Marcos 2
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ACF
1 Posasi posasi uwai; nosai no mo; Isiso mo ifou na tumoki, Kopanaumo nokonuso. Imofaso kwaiyalokino, noko nokolaloyo, “Isiso mo yasoi na tumo, nuso niya yousikaino.”
1 E alguns dias depois entrou outra vez em Cafarnaum, e soube-se que estava em casa.
2 Wiyou, noko nokolalo molopoi mo na ukouniyaika tumoki. Nu mo ukou, noko nokolalo saso. Itu lotimai mani, na fiyokaikaikino. Isiso mo Kotoni imo posasoko wiyotiki.
2 E logo se ajuntaram tantos, que nem ainda nos lugares junto à porta cabiam; e anunciava-lhes a palavra.
3 Nosai no mo; noko koiyau na louwa kiyoma tumokino, Isisoni auso, naino fona nomolikomokai nokota mo. Toitati nokoyo sokuniyo tumokino, molo tokosimai.
3 E vieram ter com ele conduzindo um paralítico, trazido por quatro.
4 Itu loti mo noko nokolalo saso. Ulai moloi kiyoma ti monoi, Isisoni auso no? No monoi no nu komu tofuso yoki, kolaliyai molosai. Nu komu mulumai na ulalalo konokino. Isiso mo woiso ku toloki. Nu komu ulalo uwai; naino fona nomoli nokota mo ku kiyalo konokino. Molo tokosimai wosu woso na ku kiyalo konokino, molosai.
4 E, não podendo aproximar-se dele, por causa da multidão, descobriram o telhado onde estava, e, fazendo um buraco, baixaram o leito em que jazia o paralítico.
5 Ku kiyalo konokino mo; Isiso mo toini mulu poiso kokoki, totaso mulumolo luwaiso. No monoi no mo nomolikomokai nokotaso na imoki, “Woli, yo mo imo mo futo, nani molo koiyau monoi imo mo.”
5 E Jesus, vendo a fé deles, disse ao paralítico: Filho, perdoados estão os teus pecados.
6 Musini imo sai sisiyoli noko toi mani, na siki, totaini muluyoso na mulumolokalo manokino,
6 E estavam ali assentados alguns dos escribas, que arrazoavam em seus corações, dizendo:
7 “Ninani nokota no hani monoi yomu, woi? To mo Kotoso na talisiyoli. Ulai noko siyayo no mulu koiyau no moloi afoliwai monoi? Koto saso mo sai, mulu kopokoiyau saloso monoi.”
7 Por que diz este assim blasfêmias? Quem pode perdoar pecados, senão Deus?
8 Ulai lolai siyaso Isiso mo sai, toini mulu mo, na ikoki, “Hani monoi tomulumolokonuwo?
8 E Jesus, conhecendo logo em seu espírito que assim arrazoavam entre si, lhes disse: Por que arrazoais sobre estas coisas em vossos corações?
9 Nomolikomokai nokotaso ya mulu koiyau afoliwai monoi imo mo, moiyo pimononuwo, “Topokoniwo.” Ulai ya imakimo, “Pauwoniyou, molo tokosi palomako, na poliyaiyalo,” nosai no moloi imono monoi topokoni?
9 Qual é mais fácil? dizer ao paralítico: Estão perdoados os teus pecados; ou dizer-lhe: Levanta-te, e toma o teu leito, e anda?
10 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo mulu ifolaluwawoi nali, mulu kopokoiyau saloso uwoko ami mo yapoli, yo mo. Ya towiyononinukuwo, moiyo saino monoi.” Ikoki mo; naino fona nomolikomokai nokotaso na imoki,
10 Ora, para que saibais que o Filho do homem tem na terra poder para perdoar pecados (disse ao paralítico),
11 “Na timonoki, pauwoniyou, nani molo tokosi palomako, nuso na pomoi.” Aino na imoki, tani ami mo noko nokolaloso wiyoti monoi, mulu kopokoiyau saloso uwoko ami mo.
11 A ti te digo: Levanta-te, toma o teu leito, e vai para tua casa.
12 No monoi no mo, noko nokolaloni molo timai mo na auwoniyouki, nomolikomokai nokota mo. Totani molo tokosiwoi somaiso na sokunalomakoki, yasoi. Kufaukaloki, noko nokolalo mo, Kotoni siyoloso kaluwaiyaloukino, na iyamoki, “Toku mo koi mo noinani mo kwai manowoi muwoi.”
12 E levantou-se e, tomando logo o leito, saiu em presença de todos, de sorte que todos se admiraram e glorificaram a Deus, dizendo: Nunca tal vimos.
13 Nosai no mo; Isiso mo iwo tokuso ifou manoki. Ilomai na tola tumoki. Noko nokolalo molopoi molopoi nokoyo ukouniyaikokuya tumokino, Kotoni imo aiyoloko toloki.
13 E tornou a sair para o mar, e toda a multidão ia ter com ele, e ele os ensinava.
14 Nosai no mo; iwo tokuso utukaimoki, na manoki, Liwaiso na kiki, takiso nuso yousikainoso, Alofiyani awitonoso. Na imoki, “Kuku, yoso na paluwaimono.” Imoki mo; na amufuki, Isisoso na aluwaiki.
14 E, passando, viu Levi, filho de Alfeu, sentado na alfândega, e disse-lhe: Segue-me. E, levantando-se, o seguiu.
15 Aluwai manoki mo, Liwaini nuso koloni no sanoki. Takiso muwoni i noko kopokoiyau noko molopoiwoi molo koiyauso aluwai noko molopoiwoi, toi mani, no fasiko siki, Isiso iyaliwoi. Noko molopoi mo aino na, Isisoso aluwaiyalo manokino.
15 E aconteceu que, estando sentado à mesa em casa deste, também estavam sentados à mesa com Jesus e seus discípulos muitos publicanos e pecadores; porque eram muitos, e o tinham seguido.
16 Musini imo sai sisiyoli noko siyai, Falisi moloso no aluwaikino no, toi mo fu kwaikokino, Isisowoi no fasi siso, molo koiyauso aluwai nokowoi takiso muwoni i nokowoi no fasi siso kwaikokino. Isisoni siyokutono iyaliso na ikokino, “Hani monoi tono fasiko, takiso muwoni i noko kopokoiyauwoi molo koiyauso aluwai nokowoiso no?”
16 E os escribas e fariseus, vendo-o comer com os publicanos e pecadores, disseram aos seus discípulos: Por que come e bebe ele com os publicanos e pecadores?
17 Nosai no mo; Isiso mo nonani imoso kwaikoki mo, na ikoki, “Ai ai somiso noko mo tokotani auso pa tonumoiso. Wiyou. Ai ai noko saso na tonumoi, tani auso mo. Yo no noko ititouni nokoni mulu alosoko monoi tumo noiyo? Noko kopokoiyau nokoni mulu alosoko monoi na tumo.”
17 E Jesus, tendo ouvido isto, disse-lhes: Os sãos não necessitam de médico, mas, sim, os que estão doentes; eu não vim chamar os justos, mas, sim, os pecadores ao arrependimento.
18 Nosai no mo; Iyononi siyokutono iyaliwoi Falisi moloso aluwai nokowoi, toi mo koloni au au siki. Si manoki mo, Isisoso na ima tumokino, noko siyaiyo, “Moloi monoi woi? Iyononi siyokutono iyaliwoi Falisi nokoni siyokutono iyaliwoi, toi mo koloni au au na tosi. Ulai nani siyokuno iyali mo koloni au au pa tosiso.”
18 Ora, os discípulos de João e os fariseus jejuavam; e foram e disseram-lhe: Por que jejuam os discípulos de João e os dos fariseus, e não jejuam os teus discípulos?
19 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Toi mo noni kauso nokotani siyokutono iyali komiyai. Tolo fasikomaiso, nomai no koloni wasi popo na totoi. Koloni au au no moloi si monoi? Tolo fasikomaiso, koloni au au pa tosiso.
19 E Jesus disse-lhes: Podem porventura os filhos das bodas jejuar enquanto está com eles o esposo? Enquanto têm consigo o esposo, não podem jejuar;
20 Ulai namolimai mo nonani nokota mo noko siyaiyo komi kausiyakinomo, siyokutono iyalini aumai mo uwofa toloimo, nonani ulomai mo koloni au au na soimo.”
20 Mas dias virão em que lhes será tirado o esposo, e então jejuarão naqueles dias.
21 Ti monoi na ikoki, “Tuno tonufuwaso no moloi tokosano monoi, tokumi tunoso moloi topolimo monoi? Aino piyo mo, nonani tuno tokosanofayo tokumi tuno mo popoliyaliyaiko taikiyo, i loluwa siyoli na potoi.
21 Ninguém deita remendo de pano novo em roupa velha; doutra sorte o mesmo remendo novo rompe o velho, e a rotura fica maior.
22 Ninoino mani, nokoyo pa tiyomoiso, molo wamo ito iwo tonofalo mo tokumi koloni tunomai soluki muwoi. Nokoyo ainonani piyo mo, molo wamo ito tonofalo mo tokumi tuno mo na popoliyaliyaikaiyo kono, asiso posolitolomo. Koloni tuno no mani, na popoliyaliyai taikiyo. Noko mo molo wamo ito tonofalo iwo mo koloni tuno tonofalomaiso na tuwolikomoi.” Aino ikoki, Isiso mo.
22 E ninguém deita vinho novo em odres velhos; doutra sorte, o vinho novo rompe os odres e entorna-se o vinho, e os odres estragam-se; o vinho novo deve ser deitado em odres novos.
23 Mi fou fouko ulomai mo isi mulumai molomai nu liyaiki, Isiso iyali mo, paluwa tuo sosono isimai. Nu liyai manoki mo; siyokutono iyali mo paluwa u na tofukalokino, koso noko monoi.
23 E aconteceu que, passando ele num sábado pelas searas, os seus discípulos, caminhando, começaram a colher espigas.
24 Falisi moloso aluwai noko, toi mani, aluwaikino, imokino, Isisoso, “Na pokoko, nonani monoi no hani monoi tiyono, siyokuno iyali no? Mi fou fouko ulomai mo ausu.”
24 E os fariseus lhe disseram: Vês? Por que fazem no sábado o que não é lícito?
25 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Ulai moi no Toiwi aino imo pa kwai manonuwoso? Ulai pa koko manonuwoso, ninani puko imo no? Toiwi iyali mo koloni mo uwofa mo, tiya na kolikaliki.
25 Mas ele disse-lhes: Nunca lestes o que fez Davi, quando estava em necessidade e teve fome, ele e os que com ele estavam?
26 Nomai no paluwa tuo iya tiki, Kotoni lotu nu poiso, paluwa tuo no mo, Kotoso muwokokainonikai yasoi. Nonani paluwa tuo mo afonimai noko mo au au. Lotu samukuko nokoyosu noko mo waliyo. Toiwi mo lotu samukuko nokota muwoi, ulai na noka tiki. Apiyatasu, totawoi lotu samukuko nokota siyoli, totayosu niki, paluwa tuo mo. Siyokutono iyaliso mani, nikoki, Toiwiyo mo. Na nokokino.
26 Como entrou na casa de Deus, no tempo de Abiatar, sumo sacerdote, e comeu os pães da proposição, dos quais não era lícito comer senão aos sacerdotes, dando também aos que com ele estavam?
27 Toku mo Kotoyo noko mo na mulumolokoki, na auwonouluki, namolisai mo mi fou fouko ulo kaluwaiki, noko fasiko monoi.
27 E disse-lhes: O sábado foi feito por causa do homem, e não o homem por causa do sábado.
28 No monoi no asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota asa mo mi fou fouko ulo na tosamuku.” Aino ikoki, mi fou fouko ulo monoi.
28 Assim o Filho do homem até do sábado é Senhor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.