Marcos 4
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; Isiso mo iwo toku iloso ifou manoki. Kotoni imo aiyoloko monoi. Noko nokolalo molopoi molopoi mani, ukouniyaikokuya tumokino, no monoi no ayouso yousa konoki. Noko nokolaloyo mo upoisai si liyaiki, iwo toku kwa kwamai.
1 Mais uma vez, Jesus começou a ensinar à beira-mar. Em pouco tempo, uma grande multidão se juntou ao seu redor. Então ele entrou num barco e sentou-se, enquanto o povo ficou na praia.
2 Siyokawi imo na lukasiyoluwaiko manoki, na aiyolokoki, noino,
2 Ele os ensinou contando várias histórias na forma de parábolas, como esta:
3 “Na pukwaiwo. Noko mo aliyoli ali tokosikwiyalo, isiso.
3 “Ouçam! Um lavrador saiu para semear.
4 Tokosikwiyalo mo, aliyoli ali siyai mo molomai na tosalo kono liyai. Uoyo na tonokalo tumono.
4 Enquanto espalhava as sementes pelo campo, algumas caíram à beira do caminho, e as aves vieram e as comeram.
5 Siyai mo tomoki asimai tosalo kono liyai. Asi somuso mo tanowoi muwoi, nonukanofa totoi. No monoi no mo somaiso na tauwonoulu liyai.
5 Outras sementes caíram em solo rochoso e, não havendo muita terra, germinaram rapidamente,
6 Ulai uloyo tokoko mo, na tonomoliko taikiyo. Totiwoi pa tosiso.
6 mas as plantas logo murcharam sob o calor do sol e secaram, pois não tinham raízes profundas.
7 Siyai mo molosu to to mulumai tosalo kono liyai. Molosu isi atoniyo tauwonoulu liyai, na tofiyokaikono. U mo pa tosiso.
7 Outras sementes caíram entre espinhos, que cresceram e sufocaram os brotos, sem nada produzirem.
8 Aliyoli ali siyaisu mo asi itouniyaimomai na tosalo kono liyai, itouniyaimoso na tauwonoulu liyai. Puwoso puwoso; wamokomai mo u molopoi na tosi liyai. U siyai mo sisiyoli. Siyai mo sisiyoli nali no. Siyai mo wiyou, molopoi molopoi, soliyaki soliyaki.” Siyokawi imo aino na ikoki, Isiso mo.
8 Ainda outras caíram em solo fértil e germinaram, cresceram e produziram uma colheita trinta, sessenta e até cem vezes maior que a quantidade semeada”.
9 Nosai no ti monoi ikoki, “Noko mo iyo uku somiso mo, imo mo na pa kwaimono itouniyaimowo.”
9 Então ele disse: “Quem tem ouvidos para ouvir, ouça com atenção!”.
10 Nosai no mo; noko nokolaloyo utukaimokino mo, aluwai noko siyaiyo imokino, noko molo tiwoi nokowoi noko siyaiwoi no aluwai manokino no, toiyo na imokino, “Siyokawi imo folosai na posaso wiyolumoko.”
10 Mais tarde, quando Jesus estava sozinho com os Doze e os outros que estavam reunidos ao seu redor, perguntaram-lhe qual era o significado das parábolas.
11 Na fowakoki, “Kotoyo mo moi samukukomo mulu yasoi wiyononikinuwo. Nonani kukalokokai imo mo momaisoso na wiyononikinuwo. Aluwaimono somiso noko, toi mo sai muwoi. Siyokawi imo saso na tolukasikomosi.
11 Ele respondeu: “A vocês é permitido entender o segredo do reino de Deus, mas uso parábolas para falar aos de fora,
12 No monoi no,
12 de modo que: ‘Mesmo que vejam o que faço, não perceberão, e ainda que ouçam o que digo, não compreenderão. Do contrário, poderiam voltar-se para mim, e ser perdoados’”.
13 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Moi no ninani siyokawi imo folosai no sai pakoso? Siyokawi imo siyai no moloi sainoinuwomo, ya imakinukuwo no?
13 Então Jesus disse: “Se vocês não entendem o significado desta parábola, como entenderão as demais?
14 Aliyoli ali nokoyo no tokosikwiyalo no, no mo Kotoni imo.
14 O lavrador lança sementes ao anunciar a mensagem.
15 Aliyoli ali molomai no tosalo kono liyai no, no mo Kotoni imo komiyai, nokoyo kwai monoi louwa. Ulai Sokolo Nokota Waiyo somaiso totumo, na tifoluwaika tumo, no monoi no Kotoni imo mo fufoli, toi mo.
15 As sementes que caíram à beira do caminho representam os que ouvem a mensagem, mas Satanás logo vem e a toma deles.
16 Aliyoli ali tomoki asimai no tosalo kono liyai no, no mo Kotoni imo komiyai, nokoyo tukwaino, toku na tomolokimono.
16 As que caíram no solo rochoso representam aqueles que ouvem a mensagem e, sem demora, a recebem com alegria.
17 Ulai nonani noko iyali mo toti somiso ali komiyai. Kotoni imo mo fokufaso na taluwai manono. Afonimai nokoyo Kotoni imoso aluwai monoi alukika tumakinomo, lolai siyaso namoliyo na alosimoinomo. Uo nokoyo uwoko monoi, no monoi no.
17 Contudo, uma vez que não têm raízes profundas, não duram muito. Assim que enfrentam problemas ou são perseguidos por causa da mensagem, cedo desanimam.
18 Aliyoli ali molosu to to mulumai no tosalo kono liyai no, no mo Kotoni imo komiyai, nokoyo tukwaino.
18 As que caíram entre os espinhos representam outros que ouvem a mensagem,
19 Ulai asini hani hani monoi mulu tokolikalimoi, muwoni mulu monoiso na tiyo manono, hani hani ilolu muluwoi. Nonani asini mulu mo Kotoni imoso na tofiyokaikokai manono. Nonani noko iyali mo a wamo si somiso a komiyai.
19 mas logo ela é sufocada pelas preocupações desta vida, pela sedução da riqueza e pelo desejo por outras coisas, não produzindo fruto.
20 Aliyoli alisu asi itouniyaimoso no tosalo kono liyai no, no mo Kotoni imo komiyai, nokoyo tukwaino. Na tomulumolo luwaino. Nonani noko iyali mo a komiyai na tosimoi, a wamo molopoiwoi. Siyai mo sisiyoli. Siyai mo sisiyoli nali no. Siyai mo wiyou, molopoi molopoi, soliyaki soliyaki.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
20 E as que caíram em solo fértil representam os que ouvem e aceitam a mensagem e produzem uma colheita trinta, sessenta ou até cem vezes maior que a quantidade semeada”.
21 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi na ikoki, siyokawi imo mo, “Noko mo lamu ta asiyo takimo, falosisakimo, nauyo no moloi ufiyaiso monoi? Ulai kotisoko wosuwoiso no moloi akaiso monoi? Wiyouwa wiyou, puwoso na tafonikokaisomoi, fupiniyaimo monoi.
21 Em seguida, Jesus lhes perguntou: “Alguém acenderia uma lâmpada e a colocaria sob um cesto ou uma cama? Claro que não! A lâmpada é colocada num pedestal, de onde sua luz brilhará.
22 Hani hani mo kukalokokai sakimo, nokoni molo timai fiyamosokoimo. Hani hani imo ufiyaikokai sakimo, saponimaiso soimo, noko saino monoi.
22 Da mesma forma, tudo que está escondido será revelado, e tudo que está oculto virá à luz.
23 Noko mo iyo uku somiso mo, imo mo na pa kwaimono itouniyaimowo.
23 Quem tem ouvidos para ouvir, ouça com atenção!”.
24 Imo ni tukwaimononuwo no, na pa mulumoloko itouniyaimowo. Atiyaiso mulumolokakinuwomo, Kotoyo noinomo sai sisiyoliwoi soinuwomo, wiyou, soliyaki na. Koufaso mulumolokakinuwomo, Kotoyo noinomo koufaso sainoinuwomo.
24 Então acrescentou: “Prestem muita atenção ao que vão ouvir. Com o mesmo padrão de medida que adotarem, vocês serão medidos, e mais ainda lhes será acrescentado.
25 Noko mo Kotoni imoso sainakimo, to mo Kotoyo aiyolomoimo, sai siyoliwoi toloimo. Nokosu mo koufaso sainakimo, nonani koufaso mani, fufolikomoimo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
25 Pois ao que tem, mais lhe será dado; mas do que não tem, até o que tem lhe será tirado”.
26 Nosai no mo; Isiso mo na yomuki, “Kotoyo noko nokolaloso samukuko mo nokoyo aliyoli ali kosikwiyalo komiyai na.
26 Jesus também disse: “O reino de Deus é como um lavrador que lança sementes sobre a terra.
27 Amoloki amoloki nonani nokota mo ulololi totanomoi. Ulo yako mo toliyaimoi. Aliyoli alisu mo na tauwonoulu liyai. Ulai sisiyoli si monoi no, noko no moloi saino monoi?
27 Noite e dia, esteja ele dormindo ou acordado, as sementes germinam e crescem, mas ele não sabe como isso acontece.
28 Asini miyoso na tanomoi, wamoko monoi mo. Toku mo muwoyo tauwonoulumoi. Muwoyo auwonoulu uwai; uwoi na tosi, nosai no na tuwamoko.
28 A terra produz as colheitas por si própria. Primeiro aparece uma folha, depois se formam as espigas de trigo e, por fim, o cereal amadurece.
29 Wamoko uwai mo, muwo mo somaiso timo kusomi, isi kiyo nokota mo, isini no na totokoso iyalo.” Aino na ikoki, siyokawi imo mo.
29 E, assim que o cereal está maduro, o lavrador vem e o corta com a foice, pois chegou o tempo da colheita”.
30 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi na yomuki, “Kotoyo samukukomo mi no moloi woi? Moloi towiyononinukuwo? Siyokawi imo no yapoli toi, ainonani monoi no?
30 Jesus disse ainda: “Como posso descrever o reino de Deus? Que comparação devo usar para ilustrá-lo?
31 Kotoyo samukuko noko nokolalo iyali mo sipoki ino komiyai. Nonani sipoki ino mo nokoyo tikaiyano. Sipoki ino mo a wamo ino siyai komiyai muwoi. Wiyou, siyoli muwoi, koufa.
31 É como uma semente de mostarda plantada na terra. É a menor das sementes,
32 Ulai ikai uwai; na siyoliso taikiyo, siyoli na totoloso. Isi aliyoli komasoso na tosouwaiko. Touwo sisiyoliwoi na tosi. Uo mo nonani a touwoso tosinona tumo liyai. Iwasuwo poiso waliyo tosi, fulomu monoi mo.” Isiso mo siyokawi imo aino ikoki. Totaso mulumolo luwai noko nokolalo mo molopoi molopoi soimo.
32 mas se torna a maior de todas as hortaliças, com ramos tão grandes que as aves fazem ninhos à sua sombra”.
33 Ainoso ainoso pikomosiki, Isiso mo. Siyokawi imo monoiso pikomosiki, noko nokolaloso. Siyai mo sai poimo, o, siyai mo sosoli poimo.
33 Jesus usou muitas histórias e ilustrações semelhantes para ensinar o povo, conforme tinham condições de entender.
34 Imo folosai imo mo noko nokolaloso lukasikowoi muwoi. Wiyou, siyokawi imo saso na pikomosiki. Imo folosai imo komaso mo siyokutono iyalisoso posasoko wiyolukaloki, siyokawi imo folosai mo, toi saino monoi mo.
34 Na verdade, só usava parábolas para ensinar em público. Depois, quando estava sozinho com seus discípulos, explicava tudo para eles.
35 Nosai no mo; upimosomai siyokutono iyaliso ikoki, Isiso mo, “Soiwo, iwo ilo ausaimiso totikoni.”
35 Ao anoitecer, Jesus disse a seus discípulos: “Vamos atravessar para o outro lado do mar”.
36 Nosai no mo noko nokolalo molopoiso utukaikokino, siyokutono iyaliyo na kaukino, ayou molosai, toku yasoi no yousiki no. Ayou siyai noko mani, aluwaikokino.
36 Com ele a bordo, partiram e deixaram a multidão para trás, embora outros barcos os seguissem.
37 Nosai no mo; imonu siyoli mo na auwoniyouki. Iwo mo ayou poiso na pukamofoliyo yoki, na koma liyoki.
37 Logo uma forte tempestade se levantou. As ondas arrebentavam sobre o barco, que começou a encher-se de água.
38 Isiso, to mo ayou kuomai ulololi na tanokainoki, komu kinasimai. Na lusiyaikiyokino, imokino, “Aiyolokomomoko nokota, aumoifaso iwoyo na totukuwoli solimoko. Hani monoi mulu pa tokalo unumokoniso?”
38 Jesus dormia na parte de trás do barco, com a cabeça numa almofada. Os discípulos o acordaram, clamando: “Mestre, vamos morrer! O senhor não se importa?”.
39 Nosai no mo; na auwoniyouki, imonu siyoliwoi iwowoiso na ikauki, imo amiso, “Wosu woso.” Na tolosuwaki, imonu mo, iwo mi mani, futo.
39 Jesus despertou, repreendeu o vento e disse ao mar: “Silêncio! Aquiete-se!”. De repente, o vento parou, e houve grande calmaria.
40 Na ikoki, “Hani monoi tokokolokomonuwo? Hani monoi pa tomulumolo luwaimononuwoso?”
40 Então Jesus lhes perguntou: “Por que estão com medo? Ainda não têm fé?”.
41 Wiyouwa wiyou, siyoliso na kokolokoki, siyokutono iyali mo, na lukasikuwanokino, “Hani nokota, woi? Imonuwoi iwowoi mo tani imoso na kwaimono.”
41 Apavorados, os discípulos diziam uns aos outros: “Quem é este homem? Até o vento e o mar lhe obedecem!”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.