Atos 10
Ñʼoom xco na tqueⁿ tyʼo̱o̱tsʼom cantxja ʼnaaʼ Jesucristo (AMUNT) vs AAI
1 Tsjoom Cesarea tyomꞌaaⁿ cwii tsaⁿsꞌa na jndyu Cornelio. Tsaⁿꞌñeeⁿ tsꞌaⁿ na matsa̱ꞌntjom cwii tmaaⁿꞌ sondaro na jndyunaꞌ Italiano.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Tsaⁿꞌñeeⁿ jeeⁿ xcweeꞌ tsꞌoom tyotseitꞌmaaⁿꞌñê Tyꞌo̱o̱tsꞌom ñequio chaꞌtso nnꞌaⁿ waⁿꞌaⁿ. Mꞌaaⁿ na nquiaⁿꞌaⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom. Mati jndye waa na tyoteijneiⁿ nnꞌaⁿ judíos na jñeeⁿꞌndye. Ndoꞌ ñequiiꞌcheⁿ tyotseineiiⁿ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Cwii xuee chaꞌna na ndyee na matmaaⁿ tcoꞌnaꞌ ángel cwentaaꞌ Tyꞌo̱o̱tsꞌom nnoom. Ndoꞌyaaⁿ na jndyoquieeꞌ ángelꞌñeeⁿ na mꞌaaⁿ. Matso nnoom:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Ndoꞌ jom cweꞌ ntyꞌiaaꞌtoom ángel na jeeⁿ nioom tyꞌueeⁿ hasta seiqueeⁿñenaꞌ jom. Jnda̱ chii matsoom:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Joꞌchii cajñomꞌ nnꞌaⁿ na cꞌoona tsjoom Jope na cꞌooqueeⁿꞌndyena Simón tsaⁿ na mati jndyu Pedro.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Tsaⁿꞌñeeⁿ nntsoom ljoꞌ catsaꞌ. Jom cweꞌ macꞌeⁿyaaⁿ waaꞌ tcayoomꞌm Simón tsꞌaⁿ na matseicato̱o̱ꞌ ntjaⁿ. Nndyooꞌ ꞌndyoo ndaaluee waa waaꞌ tsaⁿꞌñeeⁿ.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Ndoꞌ Cornelio quia na jnda̱ tja ángel na seineiⁿ ñꞌeⁿñê tcwaaⁿ we mosoomꞌm ndoꞌ cwii sondaro. Sondaroꞌñeeⁿ matseitꞌmaaⁿꞌñê Tyꞌo̱o̱tsꞌom ndoꞌ mandiꞌntjoom nnom Cornelio.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Cornelio tsoñꞌeeⁿ nda̱a̱ naⁿꞌñeeⁿ chiuu waa na tcoꞌna na ntyꞌiaaⁿꞌaⁿ. Jnda̱ chii jñoom naⁿꞌñeeⁿ tsjoom Jope.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Ndoꞌ cwiicheⁿ xuee manjomndye naⁿꞌñeeⁿ nato. Chaꞌna manndyooꞌ quiajmeiⁿꞌ ꞌoowindyoona tsjoom Jope. Majuu xjeⁿꞌñeeⁿ tjawa Pedro xqueⁿ wꞌaa yuu su na nntseineiiⁿ nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Mꞌaaⁿ joꞌ joꞌ ndoꞌ tyjeeꞌ na ñeꞌjnoomꞌm, sa̱a̱ yocheⁿ na cwilaꞌñꞌoomꞌndyena na nlcwaaⁿꞌaⁿ waa na tcoꞌnaꞌ ntyꞌiaaⁿꞌaⁿ.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Ntyꞌiaaⁿꞌaⁿ na jnaaⁿ cañoomꞌluee. Jndyocue cwii ꞌnaⁿ chaꞌcwijom cwii liaa tscaꞌndyuꞌ tmeiⁿ na chuꞌtyeⁿ ñequiee nquinaꞌ. Tioonaꞌ xjeⁿ yuu na mꞌaaⁿcheⁿ.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Liaaꞌñeeⁿ ñjom chaꞌtso nnom quiooꞌ na cwiꞌoocaꞌ ñequio quiooꞌ na cwiꞌootsco̱o̱ꞌndye ñequio cantsaa.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Ndoꞌ jndii Pedro na teicꞌuaa, seineiⁿ, matso:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Ndoꞌ tꞌo̱ Pedro, matsoom:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Teicꞌuaanndaꞌ, matso nnoom:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Ndyee ndiiꞌ teicꞌuaa seineiⁿ. Jnda̱ chii juu ꞌnaⁿꞌñeeⁿ tjalcweꞌnndaꞌnaꞌ cañoomꞌluee.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Ndoꞌ xcwe na mꞌaaⁿꞌ tsꞌom Pedro ljoꞌ ñeꞌcaꞌmo̱ⁿ ꞌnaaⁿ na tcoꞌnaꞌ ntyꞌiaaⁿꞌaⁿ, ndoꞌ nnꞌaⁿ na jñom Cornelio jnda̱ tquiena tsjoomꞌñeeⁿ, na taxꞌeendyena yuu waa waaꞌ Simón na cweꞌ macꞌeⁿya Pedro.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Jnda̱ na tquiena ꞌndyootsꞌa wꞌaaꞌñeeⁿ, jluena:
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Xjeⁿꞌñeeⁿ ndicwaⁿ mꞌaaⁿꞌ tsꞌom Pedro cantyja na tcoꞌnaꞌ ntyꞌiaaⁿꞌaⁿ ndoꞌ matso Espíritu Santo nnoom:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Joꞌ chii quicantyjaꞌ, cjaꞌcueꞌ. Cjaꞌ ñꞌeⁿndyena. Tincꞌoomꞌ ñomtiuuꞌ ee ja jño̱o̱ⁿya joona.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Quia joꞌ Pedro tjacueeⁿ na mꞌaⁿna. Matsoom nda̱a̱na:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Jluena nnoom:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Quia joꞌ seiñꞌoomꞌñe Pedro joona na caljooꞌndyena joꞌ joꞌ. Ndoꞌ teincoo cwiicheⁿ xuee tjaaⁿ ñꞌeⁿndyena. Ndoꞌ ntꞌom nnꞌaⁿ tsjoom Jope na cwilayuꞌ tyꞌena ñꞌeⁿñê.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Cwiicheⁿ xuee tquiena tsjoom Cesarea. Mameindooꞌ Cornelio joona. Jnda̱ seitjoom nnꞌaaⁿꞌaⁿ ñequio nnꞌaⁿ na ya ñꞌoom jom ñꞌeⁿndye.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Jom jluiꞌnoom naquiiꞌ waⁿꞌaⁿ quia na ljeiiⁿ na jnda̱ tyjeeꞌcañoom Pedro, tjacatjomñê juu. Tcoomꞌm xtyeeⁿ jo nnom na seitꞌmaaⁿꞌñê juu.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Sa̱a̱ seiwe tsaⁿꞌñeeⁿ jom. Matso nnoom:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Ndoꞌ yocheⁿ na cwilaꞌneiⁿna ꞌooquieꞌna naquiiꞌ wꞌaa. Joꞌ joꞌ ljeii Pedro cwa jndye nnꞌaⁿ jnda̱ tjomndye.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Quia joꞌ matsoom nda̱a̱na:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Joꞌ chii quia na tqueⁿꞌyoꞌ ja tjaa na seitsaaⁿꞌndyo̱, maxjeⁿ jndyo̱o̱. Sa̱a̱ jeꞌ ñecaljeiya chiuu na tqueⁿꞌyoꞌ ja.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Ndoꞌ tꞌo̱ Cornelio matsoom:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Matso tsaⁿꞌñeeⁿ no̱o̱ⁿ: “ꞌU re Cornelio, mandii Tyꞌo̱o̱tsꞌom ñꞌoom na matseiꞌneiⁿꞌ nnoom ndoꞌ macañjom tsꞌoom na mateijndeiꞌ nnꞌaⁿ ljoꞌ na matseitjo̱o̱naꞌ joona.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Joꞌ chii cajñomꞌ nnꞌaⁿ na cꞌoona tsjoom Jope na nncꞌooqueeⁿꞌndyena Simón tsꞌaⁿ na mati jndyu Pedro. Jom cweꞌ macꞌeⁿyaaⁿ waaꞌ tcayoomꞌm Simón tsꞌaⁿ na matseicato̱o̱ꞌñe ntjaⁿ, tsꞌaⁿ na waa waaꞌ ꞌndyoo ndaaluee.”
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Joꞌ chii mantyja jño̱o̱ⁿ nnꞌaⁿ na cꞌoocꞌomna ꞌu. Ndoꞌ ꞌu quianlꞌuaꞌ na jndyoꞌ. Jeꞌ jeꞌ chaꞌtsondyô̱ ljoo mꞌaaⁿyâ jo nnom Tyꞌo̱o̱tsꞌom na nndya̱a̱yâ chaꞌtso na lꞌue tsꞌoom na nntsuꞌ nda̱a̱yâ.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Quia joꞌ to̱ꞌ Pedro na matseineiiⁿ, matsoom nda̱a̱na:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Ee meiⁿquia ndyuaa na mꞌaⁿ nnꞌaⁿ na cwilaꞌtꞌmaaⁿꞌndye jom ndoꞌ na cwilꞌa yuu na matyꞌiomyanaꞌ maxjeⁿ macjaaweeꞌ tsꞌoom ñꞌeⁿndyena.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Tyoñequiaaⁿ ñꞌoomꞌm nda̱a̱ jâ nnꞌaⁿ Israel. Tyotseicañeeⁿ jâ ñꞌoom naya na mañequiaanaꞌ na meiⁿcwii ñꞌomtiuu ticꞌoom naquiiꞌ nꞌo̱o̱ⁿyâ ncꞌe Jesucristo tsaⁿ na cwiluiiñe na matsa̱ꞌntjom chaꞌtsondye nnꞌaⁿ.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 ꞌO manquiuꞌyoꞌ ñꞌoom cantyja ꞌnaaⁿꞌ Jesús. Jnda̱ teinom na tyotseineiⁿ Juan ñꞌoom na nleitsꞌoomndye nnꞌaⁿ, to̱ꞌ Jesús tyoñequiaaⁿ ñꞌoom nda̱a̱ nnꞌaⁿ tsꞌo̱ndaa Galilea ndoꞌ tꞌoomꞌnaꞌ chaꞌwaa tsꞌo̱ndaa Judea.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Cantyja ꞌnaaⁿꞌ Jesúsꞌñeeⁿ na jnaⁿ Nazaret, tquiaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom na jom matseixmaaⁿ najndeii Espíritu Santo. Tyomanoom, tyochꞌeeⁿ naya ndoꞌ tyotseinꞌmaaⁿ chaꞌtso nnꞌaⁿ na ñenchje tsaⁿjndii ee maxjeⁿ ñꞌeⁿñꞌeⁿ Tyꞌo̱o̱tsꞌom ñꞌeⁿñê.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Jâ cwitjeiꞌyuundyô̱ cantyja ꞌnaaⁿ chaꞌtso na tyochꞌeeⁿ tsꞌo̱ndaa Judea, ndoꞌ mati naquiiꞌ tsjoom Jerusalén. Jlaꞌcueeꞌ naⁿꞌñeeⁿ jom na tyꞌioomna jom cjooꞌ tsꞌoomꞌnaaⁿ,
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 sa̱a̱ xuee jnda̱ ndyee na tueeⁿꞌeⁿ sꞌaa Tyꞌo̱o̱tsꞌom na tandoꞌxcoom, ndoꞌ na teitquiooꞌñennaaⁿꞌaⁿ nda̱a̱ jâ.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Ticwitquiooꞌñê nda̱a̱ chaꞌtsondye nnꞌaⁿ, macanda̱ nda̱a̱ jâ. Ee jnda̱ tjeiiꞌñe Tyꞌo̱o̱tsꞌom jâ na cwilaxmaaⁿyâ na catjeiꞌyuuꞌndyô̱ cantyja ꞌnaaⁿꞌ Jesús nda̱a̱ nnꞌaⁿ. Jâ tyocwaaꞌâ ndoꞌ tyowa̱a̱yâ ñꞌeⁿñê jnda̱ na tandoꞌxcoom.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Sa̱ꞌntjom Tyꞌo̱o̱tsꞌom jâ na nñequiaayâ ñꞌoom nda̱a̱ nnꞌaⁿ ndoꞌ na catjeiꞌyuuꞌndyô̱ na tqueeⁿ Jesús na cuꞌxeⁿ nnꞌaⁿ na taꞌndoꞌ ñequio nnꞌaⁿ na jnda̱ tja̱.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Mati profetas tyolaꞌneiⁿna cantyja ꞌnaaⁿꞌ Jesús. Tyoluena na chaꞌtsondye nnꞌaⁿ na nlayuꞌ ñꞌeⁿñê maxjeⁿ nntseitꞌmaⁿ tsꞌom Tyꞌo̱o̱tsꞌom jnaaⁿna ncꞌe xueeꞌ jom.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Ndicwaⁿ matseineiⁿ Pedro nda̱a̱na ndoꞌ toꞌñoom naⁿꞌñeeⁿ Espíritu Santo naquiiꞌ nꞌom.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Ndoꞌ nnꞌaⁿ judíos na cwilayuꞌ na ñꞌeeⁿ ñꞌeⁿ Pedro jeeⁿ seiñꞌeeⁿꞌñenaꞌ joona na mati nnꞌaⁿ na nchii judíos toꞌñoomna Espíritu Santo naquiiꞌ nꞌom.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Ee nnꞌaⁿ judíosꞌñeeⁿ jndyena na xuiiꞌ ñꞌoom jlaꞌneiⁿ naⁿꞌñeeⁿ na lcwiiꞌna Tyꞌo̱o̱tsꞌom.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Joꞌ chii matso Pedro:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Quia joꞌ seijndaaꞌñê na cwitsꞌoomndye naⁿꞌñeeⁿ ñequio xueeꞌ Jesucristo. Jnda̱ chii taⁿ naⁿꞌñeeⁿ nnoom na caljooꞌñê ñꞌeⁿndyena cwantindyo xuee.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.