Romanos 9

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yo mo Kolaisowoi totolo tomasimo, no monoi no imo motu na timonukuwo. Ya topoko muwoi. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mo sai, yani mulu mo. Motu imo na timonukuwo.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 Yo mo mulu mo yau. Wiyouwa wiyou, mulu na tokalomonomoi,
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 nako siyamai noko monoi, yani auwa iyali monoi mo. Yo no moloi fasikoimo, woi? Ya fasiko molowoi potoi mo, yo mo Kolaisoso pimo, uwokaimonumo, sofuwamomonumo, toisosu na fasikumo.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Yani Isolilo noko nokolalo, woi. Kotoyo muwokokaiki. Alalo imo kolalikaiki. Tani ami siyoli na powiyotimosiki. Auwolo ukukaiki, na pikokaimosiki, fasiko imo mo. Musiso imo ami posasoko wiyolumoki, toiyo aluwai monoi. Na wiyotiki, tani mi ano monoi. Na pikokaimosiki, si itouniyaimo monoi.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Toini aniyopatono iyali mo noko sisiyoli. Totaini alisai mo Kolaisoyo na tola tumoki, noka noko na tola tumoki. Wiyouwa wiyou, Koto tomoso nokota nali no. Komaso hani hani tosamukukomoi. Tani siyoloso tokaluwaiyalo manokoni mo waliyo, aniyopa poi poi. Motu nali no.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Koto mo Isolilo noko nokolalo afonimaiso ikokaiwoi muwoi. Siyaiyo tani imo kwaimowoi muwoi. Toi mo Isolila Isolilo noko muwoi. No monoi no moi mo sai, Isoliloni alisaitono iyali komaso mo Isolila Isolilo noko muwoi.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Apolofamoni alisaitono iyali mani, komaso mo Apolofamoni alalo pa tokolali manokoniso. Kotoni puko imoyo tiyomuko, Apolofamoso no imoki no, noino,
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 No monoi no mo, Apolofamoni alisaitono iyali komaso mo Kotoni alalo muwoi. Siyaisu, Kotoyo no imo ukukaiki no, toi saso mo Kotoni alalo na.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Imo no mo, Kotoyo toku no imokaiki no, Apolofamoso, no mo noino,
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Lipika mani, noinoso na, tani alalo ti mo apitono mo tomoso, moini aniyopa Isako.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 Nonani alalo ti monoi Kotoni puko imoyo na tiyomuko, Kotoyo no yomu ukuki no, noino,
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 Ainonani monoi no moloi tiyamokoni, woi? Koto mo mulu koiyau nokota poimo. Wiyouwa wiyou, aino muwoi.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Kotoni puko imoyo tiyomuko, Musiso no imoki no, noino,
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 No monoi no mo, Koto mo noko tofasi mo, no mo nokoni muluyoso muwoi, tani mi ano monoi muwoi. Koto totayosu mo mulu yakimo, noko monoi mulu unoimo, suomoso monoiso na fasiyoimo.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Isipi noko siyoli nokota Falauso mani, imo imoki, Kotoni puko imoyo no tiyomuko no, noino,
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 No monoi no Koto mo mulu yakimo, to mo noko monoi mulu ukoimo, suomoso monoiso na fasikoimo. Noko siyaiyo kukamokokai mani, no mo Kotoni muluyosu.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Moi nokotayo poi timono, “Ulai Koto no hani monoi timoko, molo koiyauso aluwai foli monoi no? Totani muluyosu toliyainoki. Koi no tani mulu no moloi alukimo monoi?”
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Woli, hani monoi tiyomuni, woi? Kotoso kukami no hani monoi? Nokoyo yo haniyo no yo nokotaso no moloi imo monoi, “Ainonani no hani monoi yo unumonokini?”
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Asi nau lokuko mi ano nokota mo asiso ano na. Asiso ano mo; asi nau mo tiwoi lokuko na. Siya mo itouniyaima itouniyaimo, ni mo mi itouniyaimo monoi. Siya mo afonimai nau, kukumo isikokai monoi. Noko mo totani muluyosu mi ano mo waliyo. Ulai moloi alukimo monoi?
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Noinoso Koto mani, to mo nonani asi nau lokuko nokota komiyai. Mulu atolokomo monoi wiyoti monoi yoki, tani ami siyoli wiyoti monoi. Ulai to mo uo imo somaiso lukaso nokota muwoi, molo siyaso pukwaikokai manoki, mulu atolokomo uku noko nokolaloso, no uwokaikaki no. Uo mulu atolokomo ukakimo, a, moi no ainonani monoi no imo no yapoli?
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 Ami soliyaki mani, wiyoti monoi yoki, totani noko nokolaloso. Mulu tuku, suomoso monoiso na tofasikomoi. Totani saponimai sinona yo monoi toku yasoi foukokaiki. Tani ami siyoli wiyotiyakimo, a, moi no ainonani monoi no imo no yapoli?
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Moi mani, na aliyonikomomokoki. Yuto noko koi saso muwoi, noko nokonu noko moi mani, na aliyonikomokinuwo.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Ainonani monoi Kotoni mulu lukasiko nokota Hosiyayo toku kumokaiki, Kotoyo no yomuki no, noino,
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 Noino mani, kumokaiki,
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Kotoni mulu lukasiko nokota siya, Aisaiya mani, kumokaiki, Isolilo noko monoi, siyoliso no yomu ukuki no, noino,
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 Ulai afonimaiso? Siyoli Nokotayo asiso tumakimo, mulu mo tiwoi muwoi, molo koiyau foli monoi somaiso na uwokoimo.”
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Toku mo Aisaiyayo ainonani monoi na kumokaiki, noino,
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Ainonani monoi no moloi tiyamokoni, woi? Noko nokonu noko mo mi pa foloko manokiso, Kotoni molo timai noko ititouni si monoi. Kotoso lolaloso mulumolo luwaikino mo, mulu na ititounikaiki, molo koiyau monoi imo mo futo.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Isolilo nokosu mo mi foloko manoki, Musini imo amiso louwa aluwaiyalokino, iyamoki, “Koto mo imo mo futowo.” Ulai imo mo futo muwoi, amai. Mulu mo pa ititounikaikiso.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 Ulai afonimaiso? Kotoso mulumolo luwaiwoi muwoi, totaini amiyo Musini ami imoso louwa aluwaikino. Asai komiyai kitolokoki.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Ainonani monoi Kotoni puko imoyo tiyomuko, siyokawi imo, noino,
33 Bukamaim hikikirum na’atube,

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.