Mateus 21
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARC
1 Nosai no mo; Isiso iyali mo Yolusolimo nokonu siyoli aumoifaso tiki mo, Pitifaki nokonufaso fiyamosiya tumokino. Oli yu kiyoku kwamai toi.
1 E, quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, enviou, então, Jesus dois discípulos, dizendo-lhes:
2 na ikoki, “Nokonufaso na pomanowo, na pa lotiwo, nokonu aumoifaso ni tokinuwo no. Lotakinuwomo, lolai siyaso na kokoinuwomo, hosofa uo atinowoi. Konosuwakokaiso kokoinuwomo, na pako fololokowo, yani auso na pako kiyokomomona tumowo.
2 Ide à aldeia que
3 Ulai nokoyo alukimakinuwomo, na pako imowo, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa ti kiyokomo monoi. To mo somaiso ifou amai kiyokomo taikiyoinimo.” Isiso mo aino na iko taikiyoki.
3 E, se alguém vos disser alguma
4 No mo afonimaiso pa fiyamosikiso. Kotoni imo motu tumo monoi na fiyamosikaiki, tani mulu lukasiko nokotayo toku no kumokaiki no, noino,
4 Ora, tudo isso aconteceu para que se cumprisse o que foi dito pelo profeta, que diz:
5 “Saiyono nokonu noko nokolaloso noinonani imo monoi na pako ikowo, “Na pukwaiwo, moini samukukomo nokota siyoli mo moini auso na totumo. Kukamokokai somiso nokota, hosofani namoli toni molosai na totumo, hoso uofani namoli toni molosai.”
5 Dizei à filha de Sião: Eis que o teu Rei aí te vem, humilde e assentado sobre uma jumenta e sobre um jumentinho, filho de animal de carga.
6 Nosai no mo; yasoi; siyokutono noko ti mo ninoino na yanokino, Isisoyo no ikoki no.
6 E, indo os discípulos e fazendo como Jesus lhes ordenara,
7 Hosofa uo atinowoi mo na kiyokoma tumokino. Totini tuno ti mo hosofa tini namoli tonimai na isikokaiya yokino. Isikokaiya yokino; Isiso mo na yousikaina yoki.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho, e sobre eles puseram as suas vestes, e fizeram-no assentar em cima.
8 Nosai no mo; noko nokolalo molopoi molopoi noko mo tuno mo molomai asisikaiya tumo liyaikino, na soikai unalokino. Siyai mo iwasuwo mi tofu iyo tumokino, molomai na isikokaiya tumokino. To tumo monoi molokimokino, no monoi no yokino.
8 E muitíssima gente estendia as suas vestes pelo caminho, e outros cortavam ramos de árvores e os espalhavam pelo caminho.
9 Siyai mo toku toku tolono nikino, siyai mo namolisai tiki, na isalo niyalokino, siyoliso na iyamaloki,
9 E as multidões, tanto as que iam adiante como as que o seguiam, clamavam, dizendo: Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas alturas!
10 Nosai no mo; Yolusolimo nokonu siyoliso monoi lotiki. Tolomu si noko nokolalo mo kufaukoki, na iyamaloki, “Ni no noi nokota, woi?”
10 E, entrando ele em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou, dizendo: Quem é este?
11 Aluwainiyo tumo noko nokolaloyo na ikokino, “Nisu mo Isiso, Kotoni mulu lukasiko nokota, Kalili asi mulumai nokota, Nasolito nokota nali.”
11 E a multidão dizia: Este é Jesus, o Profeta de Nazaré da Galileia.
12 Nosai no mo; Yolusolimo lotiki mo; Isiso mo lotu nu siyoliso lotiki. Hani hani suo suomoko noko iyaliso na amiyaikiyoko taikiya tiki. Muwoni suo suomoko nokoni kotisokoso na alokwi wati taikiyoki. Anomu suo suomoko nokoni sinono hani mani, na alokwi wati taikiyoki.
12 E entrou Jesus no templo de Deus, e expulsou todos os que vendiam e compravam no templo, e derribou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Na ikoki, “Kotoni puko imoyo mo na tiyomuko, “Yani nu mo asaso utolumomono nu na kaluwaiyoinomo.” Ulai moisu mo noko nokolaloni muwoni ti wati manonuwo. Wiyouwa wiyou, ni mo moini polamoko nu muwoi.”
13 E disse-lhes: Está escrito: A minha casa será chamada casa de oração. Mas vós a tendes convertido em covil de ladrões.
14 Lotu nu siyoli poiso amai potu yousikainoki, noko kopokoiyauyo kiya tikino. Molo kau kau nokowoi fona nomoli nomoli nokowoi na ititounikaiki, Isisoyo mo.
14 E foram ter com ele ao templo cegos e coxos, e curou-os.
15 Ulai nokotalo iyaliyo mulu atolokomo unukino, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi. Mulu atolokomo unukino. Ulai afonimaiso? Mulu ifolaluwawoi mi anoso kwaikino. Wiyou, tani mi mo wiyou. Alaloni isaloso kwaikokino, no tu iyama liyoumoki no, lotu nu poiso, “Toiwini nakosaitono monoi na tomolokimokoni.” Nosoni kwaikalokino mo, mulu atolokomo unukino,
15 Vendo, então, os principais dos sacerdotes e os escribas as maravilhas que fazia e os meninos clamando no templo: Hosana ao Filho de Davi, indignaram-se
16 na imokino, “Alaloni imo no yapoli tukwaikoni?”
16 e disseram-lhe: Ouves o que estes dizem? E Jesus lhes disse: Sim; nunca lestes: Pela boca dos meninos e das criancinhas de peito tiraste o perfeito louvor?
17 Ikoki mo; na utukaikoki, nokonu siyoliso utukaimiyo fuki. Pitano nokonuso tananoki, tanuwou mo.
17 E, deixando-os, saiu da cidade para Betânia e ali passou a noite.
18 Nosai no mo; posasi; Isiso mo nokonu siyoliso monoi ifou tumoki. Tiya na uwoyalo tumoki.
18 E, de manhã, voltando para a cidade, teve fome.
19 Molomai sipoki a mo na kosa tumoki, molo kwamai. Aumoifaso amunoki, na kosoki, ulai wamowoi muwoi, suwo saso. Nosai no mo sipoki aso na isoki, “Wamowoi noiyo si manoi.” No monoi no a mo lolai siyaso na somosoki.
19 E, avistando uma figueira perto do caminho, dirigiu-se a ela e não achou nela senão folhas. E disse-lhe: Nunca mais nasça fruto de ti. E a figueira secou imediatamente.
20 Siyokutono iyali mo nonani aso kosokino mo, na mulumoloko manokino, na iyamoki, “Moloi woi? Sipoki a no lolai siyaso no moloi tosomoso taikiyo, woi?”
20 E os discípulos, vendo isso, maravilharam-se, dizendo: Como secou imediatamente a figueira?
21 No monoi no mo, Isiso mo na fowakoki, “Motuwa na timonukuwo. Yoso waliyo mulumolo luwaimonakinuwomo, moi mani, noino na yoinuwomo, ya sipoki aso ni tiso no. Mulu tiwoi si somiso mo, waliyo na yoinuwomo. Ulai ni saso pa yoinuwoso. Yu ni tolo no, nosoniso imakinuwomo, “Mamo iwo siyoli mulumai potolano,” yu mo na tolanoimo.
21 Jesus, porém, respondendo, disse-lhes: Em verdade vos digo se tiverdes fé e não duvidardes, não só fareis o que foi feito à figueira, mas até, se a este monte disserdes: Ergue-te e precipita-te no mar,
22 Yoso mulumolo luwaimono noko moiyo hani ano monoi utolumomonakinuwomo, nonani hani mo waliyo na anoinuwomo.”
22 E tudo o que pedirdes na oração, crendo,
23 Nosai no mo; Isiso mo lotu nu siyoli poiso aiyoloka tiki. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toi mo kiya tumokino, na imokino, “Noini amiyo nonani mi ano monoi no? Noiyo imo taikiyokini?”
23 E, chegando ao templo, acercaram-se dele, estando já ensinando, os príncipes dos sacerdotes e os anciãos do povo, dizendo: Com que autoridade fazes isso? E quem te deu tal autoridade?
24 Na fowakoki, “Yo mani, imo siya utolumo monoisu na tiyo. Yani imoso fowamonakinuwomo, suo foli monoi mo imono taikiyo nokota monoi aino imo na imoikuwomo.
24 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Eu também vos perguntarei uma coisa; se ma disserdes, também eu vos direi com que autoridade faço isso.
25 Iyono mo nokoso uluwako manoki, iwoso. No mo asini hani poimo, kumokini hani poimo. Moloi tiyamonuwo, na pimonowo.”
25 O batismo de João donde era? Do céu ou dos homens? E pensavam entre si, dizendo: Se dissermos: do céu, ele nos dirá: Então, por que não o crestes?
26 Ulai iyamakikonimo, “No mo asini hani nali no,” noko nokolalo monoi na kokolokomomokoimo. Ulai afonimaiso? Toi komaso mo Iyonoso waliyo mulumolo luwaikino, tiyamo, “Kotoni mulu lukasiko nokota.”
26 E, se dissermos: dos homens, tememos o povo, porque todos consideram João como profeta.
27 Totai amu lukasikuwanokino mo; Isisoso na imokino, “Koi mo sai muwoi, Iyono no iwoso uluwako no noini amiyo, woi? Noiyo poimo imo taikiyoki.”
27 E, respondendo a Jesus, disseram: Não sabemos. Ele disse-lhes: Nem eu vos digo com que autoridade faço isso.
28 Nosai no mo; Isiso mo nokotalo iyaliso siyokawi imo na ikoki, “Moloi tomulumolokonuwo? Alalo tiwoi nokotayo toku aluso na timano, “Isi mi na panano.”
28 Mas que vos parece? Um homem tinha dois filhos e, dirigindo-se ao primeiro, disse: Filho, vai trabalhar hoje na minha vinha.
29 Ulai awitono mo tukwali, wiyou tiyomu. Ulai namolisai ti monoi tomulumoloko, na tomoi, isi mi ano monoi mo.
29 Ele, porém, respondendo, disse: Não quero. Mas, depois, arrependendo-se, foi.
30 Apitonoyo namolisai aluso mani, tomoso noinoso na timano, isi mi ano monoi mo. Na timo ifoluwai, “Apou, waliyo na.” Ulai manowoi muwoi.
30 E, dirigindo-se ao segundo, falou-lhe de igual modo; e, respondendo ele, disse: Eu
31 Nonani alalo ti no apitononi imo no noiyo taluwai itouniyaimo? Toku aluyo poimo namolisai aluyo poimo.”
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Disseram-lhe eles: O primeiro. Disse-lhes Jesus: Em verdade vos digo que os publicanos e as meretrizes entram adiante de vós no Reino de Deus.
32 Ulai afonimaiso? Iyonoyo toku yasoi na wiyononi manokinuwo, molo itouniyaimo mo, ulai moi mo tani imoso mo kwaimo itouniyaimowoi muwoi. Noko kopokoiyausu, takiso muwoni i nokowoi uloliyo nokolalowoi, toi mo Iyononi imoso na kwaimo itouniyaimokino. Toiyo mulumolo luwai yapoli kokalokinuwo, ulai mulu mo alosokowoi muwoi, moi mo, mulumolo luwaiwoi muwoi.” Aino ikoki, nokotalo iyaliso.
32 Porque João veio a vós no caminho de justiça, e não o crestes, mas os publicanos e as meretrizes o creram; vós, porém, vendo
33 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Siyokawi imo siyafa na pukwaiwo. Isi kiyo nokota mo aliyoli ali na tikaiyalo. Ikai uwai; tokoki fiyaikalo. A wamo kunoliko monoi asi i taikalo, isi poiso. Samukuko nokotani nu sopofa tokononikai. Nosai no isi mi ano nokoso na tikano, “Yani isi na posamukumonowo.” Ikano mo; noko nokonu nokoni asiso na tomoi.
33 Ouvi, ainda, outra parábola: Houve um homem, pai de família, que plantou uma vinha, e circundou-a de um valado, e construiu nela
34 Nosai no mo; wamoko popo mo aumoifaso totana tumo mo, nomai no mo mi ano nokoso na tiko taikiyo, “Isini no na pimonanowo.”
34 E, chegando o tempo dos frutos, enviou os seus servos aos lavradores, para receber os seus frutos.
35 Ulai isi samuku nokoyo na tuwokono, tani mi ano nokoso no tiko taikiyo no. Siya mo tuwasono, siya mo totukolono, yau, siya mo tomoki tosalosomono.
35 E os lavradores, apoderando-se dos servos, feriram um, mataram outro e apedrejaram outro.
36 No monoi no isi kiyo nokota mo mi ano noko siyai na tiko taikiyo. Toku komiyai muwoi, ni mo noko molopoi tiko taikiyo. Ulai isi samuku noko mo ainoso tomoso na tuwokaiko wanonino.
36 Depois, enviou outros servos, em maior número do que os primeiros; e eles fizeram-lhes o mesmo.
37 Namolisai mo totani awitonoso na timo taikiyo, tiyomu, “Yani aluso auwosiwaiyoinomo.”
37 E, por último, enviou-lhes seu filho, dizendo: Terão respeito a meu filho.
38 Ulai isi samuku nokoyo awitono tumoso tukwaino mo, totai amu tikuwanono, “Anunani nokota mo amuwoi tino mo apitononi isi kwalomai monoi na anoimo. Moi soi, niya totukolokoni. No monoi no momaini na ano monoi, ninani isi mo.”
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram entre si: Este é o herdeiro; vinde, matemo-lo e apoderemo-nos da sua herança.
39 Ikuwanono; awitonoso na tokomikaino, asiyofoloso tafoliyo funo, na totukolono, yau.
39 E, lançando mão dele, o arrastaram para fora da vinha e
40 Ulai moloi tomulumolokonuwo? Nonani isi kiyo nokotayo tumakimo, moloi poimo uwoka tumoi, isi samuku noko iyaliso mo.”
40 Quando, pois, vier o Senhor da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Nosai no mo na imokino, “Nonani noko kopokoiyau noko mo na uwokaika tumoimo. Noko siyaiso na atiyoimo, isi mo, toiyo na samukuyoinomo. Isini no siyai mo isi kiyo nokotaso na niwumo, wamo wamoko popomai.”
41 Dizem-lhe eles: Dará afrontosa morte aos maus e arrendará a vinha a outros lavradores, que, a seu tempo, lhe deem os frutos.
42 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Nakomo moi mo Kotoni puko imo siyaso mo kokowoi muwoi. Ninoinosu niya tiyomuko,
42 Diz-lhes Jesus: Nunca lestes nas Escrituras: A pedra que os edificadores rejeitaram, essa foi posta por cabeça do ângulo; pelo Senhor foi feito isso e é maravilhoso aos nossos olhos?
43 No monoi no ya timonukuwo, Koto mo samukukomo monoi louwa tiyomoi, ulai wiyou tiyamo manonuwo. Pa samukukomoinuwoso. Noko siyaisoso na samukukoimo. Molo itouniyaimoso aluwaiyalo manoinomo. Toi mo a komiyai, a wamo ititouniwoi no saki no.
43 Portanto, eu vos digo que o Reino de Deus vos será tirado e será dado a uma nação que dê os seus frutos.
44 [Ya timonukuwo, noko mo nonani sopo i asai kitolomo taikiyakimo, uwokaikaiyoimo. Nonani ayo nokoso itokolimakimo, to mo kolisoulukai anoinomo. Yo mo nonani a komiyai.”] Isiso mo aino na ikoki.
44 E quem cair sobre esta pedra despedaçar-se-á; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Falisi moloso aluwai nokowoi, toi mo Isisoyo siyokawi imo ikoso na kwaimokino, iyamoki, “Koi monoi na tiyomu unumokokai.”
45 E os príncipes dos sacerdotes e os fariseus, ouvindo essas palavras, entenderam que falava deles;
46 Kominalomano monoi louwa fi, ulai noko nokolalo monoi nikokino. Noko nokolaloyo piyamoki, “Isiso mo Kotoni mulu lukasikomomoko nokota.”
46 e, pretendendo prendê-lo, recearam o povo, porquanto o tinham por profeta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.