Marcos 14

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Nosai no mo; Pasowa koloni wasi popo mo aumoifaso na toi, tinoso. Sisiyoliko asu somiso tuo wasi popo mani, aumoifaso na. Nomai no mo, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toi mo Isiso tukolo imo na lukaso unukino, asuwo wosu woso tukolo monoi komi kau monoi.
1 Faltavam dois dias para a Festa da Páscoa e a Festa dos Pães sem Fermento . Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito de prender Jesus em segredo e matá-lo.
2 Na iyamoki, “Mi fou fouko ulomai pa yo monoiso. Wonikaluso noko nokolalo mo mulu puwoso puwoso. Uo mulu aiko uwokoi.”
2 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
3 Nosai no mo; Isiso mo Pitano nokonuso toloki mo, Saimo uluoyo uwokaikai nokotani nuso na yousa tiki. Koloni no yousa tiki. Amai no yousi manoki mo, noni mo tumosoki, tomoki nau itouniyaimo na asiyo tumoki, kou woti iwo itouniyaima itouniyaimowoi, muwoni mo siyoli, wiyou. Nau posiluki, woti iwo mo Isisoni komuso na solukimoki.
3 Jesus estava no povoado de Betânia, sentado à mesa na casa de Simão, o Leproso. Então uma mulher chegou com um frasco feito de alabastro , cheio de perfume de nardo puro, muito caro. Ela quebrou o gargalo do frasco e derramou o perfume na cabeça de Jesus.
4 Si tomasimo noko siyai mo mulu atolokomo usokino, na lukasikuwanokino, “Ulai afonimaiso no hani monoi solukimo, woi?
4 Alguns que estavam ali ficaram zangados e disseram uns aos outros: — Que desperdício!
5 Nonani woti iwo mo suo suomoko nokoso patikoni mo, suo mo muwoni mo siyoliso na ponimokono, ilolu somiso nokoso ponikalokoni. Wiyou, muwoni mo sisiyoli.” No monoi no uo imo ikisokino.
5 Esse perfume poderia ter sido vendido por mais de trezentas moedas de prata , que poderiam ser dadas aos pobres. Eles criticavam a mulher com dureza,
6 Na ikoki, Isiso mo, “Tofolo, na pukwaisowo. Uo imo no hani monoi tisonuwo? Itouniyaimososu na tuwomono.
6 mas Jesus disse:
7 Ilolu somiso nokowoi aniyopa poi poi tosi tomasiko manonuwo. Fasiko monoi tiyonuwo mo, amuwoi tinoso mo waliyo na pa fasikowo. Yosu mo aniyopa poi poi pa totolo tomasimonukuwoso.
7 Pois os pobres estarão sempre com vocês, e, em qualquer ocasião que vocês quiserem, poderão ajudá-los. Mas eu não estarei sempre com vocês.
8 Noni mo fasimono monoi tiyo, no monoi no kou woti iwoyo solukimomono. No mo waliyosu. Yo mo nokoyo amai tukolomonoinomo, yau, no monoi no na louwomono, nokoyo ai unumono monoi.
8 Ela fez tudo o que pôde, pois antes da minha morte veio perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
9 Motuwa na timonukuwo. Kotoni imo itouniyaimo posasoko liyaiyakinomo, asi asi komaso asiso, ninani monoi aino imo mani, nokoyo na lukasikaloinomo, noniyo ni uwomono no. No monoi no noko nokolaloyo saino usoinomo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
9 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
10 Nosai no mo; noko molo tiwoi mulumai nokota, tani siyolo mo Yutaso Isokailiyo, to mo lotu samukuko noko sisiyolini auso manoki, Isiso toini auso kiyoko monoi ikokaiyanoki.
10 Judas Iscariotes, que era um dos doze discípulos, foi falar com os chefes dos sacerdotes para combinar como entregaria Jesus a eles.
11 No kwaikino mo, wiyou, toi mo siyoliso na molokikino, imo lukaso nikaikino, na imokaikino, “Suo mo muwoni niyoikimo.” No monoi no Yutaso mo mulumolokaloki, “Yo mo Isiso mo maniwoiso poimo kiyokoi, toini nainoso mo.”
11 Quando ouviram o que ele disse, eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele. Assim Judas começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus.
12 Totawoi mi fou fouko ulo, nomai no Pasowa sipo potukuwolimosikino, aisamu saiso saisomai. Nonani ulo mo sisiyoliko asu somiso tuo no puwasimosikino no, nomai no mo siyokutono iyali mo Isisoso ima tumokino, “Moisoni foukaininanoikimo, Pasowa koloni no monoi no?”
12 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , em que os judeus matavam carneirinhos para comemorarem a Páscoa , os discípulos perguntaram a Jesus: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da Páscoa para o senhor?
13 No monoi no mo, Isiso mo siyokutono noko tiso iko taikiyoki, na ikoki, “Nokonu siyoliso lotakinuwomo, nokoyo iwo woliyoniyo tumoso kwaiyoinuwomo. Na pa aluwaiwo.
13 Então Jesus enviou dois discípulos com a seguinte ordem:
14 Nu poiso lotakimo, nonani nu kiyo nokotaso na pa imowo, “Aiyolokomomoko nokotayo tiyomu taikiyo, “Pasowa koloni no si nu no moiso, woi, yani woli iyaliwoi no niko si nu no?”
14 e digam ao dono da casa em que ele entrar que o Mestre manda perguntar: “Onde fica a sala em que eu e os meus discípulos vamos comer o jantar da Páscoa?”
15 Nosai no puwo nu siyoli mo ta na wiyoninoinuwomo. Nokoyo hani hani toku yasoi isikokai foukai. Nonani nu simai mo na pa foukaiwo, Pasowa koloni mo.”
15 Então ele mostrará a vocês no andar de cima uma sala grande, mobiliada e arrumada para o jantar. Preparem ali tudo para nós.
16 Ikoki mo; toti mo manokino, nokonu siyoliso lotikino. Na kikino, Isisoyo toku no ikoki no. No monoi no Pasowa koloni na foukaikino.
16 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
17 Nosai no mo; folosu yasoi; Isiso iyali mo na sa tumoki.
17 Quando anoiteceu, Jesus chegou com os doze discípulos.
18 Pasowa sipo koloni wasi niko manoki mo, Isiso mo na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Moi nokotayo uo nokoni auso na kiyomono taikiyoimo, moi nokotayo ni tono fasimono no.”
18 Enquanto estavam à mesa, no meio do jantar, ele disse:
19 Wiyou, nonani imoso kwaikino mo, mulu mo na kolikaliki. Siyasonuso imalokino, “Noiyo poimo, ya muwoi.”
19 Eles ficaram tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu, está?
20 Ulai na ikoki, “Noko molo tiwoi moi mulumai nokotayo nali no. Noko to ni no, paluwa tuo mo nauso tomoso ni totukolonalonoki no, nonani nokotayo nali.
20 Jesus respondeu:
21 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo uo nokoyo na uwomonoinomo, ainonani monoi nokoyo toku kumokaiki, Kotoni pukoso. Wiyou, ta fau, uo nokoni auso kiyomono nokota no moloi uwoyoimo, woi? Atinoyo to ki somiso mo, waliyo na potolo, kiyomono foli monoi pa puwoso.” Isiso mo aino na ikoki.
21 Pois o
22 Amai no si manoki mo, Isiso mo paluwa tuo na anoki, Kotoso wafisu imo na imoki, na foloulu nikoki, siyokutono iyaliso. Na ikoki, “Fuo, ni mo yani au somu.”
22 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
23 Molo wamo ito iwo mani, na woliyonoki, wafisu imo na imoki. Woliyotiki mo, na sikalokino.
23 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, e todos beberam do vinho.
24 Na ikoki, Isiso mo, “Ni mo yani nako na. Noko nokolalo komaso noko moi kwalomai monoi kalo unoikuwomo. Yani nakoyo amukono monoi Kotoyo auwolo ukukaiyoimo, noko nokolalo monoi, molo siya posaso wiyoti monoi.
24 Então Jesus disse:
25 Motuwa na timonukuwo. Yo mo molo wamo ito iwo mo ti monoi pa sikoiso, asimai mo. Kotoyo asi asi noko nokolalo samukuka tumakimo, nomai noso ti monoi na sikoimo, yo mo.” Aino ikoki.
25 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
26 Nosai no mo; si molosikino. Si molosi uwai; Oli yuso na yoki.
26 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
27 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, siyokutono iyaliso, “Moi komaso mo namoliyo alosimomonoinuwomo. Ulai afonimaiso? Kotoni puko imoyo mo moi monoi noino na tiyomuko,
27 E Jesus disse aos discípulos:
28 Ulai yo ifou auwoniyouwakimo, toku toku manoimo, Kalili asiso, moi foumanoikuwomo.”
28 Mas, depois que eu for ressuscitado, irei adiante de vocês para a Galileia.
29 Nosai no mo; Pita mo na imoki, “Ya muwoi, noko komasoyo namoliyo alosimakinimo, yosu mo namoliyo pa alosimo manoikiso.”
29 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem!
30 Ulai na imoki, “Ya motuwa na timonoki, konoi amoloki siyolimai kokalo mo ti monoi imo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.”
30 Mas Jesus lhe disse:
31 Ulai Pitayo amiso na imokaiki, “Yo mo kalo tomasimakinokimo, namoliyo pa alosimo manoikiso.” Siyokutono iyali komaso mo ainonani imoso na imalokino.
31 Mas Pedro repetia com insistência: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
32 Ulai nosai no mo; nuki. Kitosimoniso na fiyamosiya tumokino. Isi siyolo mo Kitosimoni. Ulai Isiso mo siyokutono iyaliso na ikoki, “Nimaino na posiwo. Yo mo Kotowoi imo tolukaso niyano.”
32 Jesus e os discípulos foram a um lugar chamado Getsêmani. E Jesus lhes disse:
33 Nosai no mo; tau nokososo na koliyo noki, Pitawoi Yamisowoi Iyonowoi, toisoso koliyo noki. Wiyouwa wiyou, mulu mo na kaloki, mulu mo yau na.
33 Então Jesus foi, levando consigo Pedro, Tiago e João. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
34 Na ikoki, Isiso mo, “Yo mo mulu siyoli na tokalomono. Mulu mo yau nali no. Nimaino na posiwo. Na pofoinalikumono siwo.”
34 e disse a eles:
35 Nosai no amunofamoki, asiso ukuwoli tana konoki, Kotowoi imo lukasoki. Na imoki, “Ninaniyo ni uwomonakinomo, yo mo samiyaikiyo monoi tiyo. Waliyo poimo.”
35 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e pediu a Deus que, se possível, afastasse dele aquela hora de sofrimento.
36 Ulai ti monoi imoki, “Apou yani Apou, nono mo waliyo na tofasimononi. Tukolomono monoi na pa ufiyaiko. Ulai yani muluyoso muwoi, nani muluyosu nali no.”
36 Ele orava assim:
37 Nosai no mo; ifou tumoki, siyokutono iyalini auso. Ulololi siso na koka tumoki. Pitaso lusiki, na imoki, “Saimo, hani monoi ulololi totanoni? Yo no koufasofa pa foinalikumononiso?
37 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
38 Ulololi mo noiyo soiwo, Kotowoi imo na polukaso siwo. Wonikaluso Sokolo Nokota Waiyo aiko ainikomo ifoluwaikoma tumoinuwo. Moini muluyosu mo ami ami si monoi louwa fi, ulai auyosu mo ami amiwoi muwoi.”
38 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
39 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi utolumanoki, Kotoso. Toku no utolumoki no, nonani imo alinososo na utolumanoki.
39 Jesus foi outra vez e orou, dizendo as mesmas palavras.
40 Ulai ifou tumoki mo, ti monoi ulololi siso na koka tumoki. Wiyou, ulo molo siyoli uwokoki. Ulai toi no sai, hani imoso imo monoi?
40 Em seguida, voltou ao lugar onde os discípulos estavam e os encontrou de novo dormindo. Eles estavam com muito sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos. E não sabiam o que responder a Jesus.
41 Tau monoi utolumanoki, Kotoso. Utolumo uwai; ifou na tumoki. Siyokutono noko tauwoiso na ika tumoki, “Ulololi amai na tololiyonokomo si manonuwo. Koma na. Tukolomono ulo mo aumoifaso na toi. Na pukwaiwo, asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo molo koiyauso aluwai nokoni auso na kiyomono taikiyoimo.
41 Quando voltou pela terceira vez, Jesus perguntou:
42 Na pauwonouluwo, moi soi, na tonukoni. Uo nokoni auso kiyomono nokota mo aumoifaso na tokomi kausimona tumo.”
42 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
43 Nosai no mo; Isiso mo imo amai polukasiko toloki, lolai siyaso Yutaso mo na tumoki, noko molo tiwoi mulumai nokota mo. Uo noko na koliyoniyo tumoki. Muwo sopo sopowoi awoi na loliyo tumo unukino. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toiyo no iko taikiyokino no, uo noko mo pounu.
43 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes, pelos mestres da Lei e pelos líderes judeus.
44 Uo nokoni auso kiyoko nokota, Yutaso, to mo nokoso toku yasoi na ikokaiki, Isiso wiyoti monoi toku yasoi na ikokaiki, “Noko, ya no asisi ifoluwaiyaki no, to mo Isiso. Na pako komi kauwo, atiyaiso na pako samukuyalowo.”
44 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam e levem bem seguro o homem que eu beijar, pois é ele.”
45 Yutaso tumoki mo; nosai no Isisoni auso somaiso na amunoki, na imo ifoluwaiki, “Woli, aiyolokomomoko nokota.” Na asisi ifoluwaiki.
45 Logo que chegou perto de Jesus, Judas disse: — Mestre! E o beijou.
46 Nosai no uo nokoyo imokino ukou, na komikaikino.
46 Então eles pegaram Jesus e o prenderam.
47 Ulai aumoifaso tolokaino nokota mo muwo sopo na kusomoniyouki, nokoni iyoso na tokoso kukiyowaiki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini mi ano nokotani iyoso.
47 Mas um dos que estavam ali tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
48 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Hani monoi tokomi kausimona tumonuwo? Muwo sopo sopowoi awoi no hani monoi tololiyo tumo unumononuwo? Ulai uo nokota, yo no? Yo mo uo nokota muwoi, noko pa tukuwolimoiso.
48 Então Jesus disse para aquela gente:
49 Amuwoisai amuwoisai yo mo lotu nu siyoliso piyousikaino fasi manokinukuwo, noko nokolaloso paiyoloko manoki. Ulai pa komi kausimona tumokinuwoso. Ulai Kotoni puko imoyo mo motu monoiso fiyamosi na.”
49 Eu estava com vocês todos os dias, ensinando no pátio do Templo, e vocês não me prenderam. Mas isso está acontecendo para se cumprir o que as
50 Ikoki mo; na utukaimokino, siyokutono iyali mo, na uloloki.
50 Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
51 Alu soku mani, Isisowoi tolo tomasimoki. Mafomuso tunowoi atolikai toloki. Uo nokoyo komikaikino mo,
51 Um jovem, enrolado num lençol, seguia Jesus. Alguns tentaram prendê-lo,
52 tunowoi na kololifolikaiyouki, tuno asoso na lomuki.
52 mas ele largou o lençol e fugiu nu.
53 Nosai no mo; Isiso mo totawoi lotu samukuko nokota siyolini auso kiyanokino. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toiyo ukouniyaikoki, imo lukaso unu monoi.
53 Em seguida, levaram Jesus até a casa do Grande Sacerdote , onde estavam reunidos os chefes dos sacerdotes, alguns líderes dos judeus e alguns mestres da Lei.
54 Pitasu mo aluwaiyaloki, namoli namoli nomasoso na aluwaiyaloki. Totawoi lotu samukuko nokota siyolini nu koki poiso lotiki, polimano noko iyaliwoi yousi tomasika tiki. Ta asi yousa tiki.
54 Pedro seguiu Jesus de longe e entrou no pátio da casa do Grande Sacerdote. Ele sentou-se perto do fogo, com os guardas, para se esquentar.
55 Nosai no mo; lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoi, toi mo Isisoni imo kwailuwai noko louwa ikolikalokino. Ulai afonimaiso? Tani imo foli monoi tukolo monoi louwa.
55 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando encontrar alguma acusação contra Jesus a fim de o condenarem à morte. Mas não conseguiram nenhuma.
56 Noko molopoi nokoyo ifoluwaiyalo unukino, ulai imo mo tomoso muwoi, imo folo foloso lukasalokino.
56 Muitos diziam mentiras contra ele, mas as suas histórias não combinavam umas com as outras.
57 Nosai no mo; noko siyai sauki, imo lukaso ifoluwai unukino, na iyamoki,
57 Alguns se levantaram e acusaram Jesus com mentiras. Eles diziam:
58 “Koiyo noino na kwaimokinoki, “Nokoyo ko lotu nu mo asayo na ulaloimo. Namolisai mo ulo tauwoi mo uwai; ti monoi na ko uwaimoimo. Ulai nokoyo pa koinoso.”
58 — Nós ouvimos quando ele disse: “Vou destruir este Templo que foi construído por seres humanos e, em três dias, levantarei outro que não será construído por seres humanos.”
59 Ulai nonani imo no posasokokino mo, no mani, folo folo, ima imoso pa lukaso unukinoso.
59 Mesmo assim as suas histórias não combinavam umas com as outras.
60 Nosai no mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo toini molo timai na tolauki, Isisoso na imoki, “Hani monoi pa fowakoniso? Imo na tokosiyokononini. Toini imo mo motu poimo.”
60 Aí o Grande Sacerdote se levantou no meio de todos e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender dessa acusação?
61 Ulai imo lukasowoi muwoi, pa fowakiso.
61 Mas Jesus ficou calado e não respondeu nada. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Você é o
62 Isiso mo na fowaki, “Nasu, motu nali no. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo na you kimonoinuwomo. Ami siyoli nokotani nainasai yousiso you kimonoinuwomo. Kumoki kopu molosai amukonoso na kwaimonoinuwomo.”
62 Jesus respondeu:
63 Nosai no mo; ikoki mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo uo mulu siyoli atolokomoki, totani tuno na kukoliyaikoki, na yomuki, “Tofolo, tani imo kwaimo noko mo tofolo.
63 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Não precisamos mais de testemunhas!
64 Koma na, Kotoni siyoloso yapoli na alisiyoli. A, yasoi tukwainuwo? Moloi tomulumolokonuwo?” Nosai no tukolo imo na iyamoki, “Kotoso alisiyoli foli monoi na kalumo.”
64 Vocês ouviram esta blasfêmia contra Deus! Então, o que resolvem? Todos estavam contra Jesus e aí o condenaram à morte.
65 Nosai no mo; noko siyaiyo sauki, usuwoyo na aso kolalokino. Molo ti mo tunoyo na ufiyaikomokino, nainoyo waso manokino, na alisiyolikino, “Noiyo wasoni? A, Kotoni amimai no nono no sai pakoso? Noiyo wasoni?” Polimano noko iyaliyo mani, na komi kausikino, na waso manokino.
65 Então alguns começaram a cuspir nele. Cobriam o rosto dele, davam bofetadas nele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe! E também os guardas o pegaram e lhe deram bofetadas.
66 Pita mo nu asiyofoloso pofu yousiki, kokikokai poiso. Yousiki mo, noni mo na tumosoki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini mi ano nukonu na.
66 Pedro ainda estava lá embaixo no pátio, quando apareceu uma das empregadas do Grande Sacerdote .
67 Pitaso na kiya tumoki, ta asi yousiso. Molo amiso na kwaiki, na imoki, “Siyasu mo nonosu na, Nasolito nokota Isisowoi tolo tomasimo nokota na.”
67 Ela viu Pedro se esquentando perto do fogo, olhou bem para ele e disse: — Você também estava com Jesus de Nazaré.
68 Ulai Pita mo na yomuki, “Nonani imo no tiyomuni no, yo mo sai muwoi, sosoli.” Ainoso yomuki, kokiko itu loti kwasai tola fuki. [Nosai no kokaloyo imo na yomuki.]
68 Mas ele negou, dizendo: — Eu não o conheço. Não sei do que é que você está falando. E saiu para o corredor. Naquele momento, o galo cantou.
69 Nonani mi ano nukonuyo kiki mo, ti monoi yomusoki, aumoifaso si nokoso na ikoki, “Noko to ni mo, to mo Isisoni siyokutono na.”
69 Quando a empregada viu Pedro ali, começou a dizer aos que estavam perto: — Este homem é um deles.
70 Ulai ti monoi na yomuki, “Topokoni.”
70 Mas ele negou outra vez. Pouco depois, as pessoas que estavam ali disseram de novo a Pedro: — Não há dúvida de que você é um deles, pois você também é da Galileia.
71 Ulai nosai no mo Pita mo auwoloki, na ikoki, “Molo lou, motuwa na timonukuwo, yo mo nonani nokota mo sai muwoi, noko ni tiyamo ununuwo no. Wiyouwa wiyou. Topoko imo yomakimo, Kotoyo na uwokaimonoimo.”
71 Aí Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem de quem vocês estão falando! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade!
72 Yomu uwai; lolai siyaso kokalo mo ti monoi imo na yomuki. Nosai nosu Pita mo ti monoi na mulumolokoki, nonani imo Isisoyo no imoki no, “Kokalo ti monoi imo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.” Nosai no na soniki, Pita mo.
72 Naquele instante o galo cantou pela segunda vez, e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante duas vezes, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro caiu em si e começou a chorar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.