Marcos 14
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARA
1 Nosai no mo; Pasowa koloni wasi popo mo aumoifaso na toi, tinoso. Sisiyoliko asu somiso tuo wasi popo mani, aumoifaso na. Nomai no mo, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toi mo Isiso tukolo imo na lukaso unukino, asuwo wosu woso tukolo monoi komi kau monoi.
1 Dali a dois dias, era a Páscoa e a Festa dos Pães Asmos; e os principais sacerdotes e os escribas procuravam como o prenderiam, à traição, e o matariam.
2 Na iyamoki, “Mi fou fouko ulomai pa yo monoiso. Wonikaluso noko nokolalo mo mulu puwoso puwoso. Uo mulu aiko uwokoi.”
2 Pois diziam: Não durante a festa, para que não haja tumulto entre o povo.
3 Nosai no mo; Isiso mo Pitano nokonuso toloki mo, Saimo uluoyo uwokaikai nokotani nuso na yousa tiki. Koloni no yousa tiki. Amai no yousi manoki mo, noni mo tumosoki, tomoki nau itouniyaimo na asiyo tumoki, kou woti iwo itouniyaima itouniyaimowoi, muwoni mo siyoli, wiyou. Nau posiluki, woti iwo mo Isisoni komuso na solukimoki.
3 Estando ele em Betânia, reclinado à mesa, em casa de Simão, o leproso, veio uma mulher trazendo um vaso de alabastro com preciosíssimo perfume de nardo puro; e, quebrando o alabastro, derramou o bálsamo sobre a cabeça de Jesus.
4 Si tomasimo noko siyai mo mulu atolokomo usokino, na lukasikuwanokino, “Ulai afonimaiso no hani monoi solukimo, woi?
4 Indignaram-se alguns entre si e diziam: Para que este desperdício de bálsamo?
5 Nonani woti iwo mo suo suomoko nokoso patikoni mo, suo mo muwoni mo siyoliso na ponimokono, ilolu somiso nokoso ponikalokoni. Wiyou, muwoni mo sisiyoli.” No monoi no uo imo ikisokino.
5 Porque este perfume poderia ser vendido por mais de trezentos denários e dar-se aos pobres. E murmuravam contra ela.
6 Na ikoki, Isiso mo, “Tofolo, na pukwaisowo. Uo imo no hani monoi tisonuwo? Itouniyaimososu na tuwomono.
6 Mas Jesus disse: Deixai-a; por que a molestais? Ela praticou boa ação para comigo.
7 Ilolu somiso nokowoi aniyopa poi poi tosi tomasiko manonuwo. Fasiko monoi tiyonuwo mo, amuwoi tinoso mo waliyo na pa fasikowo. Yosu mo aniyopa poi poi pa totolo tomasimonukuwoso.
7 Porque os pobres, sempre os tendes convosco e, quando quiserdes, podeis fazer-lhes bem, mas a mim nem sempre me tendes.
8 Noni mo fasimono monoi tiyo, no monoi no kou woti iwoyo solukimomono. No mo waliyosu. Yo mo nokoyo amai tukolomonoinomo, yau, no monoi no na louwomono, nokoyo ai unumono monoi.
8 Ela fez o que pôde: antecipou-se a ungir-me para a sepultura.
9 Motuwa na timonukuwo. Kotoni imo itouniyaimo posasoko liyaiyakinomo, asi asi komaso asiso, ninani monoi aino imo mani, nokoyo na lukasikaloinomo, noniyo ni uwomono no. No monoi no noko nokolaloyo saino usoinomo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
9 Em verdade vos digo: onde for pregado em todo o mundo o evangelho, será também contado o que ela fez, para memória sua.
10 Nosai no mo; noko molo tiwoi mulumai nokota, tani siyolo mo Yutaso Isokailiyo, to mo lotu samukuko noko sisiyolini auso manoki, Isiso toini auso kiyoko monoi ikokaiyanoki.
10 E Judas Iscariotes, um dos doze, foi ter com os principais sacerdotes, para lhes entregar Jesus.
11 No kwaikino mo, wiyou, toi mo siyoliso na molokikino, imo lukaso nikaikino, na imokaikino, “Suo mo muwoni niyoikimo.” No monoi no Yutaso mo mulumolokaloki, “Yo mo Isiso mo maniwoiso poimo kiyokoi, toini nainoso mo.”
11 Eles, ouvindo-o, alegraram-se e lhe prometeram dinheiro; nesse meio tempo, buscava ele uma boa ocasião para o entregar.
12 Totawoi mi fou fouko ulo, nomai no Pasowa sipo potukuwolimosikino, aisamu saiso saisomai. Nonani ulo mo sisiyoliko asu somiso tuo no puwasimosikino no, nomai no mo siyokutono iyali mo Isisoso ima tumokino, “Moisoni foukaininanoikimo, Pasowa koloni no monoi no?”
12 E, no primeiro dia da Festa dos Pães Asmos, quando se fazia o sacrifício do cordeiro pascal, disseram-lhe seus discípulos: Onde queres que vamos fazer os preparativos para comeres a Páscoa?
13 No monoi no mo, Isiso mo siyokutono noko tiso iko taikiyoki, na ikoki, “Nokonu siyoliso lotakinuwomo, nokoyo iwo woliyoniyo tumoso kwaiyoinuwomo. Na pa aluwaiwo.
13 Então, enviou dois dos seus discípulos, dizendo-lhes: Ide à cidade, e vos sairá ao encontro um homem trazendo um cântaro de água;
14 Nu poiso lotakimo, nonani nu kiyo nokotaso na pa imowo, “Aiyolokomomoko nokotayo tiyomu taikiyo, “Pasowa koloni no si nu no moiso, woi, yani woli iyaliwoi no niko si nu no?”
14 segui-o e dizei ao dono da casa onde ele entrar que o Mestre pergunta: Onde é o meu aposento no qual hei de comer a Páscoa com os meus discípulos?
15 Nosai no puwo nu siyoli mo ta na wiyoninoinuwomo. Nokoyo hani hani toku yasoi isikokai foukai. Nonani nu simai mo na pa foukaiwo, Pasowa koloni mo.”
15 E ele vos mostrará um espaçoso cenáculo mobilado e pronto; ali fazei os preparativos.
16 Ikoki mo; toti mo manokino, nokonu siyoliso lotikino. Na kikino, Isisoyo toku no ikoki no. No monoi no Pasowa koloni na foukaikino.
16 Saíram, pois, os discípulos, foram à cidade e, achando tudo como Jesus lhes tinha dito, prepararam a Páscoa.
17 Nosai no mo; folosu yasoi; Isiso iyali mo na sa tumoki.
17 Ao cair da tarde, foi com os doze.
18 Pasowa sipo koloni wasi niko manoki mo, Isiso mo na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Moi nokotayo uo nokoni auso na kiyomono taikiyoimo, moi nokotayo ni tono fasimono no.”
18 Quando estavam à mesa e comiam, disse Jesus: Em verdade vos digo que um dentre vós, o que come comigo, me trairá.
19 Wiyou, nonani imoso kwaikino mo, mulu mo na kolikaliki. Siyasonuso imalokino, “Noiyo poimo, ya muwoi.”
19 E eles começaram a entristecer-se e a dizer-lhe, um após outro: Porventura, sou eu?
20 Ulai na ikoki, “Noko molo tiwoi moi mulumai nokotayo nali no. Noko to ni no, paluwa tuo mo nauso tomoso ni totukolonalonoki no, nonani nokotayo nali.
20 Respondeu-lhes: É um dos doze, o que mete comigo a mão no prato.
21 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo uo nokoyo na uwomonoinomo, ainonani monoi nokoyo toku kumokaiki, Kotoni pukoso. Wiyou, ta fau, uo nokoni auso kiyomono nokota no moloi uwoyoimo, woi? Atinoyo to ki somiso mo, waliyo na potolo, kiyomono foli monoi pa puwoso.” Isiso mo aino na ikoki.
21 Pois o Filho do Homem vai, como está escrito a seu respeito; mas ai daquele por intermédio de quem o Filho do Homem está sendo traído! Melhor lhe fora não haver nascido!
22 Amai no si manoki mo, Isiso mo paluwa tuo na anoki, Kotoso wafisu imo na imoki, na foloulu nikoki, siyokutono iyaliso. Na ikoki, “Fuo, ni mo yani au somu.”
22 E, enquanto comiam, tomou Jesus um pão e, abençoando-o, o partiu e lhes deu, dizendo: Tomai, isto é o meu corpo.
23 Molo wamo ito iwo mani, na woliyonoki, wafisu imo na imoki. Woliyotiki mo, na sikalokino.
23 A seguir, tomou Jesus um cálice e, tendo dado graças, o deu aos seus discípulos; e todos beberam dele.
24 Na ikoki, Isiso mo, “Ni mo yani nako na. Noko nokolalo komaso noko moi kwalomai monoi kalo unoikuwomo. Yani nakoyo amukono monoi Kotoyo auwolo ukukaiyoimo, noko nokolalo monoi, molo siya posaso wiyoti monoi.
24 Então, lhes disse: Isto é o meu sangue, o sangue da [nova] aliança, derramado em favor de muitos.
25 Motuwa na timonukuwo. Yo mo molo wamo ito iwo mo ti monoi pa sikoiso, asimai mo. Kotoyo asi asi noko nokolalo samukuka tumakimo, nomai noso ti monoi na sikoimo, yo mo.” Aino ikoki.
25 Em verdade vos digo que jamais beberei do fruto da videira, até àquele dia em que o hei de beber, novo, no reino de Deus.
26 Nosai no mo; si molosikino. Si molosi uwai; Oli yuso na yoki.
26 Tendo cantado um hino, saíram para o monte das Oliveiras.
27 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, siyokutono iyaliso, “Moi komaso mo namoliyo alosimomonoinuwomo. Ulai afonimaiso? Kotoni puko imoyo mo moi monoi noino na tiyomuko,
27 Então, lhes disse Jesus: Todos vós vos escandalizareis, porque está escrito:
28 Ulai yo ifou auwoniyouwakimo, toku toku manoimo, Kalili asiso, moi foumanoikuwomo.”
28 Mas, depois da minha ressurreição, irei adiante de vós para a Galileia.
29 Nosai no mo; Pita mo na imoki, “Ya muwoi, noko komasoyo namoliyo alosimakinimo, yosu mo namoliyo pa alosimo manoikiso.”
29 Disse-lhe Pedro: Ainda que todos se escandalizem, eu, jamais!
30 Ulai na imoki, “Ya motuwa na timonoki, konoi amoloki siyolimai kokalo mo ti monoi imo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.”
30 Respondeu-lhe Jesus: Em verdade te digo que hoje, nesta noite, antes que duas vezes cante o galo, tu me negarás três vezes.
31 Ulai Pitayo amiso na imokaiki, “Yo mo kalo tomasimakinokimo, namoliyo pa alosimo manoikiso.” Siyokutono iyali komaso mo ainonani imoso na imalokino.
31 Mas ele insistia com mais veemência: Ainda que me seja necessário morrer contigo, de nenhum modo te negarei. Assim disseram todos.
32 Ulai nosai no mo; nuki. Kitosimoniso na fiyamosiya tumokino. Isi siyolo mo Kitosimoni. Ulai Isiso mo siyokutono iyaliso na ikoki, “Nimaino na posiwo. Yo mo Kotowoi imo tolukaso niyano.”
32 Então, foram a um lugar chamado Getsêmani; ali chegados, disse Jesus a seus discípulos: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou orar.
33 Nosai no mo; tau nokososo na koliyo noki, Pitawoi Yamisowoi Iyonowoi, toisoso koliyo noki. Wiyouwa wiyou, mulu mo na kaloki, mulu mo yau na.
33 E, levando consigo a Pedro, Tiago e João, começou a sentir-se tomado de pavor e de angústia.
34 Na ikoki, Isiso mo, “Yo mo mulu siyoli na tokalomono. Mulu mo yau nali no. Nimaino na posiwo. Na pofoinalikumono siwo.”
34 E lhes disse: A minha alma está profundamente triste até à morte; ficai aqui e vigiai.
35 Nosai no amunofamoki, asiso ukuwoli tana konoki, Kotowoi imo lukasoki. Na imoki, “Ninaniyo ni uwomonakinomo, yo mo samiyaikiyo monoi tiyo. Waliyo poimo.”
35 E, adiantando-se um pouco, prostrou-se em terra; e orava para que, se possível, lhe fosse poupada aquela hora.
36 Ulai ti monoi imoki, “Apou yani Apou, nono mo waliyo na tofasimononi. Tukolomono monoi na pa ufiyaiko. Ulai yani muluyoso muwoi, nani muluyosu nali no.”
36 E dizia: Aba, Pai, tudo te é possível; passa de mim este cálice; contudo, não seja o que eu quero, e sim o que tu queres.
37 Nosai no mo; ifou tumoki, siyokutono iyalini auso. Ulololi siso na koka tumoki. Pitaso lusiki, na imoki, “Saimo, hani monoi ulololi totanoni? Yo no koufasofa pa foinalikumononiso?
37 Voltando, achou-os dormindo; e disse a Pedro: Simão, tu dormes? Não pudeste vigiar nem uma hora?
38 Ulololi mo noiyo soiwo, Kotowoi imo na polukaso siwo. Wonikaluso Sokolo Nokota Waiyo aiko ainikomo ifoluwaikoma tumoinuwo. Moini muluyosu mo ami ami si monoi louwa fi, ulai auyosu mo ami amiwoi muwoi.”
38 Vigiai e orai, para que não entreis em tentação; o espírito, na verdade, está pronto, mas a carne é fraca.
39 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi utolumanoki, Kotoso. Toku no utolumoki no, nonani imo alinososo na utolumanoki.
39 Retirando-se de novo, orou repetindo as mesmas palavras.
40 Ulai ifou tumoki mo, ti monoi ulololi siso na koka tumoki. Wiyou, ulo molo siyoli uwokoki. Ulai toi no sai, hani imoso imo monoi?
40 Voltando, achou-os outra vez dormindo, porque os seus olhos estavam pesados; e não sabiam o que lhe responder.
41 Tau monoi utolumanoki, Kotoso. Utolumo uwai; ifou na tumoki. Siyokutono noko tauwoiso na ika tumoki, “Ulololi amai na tololiyonokomo si manonuwo. Koma na. Tukolomono ulo mo aumoifaso na toi. Na pukwaiwo, asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo molo koiyauso aluwai nokoni auso na kiyomono taikiyoimo.
41 E veio pela terceira vez e disse-lhes: Ainda dormis e repousais! Basta! Chegou a hora; o Filho do Homem está sendo entregue nas mãos dos pecadores.
42 Na pauwonouluwo, moi soi, na tonukoni. Uo nokoni auso kiyomono nokota mo aumoifaso na tokomi kausimona tumo.”
42 Levantai-vos, vamos! Eis que o traidor se aproxima.
43 Nosai no mo; Isiso mo imo amai polukasiko toloki, lolai siyaso Yutaso mo na tumoki, noko molo tiwoi mulumai nokota mo. Uo noko na koliyoniyo tumoki. Muwo sopo sopowoi awoi na loliyo tumo unukino. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toiyo no iko taikiyokino no, uo noko mo pounu.
43 E logo, falava ele ainda, quando chegou Judas, um dos doze, e com ele, vinda da parte dos principais sacerdotes, escribas e anciãos, uma turba com espadas e porretes.
44 Uo nokoni auso kiyoko nokota, Yutaso, to mo nokoso toku yasoi na ikokaiki, Isiso wiyoti monoi toku yasoi na ikokaiki, “Noko, ya no asisi ifoluwaiyaki no, to mo Isiso. Na pako komi kauwo, atiyaiso na pako samukuyalowo.”
44 Ora, o traidor tinha-lhes dado esta senha: Aquele a quem eu beijar, é esse; prendei-o e levai-o com segurança.
45 Yutaso tumoki mo; nosai no Isisoni auso somaiso na amunoki, na imo ifoluwaiki, “Woli, aiyolokomomoko nokota.” Na asisi ifoluwaiki.
45 E, logo que chegou, aproximando-se, disse-lhe: Mestre! E o beijou.
46 Nosai no uo nokoyo imokino ukou, na komikaikino.
46 Então, lhe deitaram as mãos e o prenderam.
47 Ulai aumoifaso tolokaino nokota mo muwo sopo na kusomoniyouki, nokoni iyoso na tokoso kukiyowaiki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini mi ano nokotani iyoso.
47 Nisto, um dos circunstantes, sacando da espada, feriu o servo do sumo sacerdote e cortou-lhe a orelha.
48 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Hani monoi tokomi kausimona tumonuwo? Muwo sopo sopowoi awoi no hani monoi tololiyo tumo unumononuwo? Ulai uo nokota, yo no? Yo mo uo nokota muwoi, noko pa tukuwolimoiso.
48 Disse-lhes Jesus: Saístes com espadas e porretes para prender-me, como a um salteador?
49 Amuwoisai amuwoisai yo mo lotu nu siyoliso piyousikaino fasi manokinukuwo, noko nokolaloso paiyoloko manoki. Ulai pa komi kausimona tumokinuwoso. Ulai Kotoni puko imoyo mo motu monoiso fiyamosi na.”
49 Todos os dias eu estava convosco no templo, ensinando, e não me prendestes; contudo, é para que se cumpram as Escrituras.
50 Ikoki mo; na utukaimokino, siyokutono iyali mo, na uloloki.
50 Então, deixando-o, todos fugiram.
51 Alu soku mani, Isisowoi tolo tomasimoki. Mafomuso tunowoi atolikai toloki. Uo nokoyo komikaikino mo,
51 Seguia-o um jovem, coberto unicamente com um lençol, e lançaram-lhe a mão.
52 tunowoi na kololifolikaiyouki, tuno asoso na lomuki.
52 Mas ele, largando o lençol, fugiu desnudo.
53 Nosai no mo; Isiso mo totawoi lotu samukuko nokota siyolini auso kiyanokino. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toiyo ukouniyaikoki, imo lukaso unu monoi.
53 E levaram Jesus ao sumo sacerdote, e reuniram-se todos os principais sacerdotes, os anciãos e os escribas.
54 Pitasu mo aluwaiyaloki, namoli namoli nomasoso na aluwaiyaloki. Totawoi lotu samukuko nokota siyolini nu koki poiso lotiki, polimano noko iyaliwoi yousi tomasika tiki. Ta asi yousa tiki.
54 Pedro seguira-o de longe até ao interior do pátio do sumo sacerdote e estava assentado entre os serventuários, aquentando-se ao fogo.
55 Nosai no mo; lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoi, toi mo Isisoni imo kwailuwai noko louwa ikolikalokino. Ulai afonimaiso? Tani imo foli monoi tukolo monoi louwa.
55 E os principais sacerdotes e todo o Sinédrio procuravam algum testemunho contra Jesus para o condenar à morte e não achavam.
56 Noko molopoi nokoyo ifoluwaiyalo unukino, ulai imo mo tomoso muwoi, imo folo foloso lukasalokino.
56 Pois muitos testemunhavam falsamente contra Jesus, mas os depoimentos não eram coerentes.
57 Nosai no mo; noko siyai sauki, imo lukaso ifoluwai unukino, na iyamoki,
57 E, levantando-se alguns, testificavam falsamente, dizendo:
58 “Koiyo noino na kwaimokinoki, “Nokoyo ko lotu nu mo asayo na ulaloimo. Namolisai mo ulo tauwoi mo uwai; ti monoi na ko uwaimoimo. Ulai nokoyo pa koinoso.”
58 Nós o ouvimos declarar: Eu destruirei este santuário edificado por mãos humanas e, em três dias, construirei outro, não por mãos humanas.
59 Ulai nonani imo no posasokokino mo, no mani, folo folo, ima imoso pa lukaso unukinoso.
59 Nem assim o testemunho deles era coerente.
60 Nosai no mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo toini molo timai na tolauki, Isisoso na imoki, “Hani monoi pa fowakoniso? Imo na tokosiyokononini. Toini imo mo motu poimo.”
60 Levantando-se o sumo sacerdote, no meio, perguntou a Jesus: Nada respondes ao que estes depõem contra ti?
61 Ulai imo lukasowoi muwoi, pa fowakiso.
61 Ele, porém, guardou silêncio e nada respondeu. Tornou a interrogá-lo o sumo sacerdote e lhe disse: És tu o Cristo, o Filho do Deus Bendito?
62 Isiso mo na fowaki, “Nasu, motu nali no. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo na you kimonoinuwomo. Ami siyoli nokotani nainasai yousiso you kimonoinuwomo. Kumoki kopu molosai amukonoso na kwaimonoinuwomo.”
62 Jesus respondeu: Eu sou, e vereis o Filho do Homem assentado à direita do Todo-Poderoso e vindo com as nuvens do céu.
63 Nosai no mo; ikoki mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo uo mulu siyoli atolokomoki, totani tuno na kukoliyaikoki, na yomuki, “Tofolo, tani imo kwaimo noko mo tofolo.
63 Então, o sumo sacerdote rasgou as suas vestes e disse: Que mais necessidade temos de testemunhas?
64 Koma na, Kotoni siyoloso yapoli na alisiyoli. A, yasoi tukwainuwo? Moloi tomulumolokonuwo?” Nosai no tukolo imo na iyamoki, “Kotoso alisiyoli foli monoi na kalumo.”
64 Ouvistes a blasfêmia; que vos parece? E todos o julgaram réu de morte.
65 Nosai no mo; noko siyaiyo sauki, usuwoyo na aso kolalokino. Molo ti mo tunoyo na ufiyaikomokino, nainoyo waso manokino, na alisiyolikino, “Noiyo wasoni? A, Kotoni amimai no nono no sai pakoso? Noiyo wasoni?” Polimano noko iyaliyo mani, na komi kausikino, na waso manokino.
65 Puseram-se alguns a cuspir nele, a cobrir-lhe o rosto, a dar-lhe murros e a dizer-lhe: Profetiza! E os guardas o tomaram a bofetadas.
66 Pita mo nu asiyofoloso pofu yousiki, kokikokai poiso. Yousiki mo, noni mo na tumosoki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini mi ano nukonu na.
66 Estando Pedro embaixo no pátio, veio uma das criadas do sumo sacerdote
67 Pitaso na kiya tumoki, ta asi yousiso. Molo amiso na kwaiki, na imoki, “Siyasu mo nonosu na, Nasolito nokota Isisowoi tolo tomasimo nokota na.”
67 e, vendo a Pedro, que se aquentava, fixou-o e disse: Tu também estavas com Jesus, o Nazareno.
68 Ulai Pita mo na yomuki, “Nonani imo no tiyomuni no, yo mo sai muwoi, sosoli.” Ainoso yomuki, kokiko itu loti kwasai tola fuki. [Nosai no kokaloyo imo na yomuki.]
68 Mas ele o negou, dizendo: Não o conheço, nem compreendo o que dizes. E saiu para o alpendre. [E o galo cantou.]
69 Nonani mi ano nukonuyo kiki mo, ti monoi yomusoki, aumoifaso si nokoso na ikoki, “Noko to ni mo, to mo Isisoni siyokutono na.”
69 E a criada, vendo-o, tornou a dizer aos circunstantes: Este é um deles.
70 Ulai ti monoi na yomuki, “Topokoni.”
70 Mas ele outra vez o negou. E, pouco depois, os que ali estavam disseram a Pedro: Verdadeiramente, és um deles, porque também tu és galileu.
71 Ulai nosai no mo Pita mo auwoloki, na ikoki, “Molo lou, motuwa na timonukuwo, yo mo nonani nokota mo sai muwoi, noko ni tiyamo ununuwo no. Wiyouwa wiyou. Topoko imo yomakimo, Kotoyo na uwokaimonoimo.”
71 Ele, porém, começou a praguejar e a jurar: Não conheço esse homem de quem falais!
72 Yomu uwai; lolai siyaso kokalo mo ti monoi imo na yomuki. Nosai nosu Pita mo ti monoi na mulumolokoki, nonani imo Isisoyo no imoki no, “Kokalo ti monoi imo yomu somisomai, taumai na yomumosoinimo, “Yo mo Isiso mo sai muwoi.” Nosai no na soniki, Pita mo.
72 E logo cantou o galo pela segunda vez. Então, Pedro se lembrou da palavra que Jesus lhe dissera: Antes que duas vezes cante o galo, tu me negarás três vezes. E, caindo em si, desatou a chorar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.