Mateus 21

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Nosai no mo; Isiso iyali mo Yolusolimo nokonu siyoli aumoifaso tiki mo, Pitifaki nokonufaso fiyamosiya tumokino. Oli yu kiyoku kwamai toi.
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 na ikoki, “Nokonufaso na pomanowo, na pa lotiwo, nokonu aumoifaso ni tokinuwo no. Lotakinuwomo, lolai siyaso na kokoinuwomo, hosofa uo atinowoi. Konosuwakokaiso kokoinuwomo, na pako fololokowo, yani auso na pako kiyokomomona tumowo.
2 dizendo-lhes:
3 Ulai nokoyo alukimakinuwomo, na pako imowo, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa ti kiyokomo monoi. To mo somaiso ifou amai kiyokomo taikiyoinimo.” Isiso mo aino na iko taikiyoki.
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 No mo afonimaiso pa fiyamosikiso. Kotoni imo motu tumo monoi na fiyamosikaiki, tani mulu lukasiko nokotayo toku no kumokaiki no, noino,
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 “Saiyono nokonu noko nokolaloso noinonani imo monoi na pako ikowo, “Na pukwaiwo, moini samukukomo nokota siyoli mo moini auso na totumo. Kukamokokai somiso nokota, hosofani namoli toni molosai na totumo, hoso uofani namoli toni molosai.”
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 Nosai no mo; yasoi; siyokutono noko ti mo ninoino na yanokino, Isisoyo no ikoki no.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Hosofa uo atinowoi mo na kiyokoma tumokino. Totini tuno ti mo hosofa tini namoli tonimai na isikokaiya yokino. Isikokaiya yokino; Isiso mo na yousikaina yoki.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 Nosai no mo; noko nokolalo molopoi molopoi noko mo tuno mo molomai asisikaiya tumo liyaikino, na soikai unalokino. Siyai mo iwasuwo mi tofu iyo tumokino, molomai na isikokaiya tumokino. To tumo monoi molokimokino, no monoi no yokino.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 Siyai mo toku toku tolono nikino, siyai mo namolisai tiki, na isalo niyalokino, siyoliso na iyamaloki,
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 Nosai no mo; Yolusolimo nokonu siyoliso monoi lotiki. Tolomu si noko nokolalo mo kufaukoki, na iyamaloki, “Ni no noi nokota, woi?”
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 Aluwainiyo tumo noko nokolaloyo na ikokino, “Nisu mo Isiso, Kotoni mulu lukasiko nokota, Kalili asi mulumai nokota, Nasolito nokota nali.”
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Nosai no mo; Yolusolimo lotiki mo; Isiso mo lotu nu siyoliso lotiki. Hani hani suo suomoko noko iyaliso na amiyaikiyoko taikiya tiki. Muwoni suo suomoko nokoni kotisokoso na alokwi wati taikiyoki. Anomu suo suomoko nokoni sinono hani mani, na alokwi wati taikiyoki.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Na ikoki, “Kotoni puko imoyo mo na tiyomuko, “Yani nu mo asaso utolumomono nu na kaluwaiyoinomo.” Ulai moisu mo noko nokolaloni muwoni ti wati manonuwo. Wiyouwa wiyou, ni mo moini polamoko nu muwoi.”
13 E disse-lhes:
14 Lotu nu siyoli poiso amai potu yousikainoki, noko kopokoiyauyo kiya tikino. Molo kau kau nokowoi fona nomoli nomoli nokowoi na ititounikaiki, Isisoyo mo.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Ulai nokotalo iyaliyo mulu atolokomo unukino, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi. Mulu atolokomo unukino. Ulai afonimaiso? Mulu ifolaluwawoi mi anoso kwaikino. Wiyou, tani mi mo wiyou. Alaloni isaloso kwaikokino, no tu iyama liyoumoki no, lotu nu poiso, “Toiwini nakosaitono monoi na tomolokimokoni.” Nosoni kwaikalokino mo, mulu atolokomo unukino,
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 na imokino, “Alaloni imo no yapoli tukwaikoni?”
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Ikoki mo; na utukaikoki, nokonu siyoliso utukaimiyo fuki. Pitano nokonuso tananoki, tanuwou mo.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Nosai no mo; posasi; Isiso mo nokonu siyoliso monoi ifou tumoki. Tiya na uwoyalo tumoki.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Molomai sipoki a mo na kosa tumoki, molo kwamai. Aumoifaso amunoki, na kosoki, ulai wamowoi muwoi, suwo saso. Nosai no mo sipoki aso na isoki, “Wamowoi noiyo si manoi.” No monoi no a mo lolai siyaso na somosoki.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 Siyokutono iyali mo nonani aso kosokino mo, na mulumoloko manokino, na iyamoki, “Moloi woi? Sipoki a no lolai siyaso no moloi tosomoso taikiyo, woi?”
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 No monoi no mo, Isiso mo na fowakoki, “Motuwa na timonukuwo. Yoso waliyo mulumolo luwaimonakinuwomo, moi mani, noino na yoinuwomo, ya sipoki aso ni tiso no. Mulu tiwoi si somiso mo, waliyo na yoinuwomo. Ulai ni saso pa yoinuwoso. Yu ni tolo no, nosoniso imakinuwomo, “Mamo iwo siyoli mulumai potolano,” yu mo na tolanoimo.
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Yoso mulumolo luwaimono noko moiyo hani ano monoi utolumomonakinuwomo, nonani hani mo waliyo na anoinuwomo.”
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 Nosai no mo; Isiso mo lotu nu siyoli poiso aiyoloka tiki. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toi mo kiya tumokino, na imokino, “Noini amiyo nonani mi ano monoi no? Noiyo imo taikiyokini?”
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Na fowakoki, “Yo mani, imo siya utolumo monoisu na tiyo. Yani imoso fowamonakinuwomo, suo foli monoi mo imono taikiyo nokota monoi aino imo na imoikuwomo.
24 Jesus respondeu:
25 Iyono mo nokoso uluwako manoki, iwoso. No mo asini hani poimo, kumokini hani poimo. Moloi tiyamonuwo, na pimonowo.”
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 Ulai iyamakikonimo, “No mo asini hani nali no,” noko nokolalo monoi na kokolokomomokoimo. Ulai afonimaiso? Toi komaso mo Iyonoso waliyo mulumolo luwaikino, tiyamo, “Kotoni mulu lukasiko nokota.”
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 Totai amu lukasikuwanokino mo; Isisoso na imokino, “Koi mo sai muwoi, Iyono no iwoso uluwako no noini amiyo, woi? Noiyo poimo imo taikiyoki.”
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 Nosai no mo; Isiso mo nokotalo iyaliso siyokawi imo na ikoki, “Moloi tomulumolokonuwo? Alalo tiwoi nokotayo toku aluso na timano, “Isi mi na panano.”
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 Ulai awitono mo tukwali, wiyou tiyomu. Ulai namolisai ti monoi tomulumoloko, na tomoi, isi mi ano monoi mo.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Apitonoyo namolisai aluso mani, tomoso noinoso na timano, isi mi ano monoi mo. Na timo ifoluwai, “Apou, waliyo na.” Ulai manowoi muwoi.
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 Nonani alalo ti no apitononi imo no noiyo taluwai itouniyaimo? Toku aluyo poimo namolisai aluyo poimo.”
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 Ulai afonimaiso? Iyonoyo toku yasoi na wiyononi manokinuwo, molo itouniyaimo mo, ulai moi mo tani imoso mo kwaimo itouniyaimowoi muwoi. Noko kopokoiyausu, takiso muwoni i nokowoi uloliyo nokolalowoi, toi mo Iyononi imoso na kwaimo itouniyaimokino. Toiyo mulumolo luwai yapoli kokalokinuwo, ulai mulu mo alosokowoi muwoi, moi mo, mulumolo luwaiwoi muwoi.” Aino ikoki, nokotalo iyaliso.
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Siyokawi imo siyafa na pukwaiwo. Isi kiyo nokota mo aliyoli ali na tikaiyalo. Ikai uwai; tokoki fiyaikalo. A wamo kunoliko monoi asi i taikalo, isi poiso. Samukuko nokotani nu sopofa tokononikai. Nosai no isi mi ano nokoso na tikano, “Yani isi na posamukumonowo.” Ikano mo; noko nokonu nokoni asiso na tomoi.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 Nosai no mo; wamoko popo mo aumoifaso totana tumo mo, nomai no mo mi ano nokoso na tiko taikiyo, “Isini no na pimonanowo.”
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 Ulai isi samuku nokoyo na tuwokono, tani mi ano nokoso no tiko taikiyo no. Siya mo tuwasono, siya mo totukolono, yau, siya mo tomoki tosalosomono.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 No monoi no isi kiyo nokota mo mi ano noko siyai na tiko taikiyo. Toku komiyai muwoi, ni mo noko molopoi tiko taikiyo. Ulai isi samuku noko mo ainoso tomoso na tuwokaiko wanonino.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Namolisai mo totani awitonoso na timo taikiyo, tiyomu, “Yani aluso auwosiwaiyoinomo.”
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Ulai isi samuku nokoyo awitono tumoso tukwaino mo, totai amu tikuwanono, “Anunani nokota mo amuwoi tino mo apitononi isi kwalomai monoi na anoimo. Moi soi, niya totukolokoni. No monoi no momaini na ano monoi, ninani isi mo.”
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Ikuwanono; awitonoso na tokomikaino, asiyofoloso tafoliyo funo, na totukolono, yau.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 Ulai moloi tomulumolokonuwo? Nonani isi kiyo nokotayo tumakimo, moloi poimo uwoka tumoi, isi samuku noko iyaliso mo.”
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Nosai no mo na imokino, “Nonani noko kopokoiyau noko mo na uwokaika tumoimo. Noko siyaiso na atiyoimo, isi mo, toiyo na samukuyoinomo. Isini no siyai mo isi kiyo nokotaso na niwumo, wamo wamoko popomai.”
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Nakomo moi mo Kotoni puko imo siyaso mo kokowoi muwoi. Ninoinosu niya tiyomuko,
42 Então Jesus perguntou:
43 No monoi no ya timonukuwo, Koto mo samukukomo monoi louwa tiyomoi, ulai wiyou tiyamo manonuwo. Pa samukukomoinuwoso. Noko siyaisoso na samukukoimo. Molo itouniyaimoso aluwaiyalo manoinomo. Toi mo a komiyai, a wamo ititouniwoi no saki no.
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 [Ya timonukuwo, noko mo nonani sopo i asai kitolomo taikiyakimo, uwokaikaiyoimo. Nonani ayo nokoso itokolimakimo, to mo kolisoulukai anoinomo. Yo mo nonani a komiyai.”] Isiso mo aino na ikoki.
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Falisi moloso aluwai nokowoi, toi mo Isisoyo siyokawi imo ikoso na kwaimokino, iyamoki, “Koi monoi na tiyomu unumokokai.”
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Kominalomano monoi louwa fi, ulai noko nokolalo monoi nikokino. Noko nokolaloyo piyamoki, “Isiso mo Kotoni mulu lukasikomomoko nokota.”
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.