Mateus 21
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH
1 Nosai no mo; Isiso iyali mo Yolusolimo nokonu siyoli aumoifaso tiki mo, Pitifaki nokonufaso fiyamosiya tumokino. Oli yu kiyoku kwamai toi.
1 Quando Jesus e os discípulos estavam chegando a Jerusalém, pararam no povoado de Betfagé, que fica perto do monte das Oliveiras. Dali Jesus enviou dois discípulos na frente,
2 na ikoki, “Nokonufaso na pomanowo, na pa lotiwo, nokonu aumoifaso ni tokinuwo no. Lotakinuwomo, lolai siyaso na kokoinuwomo, hosofa uo atinowoi. Konosuwakokaiso kokoinuwomo, na pako fololokowo, yani auso na pako kiyokomomona tumowo.
2 com a seguinte ordem:
3 Ulai nokoyo alukimakinuwomo, na pako imowo, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa ti kiyokomo monoi. To mo somaiso ifou amai kiyokomo taikiyoinimo.” Isiso mo aino na iko taikiyoki.
3 Se alguém falar alguma coisa, digam que o Mestre precisa deles. Assim deixarão vocês trazerem logo os animais.
4 No mo afonimaiso pa fiyamosikiso. Kotoni imo motu tumo monoi na fiyamosikaiki, tani mulu lukasiko nokotayo toku no kumokaiki no, noino,
4 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito:
5 “Saiyono nokonu noko nokolaloso noinonani imo monoi na pako ikowo, “Na pukwaiwo, moini samukukomo nokota siyoli mo moini auso na totumo. Kukamokokai somiso nokota, hosofani namoli toni molosai na totumo, hoso uofani namoli toni molosai.”
5 “Digam ao povo de Jerusalém: Agora o seu rei está chegando. Ele é humilde e está montado num jumento e num jumentinho, filho de jumenta.”
6 Nosai no mo; yasoi; siyokutono noko ti mo ninoino na yanokino, Isisoyo no ikoki no.
6 Então os discípulos foram e fizeram o que Jesus havia mandado.
7 Hosofa uo atinowoi mo na kiyokoma tumokino. Totini tuno ti mo hosofa tini namoli tonimai na isikokaiya yokino. Isikokaiya yokino; Isiso mo na yousikaina yoki.
7 Levaram a jumenta e o jumentinho, jogaram as suas capas sobre eles, e Jesus montou.
8 Nosai no mo; noko nokolalo molopoi molopoi noko mo tuno mo molomai asisikaiya tumo liyaikino, na soikai unalokino. Siyai mo iwasuwo mi tofu iyo tumokino, molomai na isikokaiya tumokino. To tumo monoi molokimokino, no monoi no yokino.
8 Da grande multidão que ia com eles, alguns estendiam as suas capas no chão, e outros espalhavam no chão ramos que tinham cortado das árvores.
9 Siyai mo toku toku tolono nikino, siyai mo namolisai tiki, na isalo niyalokino, siyoliso na iyamaloki,
9 Tanto os que iam na frente como os que vinham atrás começaram a gritar: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor! Hosana a Deus nas alturas do céu!
10 Nosai no mo; Yolusolimo nokonu siyoliso monoi lotiki. Tolomu si noko nokolalo mo kufaukoki, na iyamaloki, “Ni no noi nokota, woi?”
10 Quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade ficou agitada, e o povo perguntava: — Quem é ele?
11 Aluwainiyo tumo noko nokolaloyo na ikokino, “Nisu mo Isiso, Kotoni mulu lukasiko nokota, Kalili asi mulumai nokota, Nasolito nokota nali.”
11 A multidão respondia: — Este é o
12 Nosai no mo; Yolusolimo lotiki mo; Isiso mo lotu nu siyoliso lotiki. Hani hani suo suomoko noko iyaliso na amiyaikiyoko taikiya tiki. Muwoni suo suomoko nokoni kotisokoso na alokwi wati taikiyoki. Anomu suo suomoko nokoni sinono hani mani, na alokwi wati taikiyoki.
12 Jesus entrou no pátio do Templo e expulsou todos os que compravam e vendiam naquele lugar. Derrubou as mesas dos que trocavam dinheiro e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Na ikoki, “Kotoni puko imoyo mo na tiyomuko, “Yani nu mo asaso utolumomono nu na kaluwaiyoinomo.” Ulai moisu mo noko nokolaloni muwoni ti wati manonuwo. Wiyouwa wiyou, ni mo moini polamoko nu muwoi.”
13 Ele lhes disse:
14 Lotu nu siyoli poiso amai potu yousikainoki, noko kopokoiyauyo kiya tikino. Molo kau kau nokowoi fona nomoli nomoli nokowoi na ititounikaiki, Isisoyo mo.
14 Cegos e coxos iam encontrar Jesus no pátio do Templo, e ele os curava.
15 Ulai nokotalo iyaliyo mulu atolokomo unukino, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi. Mulu atolokomo unukino. Ulai afonimaiso? Mulu ifolaluwawoi mi anoso kwaikino. Wiyou, tani mi mo wiyou. Alaloni isaloso kwaikokino, no tu iyama liyoumoki no, lotu nu poiso, “Toiwini nakosaitono monoi na tomolokimokoni.” Nosoni kwaikalokino mo, mulu atolokomo unukino,
15 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei ficaram zangados quando viram as coisas maravilhosas que ele fazia e ouviram as crianças gritando no pátio do Templo: —
16 na imokino, “Alaloni imo no yapoli tukwaikoni?”
16 E eles disseram a Jesus: — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Ikoki mo; na utukaikoki, nokonu siyoliso utukaimiyo fuki. Pitano nokonuso tananoki, tanuwou mo.
17 Então Jesus os deixou, saiu da cidade e foi para o povoado de Betânia. E passou a noite ali.
18 Nosai no mo; posasi; Isiso mo nokonu siyoliso monoi ifou tumoki. Tiya na uwoyalo tumoki.
18 No dia seguinte, quando estava voltando para a cidade, Jesus teve fome.
19 Molomai sipoki a mo na kosa tumoki, molo kwamai. Aumoifaso amunoki, na kosoki, ulai wamowoi muwoi, suwo saso. Nosai no mo sipoki aso na isoki, “Wamowoi noiyo si manoi.” No monoi no a mo lolai siyaso na somosoki.
19 Ele viu uma figueira na beira da estrada e foi até lá, mas não encontrou nada; só folhas. Aí disse para a figueira: E na mesma hora a figueira secou.
20 Siyokutono iyali mo nonani aso kosokino mo, na mulumoloko manokino, na iyamoki, “Moloi woi? Sipoki a no lolai siyaso no moloi tosomoso taikiyo, woi?”
20 Os discípulos viram isso, ficaram muito admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 No monoi no mo, Isiso mo na fowakoki, “Motuwa na timonukuwo. Yoso waliyo mulumolo luwaimonakinuwomo, moi mani, noino na yoinuwomo, ya sipoki aso ni tiso no. Mulu tiwoi si somiso mo, waliyo na yoinuwomo. Ulai ni saso pa yoinuwoso. Yu ni tolo no, nosoniso imakinuwomo, “Mamo iwo siyoli mulumai potolano,” yu mo na tolanoimo.
21 Então Jesus disse:
22 Yoso mulumolo luwaimono noko moiyo hani ano monoi utolumomonakinuwomo, nonani hani mo waliyo na anoinuwomo.”
22 Se crerem, receberão tudo o que pedirem em oração.
23 Nosai no mo; Isiso mo lotu nu siyoli poiso aiyoloka tiki. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toi mo kiya tumokino, na imokino, “Noini amiyo nonani mi ano monoi no? Noiyo imo taikiyokini?”
23 Jesus chegou ao Templo, e, quando já estava ensinando, alguns chefes dos sacerdotes e alguns líderes judeus chegaram perto dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu essa autoridade?
24 Na fowakoki, “Yo mani, imo siya utolumo monoisu na tiyo. Yani imoso fowamonakinuwomo, suo foli monoi mo imono taikiyo nokota monoi aino imo na imoikuwomo.
24 Jesus respondeu:
25 Iyono mo nokoso uluwako manoki, iwoso. No mo asini hani poimo, kumokini hani poimo. Moloi tiyamonuwo, na pimonowo.”
25 Respondam: quem deu autoridade a João para batizar? Foi Deus ou foram pessoas? Aí eles começaram a dizer uns aos outros: — Se dissermos que foi Deus, ele vai perguntar: “Então por que vocês não creram em João?”
26 Ulai iyamakikonimo, “No mo asini hani nali no,” noko nokolalo monoi na kokolokomomokoimo. Ulai afonimaiso? Toi komaso mo Iyonoso waliyo mulumolo luwaikino, tiyamo, “Kotoni mulu lukasiko nokota.”
26 Mas, se dissermos que foram pessoas, temos medo do que o povo pode fazer, pois todos acham que João era profeta .
27 Totai amu lukasikuwanokino mo; Isisoso na imokino, “Koi mo sai muwoi, Iyono no iwoso uluwako no noini amiyo, woi? Noiyo poimo imo taikiyoki.”
27 Por isso responderam: — Não sabemos.
28 Nosai no mo; Isiso mo nokotalo iyaliso siyokawi imo na ikoki, “Moloi tomulumolokonuwo? Alalo tiwoi nokotayo toku aluso na timano, “Isi mi na panano.”
28 Jesus continuou:
29 Ulai awitono mo tukwali, wiyou tiyomu. Ulai namolisai ti monoi tomulumoloko, na tomoi, isi mi ano monoi mo.
29 — Ele respondeu: “Eu não quero ir.” Mas depois mudou de ideia e foi.
30 Apitonoyo namolisai aluso mani, tomoso noinoso na timano, isi mi ano monoi mo. Na timo ifoluwai, “Apou, waliyo na.” Ulai manowoi muwoi.
30 — O pai foi e deu ao outro filho a mesma ordem. E este disse: “Sim, senhor.” Mas depois não foi.
31 Nonani alalo ti no apitononi imo no noiyo taluwai itouniyaimo? Toku aluyo poimo namolisai aluyo poimo.”
31 — Qual deles fez o que o pai queria? — perguntou Jesus. E eles responderam: — O filho mais velho. Então Jesus disse a eles:
32 Ulai afonimaiso? Iyonoyo toku yasoi na wiyononi manokinuwo, molo itouniyaimo mo, ulai moi mo tani imoso mo kwaimo itouniyaimowoi muwoi. Noko kopokoiyausu, takiso muwoni i nokowoi uloliyo nokolalowoi, toi mo Iyononi imoso na kwaimo itouniyaimokino. Toiyo mulumolo luwai yapoli kokalokinuwo, ulai mulu mo alosokowoi muwoi, moi mo, mulumolo luwaiwoi muwoi.” Aino ikoki, nokotalo iyaliso.
32 Pois João Batista veio para mostrar a vocês o caminho certo, e vocês não creram nele; mas os cobradores de impostos e as prostitutas creram. Porém, mesmo tendo visto isso, vocês não se arrependeram e não creram nele.
33 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Siyokawi imo siyafa na pukwaiwo. Isi kiyo nokota mo aliyoli ali na tikaiyalo. Ikai uwai; tokoki fiyaikalo. A wamo kunoliko monoi asi i taikalo, isi poiso. Samukuko nokotani nu sopofa tokononikai. Nosai no isi mi ano nokoso na tikano, “Yani isi na posamukumonowo.” Ikano mo; noko nokonu nokoni asiso na tomoi.
33 Jesus disse:
34 Nosai no mo; wamoko popo mo aumoifaso totana tumo mo, nomai no mo mi ano nokoso na tiko taikiyo, “Isini no na pimonanowo.”
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono mandou alguns empregados a fim de receber a parte dele.
35 Ulai isi samuku nokoyo na tuwokono, tani mi ano nokoso no tiko taikiyo no. Siya mo tuwasono, siya mo totukolono, yau, siya mo tomoki tosalosomono.
35 Mas os lavradores agarraram os empregados, bateram num, assassinaram outro e mataram ainda outro a pedradas.
36 No monoi no isi kiyo nokota mo mi ano noko siyai na tiko taikiyo. Toku komiyai muwoi, ni mo noko molopoi tiko taikiyo. Ulai isi samuku noko mo ainoso tomoso na tuwokaiko wanonino.
36 Aí o dono mandou mais empregados do que da primeira vez. E os lavradores fizeram a mesma coisa.
37 Namolisai mo totani awitonoso na timo taikiyo, tiyomu, “Yani aluso auwosiwaiyoinomo.”
37 Depois de tudo isso, ele mandou o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles vão respeitar.”
38 Ulai isi samuku nokoyo awitono tumoso tukwaino mo, totai amu tikuwanono, “Anunani nokota mo amuwoi tino mo apitononi isi kwalomai monoi na anoimo. Moi soi, niya totukolokoni. No monoi no momaini na ano monoi, ninani isi mo.”
38 Mas, quando os lavradores viram o filho, disseram uns aos outros: “Este é o filho do dono; ele vai herdar a plantação. Vamos matá-lo, e a plantação será nossa.”
39 Ikuwanono; awitonoso na tokomikaino, asiyofoloso tafoliyo funo, na totukolono, yau.
39 — Então agarraram o filho, e o jogaram para fora da plantação, e o mataram.
40 Ulai moloi tomulumolokonuwo? Nonani isi kiyo nokotayo tumakimo, moloi poimo uwoka tumoi, isi samuku noko iyaliso mo.”
40 Aí Jesus perguntou:
41 Nosai no mo na imokino, “Nonani noko kopokoiyau noko mo na uwokaika tumoimo. Noko siyaiso na atiyoimo, isi mo, toiyo na samukuyoinomo. Isini no siyai mo isi kiyo nokotaso na niwumo, wamo wamoko popomai.”
41 Eles responderam: — Com certeza ele vai matar aqueles lavradores maus e vai arrendar a plantação a outros. E estes lhe darão a parte da colheita no tempo certo.
42 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Nakomo moi mo Kotoni puko imo siyaso mo kokowoi muwoi. Ninoinosu niya tiyomuko,
42 Jesus então perguntou:
43 No monoi no ya timonukuwo, Koto mo samukukomo monoi louwa tiyomoi, ulai wiyou tiyamo manonuwo. Pa samukukomoinuwoso. Noko siyaisoso na samukukoimo. Molo itouniyaimoso aluwaiyalo manoinomo. Toi mo a komiyai, a wamo ititouniwoi no saki no.
43 E Jesus terminou:
44 [Ya timonukuwo, noko mo nonani sopo i asai kitolomo taikiyakimo, uwokaikaiyoimo. Nonani ayo nokoso itokolimakimo, to mo kolisoulukai anoinomo. Yo mo nonani a komiyai.”] Isiso mo aino na ikoki.
44 Quem cair em cima dessa pedra ficará em pedaços. E, se a pedra cair sobre alguém, essa pessoa vai virar pó.
45 Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Falisi moloso aluwai nokowoi, toi mo Isisoyo siyokawi imo ikoso na kwaimokino, iyamoki, “Koi monoi na tiyomu unumokokai.”
45 Os chefes dos sacerdotes e os fariseus ouviram as parábolas que Jesus contou e sabiam que ele estava falando a respeito deles.
46 Kominalomano monoi louwa fi, ulai noko nokolalo monoi nikokino. Noko nokolaloyo piyamoki, “Isiso mo Kotoni mulu lukasikomomoko nokota.”
46 Por isso queriam prendê-lo, mas tinham medo da multidão porque o povo achava que Jesus era profeta .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.