Romanos 8

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 No monoi no mo, noko mo Isiso Kolaisowoi tolo tomasimo mo, Koto mo uwokai imo yomuwoi muwoi.
1 Isanimih boun sabuw iyabowat Keriso Jesu wanawananamaim hikofan tema’am boro men hinakusairihimih.
2 Ulai afonimaiso? Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyo tosi itouniyaimokoni, Isiso Kolaisowoi tosi tomasimokoni. No monoi no molo koiyauso aluwai foli monoi pa kolikalimoko kaiyoiso. Uwokaimoko monoi na tosamiyaikiyo sikoni.
2 Anayabin God Anunin ana fairamaim Keriso Jesu wanawananamaim yawas ebitit, i ayu bowabow kakafin ana fairane naatu morob ana fairane rufamu atit.
3 Moi mo mulu kopokoiyauwoi na. Musini ami imoso no moloi aluwai monoi? Kotoni imoyosu na tosamiyaikiyo sikoni. Totani awitonoso na imo taikiyoki. Awitono amukonoki mo, to mo moi komiyai, noka noko na wiyonoki. Moi kwalomai monoi na kalo unumokoki. Mulu kopokoiyau na saloso uwomokoki.
3 Ofafar men karam tasinaf, anayabin it biyat ana kakafinamaim iwa’an ofafar ririm. Baise God sinaf, taiyuwin Natun Ta’imon iyun ra’iy orot biyan kakafin bai iyaun, naatu bowabow kakafin ana siboromih matar. Naatu bowabow kakafih orot babin wanawanahimaim etei kusaisiren.
4 No monoi no moi mo waliyo, Musini imo itouniyaimoso aluwai monoi mo. Mulu kopokoiyauso aluwaikowoi muwoi, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo molo itouniyaimoso na taluwai manokoni, Musini imo amiyo no tiyomuko no.
4 God iti bowabow sinaf, saise ofafar ana tur eo’o i hinan wanawanatamaim hinamatar, men biyat ana kokomaim tanama, baise Ayubin ana kokomaim tanama.
5 Noko mo totani mulu koiyausoso aluwai mano mo, to mo mulu koiyauso aluwai mulu saso. Noko mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani moloso aluwai mano mo, to mo nonani moloso aluwai mulu saso.
5 Sabuw iyab biyah ana naniyanamaim tema’am hai naniyan tutufin etei i nati’imaim ebobonawiyih. Baise sabuw iyab Anun Kakafiyin ana kokomaim tema’am, hai not tutufin etei Anun ana kokomaim tesisinaf.
6 Mulu koiyauso aluwai nokota mo kalokaiyoimo. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani moloso aluwai nokota, to mo Kotowoi tiyousimoi, mulu tomokiso totolomoi.
6 Turobe orot babin ana notamaim nabobonawiyi boro morob wan inayen. Baise Anun Kakafiyin ana notamaim nabobonawiy boro yawas naatu tufuw inab.
7 Mulu koiyauso aluwai nokota mo Kotowoi uo nokota na. Koto monoi mulu na tatolokomo unu. Kotoni ami imoso kwai itouniyaimowoi muwoi. Ulai moloi aluwai monoi? Mulu mo koiyau na.
7 Anayabin sabuw iyab biyah ana kokomaim kakafih ebobonawiyih i God ana kamabiy temamatar, naatu men karam boro God ana ofafar babanamaim hinama.
8 Mulu kopokoiyau noko monoi Koto mo mulu mo waliyo muwoi. Totaso aluwai noko monoisu na tiyomukai, mulu mo waliyo.
8 Sabuw iyab biyah ana kokomaim ebobonawiyih men karam hiwa’an God niyasisir.
9 Moi mo mulu kopokoiyauso aluwaikowoi muwoi. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo moini mulu poiso tolalomoi mo, moi mo mulu kopokoiyauso aluwaikowoi muwoi. Kotoni moloso na tuluwai manonuwo, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani muluyosu.
9 Baise kwa i men biya ana kokomaim ebobonawiyi, baise Anun Kakafiyin. Anayabin God Anunin i kwa wanawanamaim ema’am. Orot yait Keriso Anunin men wanawananamaim ema’ama, i men Keriso nowan.
10 Na kolikaliyoinuwomo. Kolaisoyo tolo tomasikomakinuwomo, no mani, na kolikaliyoinuwomo. Mulu kopokoiyau amai tu si, no monoi no. Ulai pa kolikali kaiyoinuwoso. Mulusu mo amai. Ulai afonimaiso? Kotoyo mulu ititounikomo kaikinuwo, molo koiyau monoi imo mo futo.
10 Baise Keriso kwa wanawanamaim ema’am, imih God buwi yawas kwama’am. Basit biya i boro namorob anayabin bowabow kakafin awan karatan, baise ayub i yawasin anayabin ayub ana yawas i mutufurin.
11 Isiso lusikai nokota, totani Mulu Itouniyaimo Nokota mo moini mulu poiso tolalakimo, tani amiyo moini au mani, yau yausai auwonouloinuwomo. Nasu, Kolaiso lusikai nokotayo na lusokomo kaiyoinuwomo.
11 Naatu God Anunin Jesu morobone biyawas kwa wanawanamaim ema’ama. Keriso morobone biyawas na’atube kwa auman boro i Anunin kwa wanawan ema’am imaim biya yawas nitin.
12 Woli iyali, no monoi no mo momaini mulu kopokoiyauso no moloi aluwaiko monoi? Molo itouniyaimoso niya taluwaikoni.
12 Isanimih, taituwou, it i bowabow hitit, baise men biyat ana kokomaim tanasinafumih.
13 Ulai afonimaiso? Mulu kopokoiyauso aluwaikakinuwomo, na kolikali kaiyoinuwomo, yau yau. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyo namoliyo alosikakinuwomo, na si itouniyaimoinuwomo.
13 Anayabin kwa biya ana kokomaim kwanama’am na’at boro kwanamorob. Baise Anun Kakafiyin ana kokomaim kwanama’am na’at, biya ana kokok kakafih etei boro nimuruben. Naatu kwa boro yawas kwanama,
14 Noko mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani imoso kwaimo mo, toi mo Kotoni alalo na soimo.
14 anayabin sabuw iyab God Ayubin ebobonawiyih i God natunatun.
15 Ulai afonimaiso? Mulu Itouniyaimo Nokota, Kotoyo no anonikinuwo no, to noinomo Kotoyo totani alalo kolalikaikinuwo. Ulai moloi nimo monoi? Na tiyamokoni, “Apou, koini Apou.”
15 Anayabin God Ayubin kwabaib i men kwa niwa’ani bir ana fairamaim nabonawiy isan kwani’akiramih. Baise Ayubin kwabaib i natunatun anababatun matar isan kwabai, saise imaim fair tanab isan tanarerey tanao, “Abba! Tamaiya!”
16 Apou imo taliyonikoni mo, no mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo toposasoko wiyomoko, noino, “Moi mo Kotoni alalo.” No monoi no moi mo sai.
16 I Ayubin it ayubit bairi hita’imon teo’orereb it i God natunatun.
17 Nasu, moi mo Kotoni alalo. No monoi no moiso mani, Kotoyo na nimokoimo, Kolaisoso toku no niki no. Tomososo na nimokoimo. Kolaiso no uwokino no, noinoso moi mani, tuwomoko manono. No monoi no Kotoni saponimai tolomai mani, na si tomasimo monoi.
17 It i natunatun imih sawar abisa i ana sabuw isah ebobotan boro bairi tanab yaun. Naatu abisa God Keriso isan ebobotan boro bairi tanab yaun. Keriso ana biyababan bairi tanafafaram na’at ana marakaw boro bairi tanafaram.
18 Ya na tomulumoloko, lolai ni tuwokomomokono no, no mo siyoli hani muwoi. Kotoyo no wiyomokaki no, no mo wiyou, soliyaki hani na, tani saponimai sinona yo monoi.
18 Anababatun au’uwi, biyababan iti boun tabai tabi’akir, mar boro ana marakaw nabirerereb hairi tanafufufun, nati marakaw i ra’at kwanekwan men biyababan hairi ta’imon.
19 Kotoyo fonanikomo hani haniyo mo tofouko manono, Kotoni alaloso koko monoi. Na tososoiko, Kotoyo tani alalo wiyoluko monoi.
19 Anayabin baimataren sawar tutufin etei God natunatun bow tit bairerereb isan, yah kusikus iwa’an hima hi’uroron tinuwanuw.
20 Ulai afonimaiso? Fonanikomo hani hani mo afonimaiso tosi liyai. No mo totaini muluyosu muwoi, Kotoni muluyo toku uwokoki, no monoi no. Ulai na fouwumo,
20 Orot ta’imon ana kakafinamaim baimataren sawar tutufin etei higabiyoy, men i akisih hai kokomaim baise God ana kokomaim sinaf.
21 samiyaikiyo monoi. Uwokaiko monoi samiyaikiyoinomo. Kotoni alalowoi si itouniyaimoimo.
21 Iti baimataren sawar etei veya ta hai bai’akirane hibat timunumun boro hinabotaitih hinatit God natunatun bairi marakaw gewasin hinafaram.
22 Moi mo sai, Kotoyo fonanikomo hani hani komaso mo tuwokalo. Tokusai ainoso lolaiwoi na tuwokalomoi, nokolalo komiyai, alalo kokomai no tomuwanomoi no, noinoso tomuwanomoi, Kotoyo fonanikomo hani haniyo mo.
22 It taso’ob baimataren sawar tutufin kek tufuwamih ebotukwar ana biyababan tebaib na’atube, aneika hima hitef hirererey tana boun tatit.
23 Momai mani, moi mo mulu poiso tomuwanokoni, wosu woso. Kotoyo totani Mulu Itouniyaimo Nokota yasoi amokoki, totawoi hani no amokoki no. Ulai mulu poiso na tomuwanokoni, tososoikomomoko, Kotoyo alalo imo kolalimoko monoi, au tonofalo nimoko monoi.
23 Men baimataren sawar akisin hima hitef tererereyamih, baise it auman wanawanatamaim hamenamo erererey auman tama takakaif, God nan ni’obaiyit it i natunatun.
24 Nonani monoiso tofoumo manokoni. Toku mani, na foumo manokikoni, no monoi no lolaloso samiyaikiyokikoni. Molo tiyo kiwoi muwoi, amai, na tofoumo manokoni. Kiyakikonimo, foumo mo koma na.
24 Anayabin it nuhifotamaim iyawasit. Abisa isan nuhit fot tama’am i tabaika, aisim boro ibanak sawar tabo isan nuhit nafot tanama tanakaif.
25 Ulai na tofoumo manokoni. Amai nimokoimo. Tofoumo manokoni mo, ulosukomomokowoi muwoi, mulu ami amiso tosikoni.
25 Baise sawar abisa men tai’itin nuhit nafot tanama tanakakaif na’at, it boro yatet nanub tanama tanakaif.
26 Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mani, na tofasimokomoi. Mulu ami ami si somiso mo, na fasimokoimo. Kotowoi imo lukaso monoi mo moi mo sai muwoi. No monoi no imo tolukaso unumokomoi. Moini imosai lukasowoi muwoi. Tani imo mo mulumaiso na tomulumolokomoi.
26 Ef nati ta’imon it ata ririm ana veya i Ayubin ena it baibais ebitit. Anayabin it mi’itube o yoyoban isan ana ef men taso’ob. Baise i Ayubin it isat tef rerey eyoyoyoban wainit, turamaim men karam boro tanao.
27 Koto, moini mulu poiso koko nokota, to mo Mulu Itouniyaimo Nokotani mulu monoi mani, sai na. Kotoni noko nokolalo moi monoi imo tolukaso unumoko mo, no mo afonimaiso muwoi, Kotoni muluyosu nali no.
27 Naatu God dogorot nutitiy i’itin, Ayubin ananot i so’ob, anayabin Ayubin God ana sabuw isah eyoyoyoban i God ana kokomaim esisinaf.
28 Moi mo sai, Koto mo itouniyaimoso tiyo unumokomoi. Tota monoi mulu unu noko moiso tofasimokalomoi. Tani imoso kwai itouniyaimo monoi aliyonimokoki, na tofasimokalomoi.
28 Naatu taso’ob, sawar etei God esisinaf i gewasih sabuw iyab tibiyabuw isah, sabuw iyab i ana kokomaim ea’afih isah.
29 Tokusai moi monoi mo sai, na muwomokokaiki. Na mulumolokokaiki, tani awitono komiyai si monoi. No monoi no awitono mo toku alu, moi mo namolisai alalo. Auwa iyali, nali.
29 Sabuw iyab God erurubinih i so’obabo erurubinih. I akisin yasairih hina i Natun ana’itinabe himatar, saise i Natun i baitumatumayah etei tuwah hai ain na’atube.
30 Moi monoi mulumolokokaiki mo; na aliyonikomomokoki. Aliyonikomomokoki mo; mulu na ititounimokokaiki. Imo mo futo. Mulu ititounimokokaiki mo; na yomuki, “Yani saponimai sinona yoimo.”
30 Naatu iyab yayasairih i eafih, naatu iyab ea’afih i yamutufurih, naatu iyab yayamutufurih i ana marakaw bairi faram isan buwih.
31 Ainonani monoi no moloi tiyamokoni? Koto mo tofasimoko mo, haniyo no moloi uwomoko monoi?
31 Sawar iti sisinaf isan boro mi’itube tanao? God it isat nabatabat na’at yait boro nagam na’uwit? En anababatun.
32 Awitono pa mulu unukiso, na imo taikiyoki, fasikomomoka kono monoi. Noinoso lolai mani, suomoso monoiso na tofasikomomokalomoi.
32 God taiyuwin Natun men eoharihar, baise it etei siwarit, Natun ta’imonam ata siwar yai. Imih kwanotanot sawar afa’am boro asire baitita’e nama?
33 Na muwomokokaiki. Moi monoi no moloi faumi unumoko monoi, nokoyo no? Koto mo imo mo futo. Mulu ititounimokokaiki.
33 God taiyuwin ana roubinen sabuw gewasih rouw bowabow yait boro baifuwenamaim nagam na’uwih? En anababatun!
34 Noko no uwokaimoko imo no moloi iyamokai monoi? Isiso Kolaiso mo kalo unumokoki. No saso muwoi, nosai no yausai na lusikaiki, Kotoyo. Kotoni auso tiyousi, nainasai. Imo tolukaso unumokomoi.
34 Yait boro God ana sabuw ubar nitih nagam na’uwih? En anababatun! Jesu Keriso akisinamo morob, naatu morobone misir maiye Tamah ana asukwafune mare isat ma eyoyoyoban.
35 Mulu unumoko nokota Kolaiso totani nainosai no moloi sofuwakomomoko monoi? Kopokoiyau hani haniyo uwomoko poimo, umamoso si somiso poimo, uo nokoyo uwomoko poimo, tiya kolikalimoko poimo, tuno asoso si poimo, hani hani uo poimo, uo faiso poimo. Uwomokakimo, mulu unumoko nokotani nainoso amai na si monoi. Ulai moloi sofuwakomomoko monoi?
35 Imih yait boro Keriso ana yabowane nakusibit, yare men karam nakusibit, o yawas fokarih, roukoukuwen, baimar kakafin, sawar en, obiruwen, o morob?
36 Ainonani monoi Kotoni puko imoyo tiyomuko, noino,
36 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
37 Nasu, hani hani uoyo louwa tuwomokalo manono. Ulai moloi uwokaimoko monoi? Mulu unumoko nokotayo tofasimokomoi. Ta noinomo na tosouwaikalo manokoni.
37 En baise, Keriso aki biyabuwi i wanawananamaim sawar etei hai fair aki aisnowaten.
38 — ausente —
38 Imih ayu aso’ob anababatun men karam boro sawar ta imaim Keriso ana yabowane nakusibitamih, men morob, men yawas, men tounamatar, men Demon, men mar iti boun, men mar boro enan, men fair
39 — ausente —
39 men yate mar, men me baban, men sawar ta himamatar wanawanahimaim boro God ana yabow ata Regah Jesu Keriso wanawananamaim ema’am nakusibit tanatitamih, en anababatun.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.