ. Quia na jndii Félix ñꞌoommeiⁿꞌ, tyꞌueeⁿ. Mana tsoom nnom Pablo:
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Mati macantyjaaꞌ tsꞌom Félix na nntso Pablo nnoom aa xoquiñoom sꞌom cha nntseicandyaañê tsaⁿꞌñeeⁿ. Joꞌ chii jndye ndiiꞌ tyoqueeⁿꞌñê Pablo na tyolaꞌneiⁿna.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Jnda̱ teinom we chu na mꞌaaⁿ Pablo joꞌ joꞌ teijndyooñe gobiernom Félix, toꞌñom Porcio Festo. Ndoꞌ cweꞌ na jeeⁿ lꞌue tsꞌom Félix na calaꞌtiuu nnꞌaⁿ judíos na jom ya tsꞌaⁿñê, ꞌñeeⁿ Pablo na ndicwaⁿ mꞌaaⁿ tsaⁿꞌñeeⁿ na pra̱so.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.