Marcos 10
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; Isiso mo Kopanaumo nokonuso utukaimoki, Yutiya asiso monoi manoki. Yotano iwo tokosiyaikaiyo tiki, iwo ilo ausaimiso. Nomai no mani, noko nokolalo molopoi mo ukouniyaikokuya tumokino, Isisoni auso. Na aiyolokoki. Kotoni imo no paiyolokalo manoki no, ainoso na.
1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko siyai mo na louwa imo kiya tumokino, “A, koini aniyopa molo no waliyo noni afolikaiso no? Au poimo.”
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?”.
3 Isiso mo fowakoki, “Musiyo no hani imoso kumokaiki?”
3 Jesus respondeu: “O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?”.
4 Na imokino, “Musiyo waliyo yomuki, na kumokaiki, “Noko mo noni afolikaiso monoi yo mo, paso kumotisumo, na afolikaisumo.”
4 “Ele o permitiu”, responderam os fariseus. “Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora.”
5 Ulai Isiso mo na ikoki, “Momaiyo kukamokokai manonuwo, no monoi no mo Musiyo ainoso kumokainonikinuwo, nokolalo salosokai monoi mo. Ulai noino mani, tiyomuko,
5 Jesus, porém, disse: “Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro,
6 “Tokuwa toku, Kotoyo hani hani no mulumoloko manoki mo, na auwonouluki. Nanomuwoi toniyoiwoi mani, na mulumolokoki, na tolokino.”
6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação.
7 “No monoi no mo, sauwo nokota mo atino apitono noko tiso utukaikumo, kwamitonoso na kunaliyaisa tumumo.
7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher,
8 Toti mo au mo tomoso na, mulu mani, tomoso na tiyousino.”
8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só,
9 No monoi nosu mo Koto mo yasoi muwokokaiki, toti mo. Noko no moloi afolikaiso monoi?” Falisi nokoso ainoso na ikoki, Isiso mo.
9 que ninguém separe o que Deus uniu”.
10 Nosai no mo; nuso tiki mo, siyokutono iyaliyo imokino, nonani imo folosai monoi.
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez.
11 Na fowakoki, Isiso mo, “Nokoyo totani noni afolikaisakimo, noni siyaso kausakimo, to mo uloliyo nokota na, totawoi nukonuso koiyausoimo.
11 Jesus respondeu: “Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela.
12 Noniyo totani nokoso utukaimakimo, noko siyaso auwanakimo, to mo uloliyo nukonu nali.” Siyokutono iyaliso aino na ikoki, Isiso mo.
12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério”.
13 Nosai no mo; alalo lolofa koliyoniyo tumo liyai manokino, Isisoni auso, nainoyo isikokaikalo monoi. Ulai uo imo na ikokino, siyokutono iyaliyo.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Ulai Isiso mo nonani imo kwaiki mo, mulu atolokomoki, amiso na ikoki, siyokutono iyaliso, “Tofolo na pukwaikokaiwo, alalo mo yani auso mo waliyo na tuo. Hani monoi talukikonuwo? Noko komaso noko mo ninani alalo komiyai no tosi no, toiso tosamukukomoi, Kotoyo mo.
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
15 Motuwa na timonukuwo, Kotoyo noko nokolaloso samukuka tumakimo, alaloyo na iyamoimo, “Waliyo na posamukumoka tumo.” Moi mo aino iyamo somiso mo, Kotoyo pa samukukomoinuwoso.” Aino na ikoki, Isiso mo.
15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
16 Nosai no mo; alalo mo na ufufalo tolikoki. Komumai mo nainoyo na isikokaikaloki, na ikoki, “Koto mo na tofasikomo manonuwo.”
16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Nosai no mo; Isiso mo louwa manoki, ulai noko mo fuma tumoki, alokomu losiyaiko una tumoki, na imoki, “Aiyolokomomoko itouniyaimo nokota, yo no moloi yoimo, woi, aniyopa poi poi yousi itouniyaimo monoi no?”
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
18 Ulai Isisoyo na imoki, “Hani monoi tokaluwaimononi, itouniyaimoso no? Koto saso mo itouniyaimo na.
18 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
19 Nono mo Kotoni ami imo mo sai na, noino. Noko mo noiyo tukoloi, noko kwami nukonu mo noiyo uwokaisoi, noiyo polamokoi, noko siya monoi noiyo ifoluwai unoi, nokoni ilolu noiyo i watiyoi, anoni apono noko tiso na pa kisosomikomoi. Kotoni imo nino, nono mo sai. Na piyomu.”
19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’.”
20 Na imoki, nonani nokota mo, “Aiyolokomomoko nokota, alusai na taluwaikomoi, nonani imo komaso mo.”
20 O homem respondeu: “Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
21 Nosai no mo; Isiso mo nonani nokotaso kwaiki, mulu unuki, na imoki, “Mulu siya mo amai piyo. Nani ilolu mo ilolu somiso nokoso na pa wautiyalo, ilolu komaso mo. No monoi no suo foli monoi anoinimo, kumokiso. Wau niko uwai; yoso pa aluwaimoniyo tumo.”
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Ulai noko to no mo, to mo nonani imoso kwaiki, amuwaso mulu na uwoki, ilolu mulu na kaloki. Ulai afonimaiso nokota? Ilolu molopoi nokota nali. Isisoso utukaimoki, na manoki.
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso kokaloki, na ikoki, “Ilolu molopoi noko no Kotoni auso no moloi toimo, asi no samukukaki no? Wiyou, nonani mi mo siyoli, muluso nali no.”
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!”.
24 Nosai no mo; siyokutono iyali mo nonani imoso no kwaikino mo, na mulumoloko manokino. Ulai ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Woli iyali, noko no Kotoni auso no moloi toimo, asi no samukukaki no?
24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: “Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil.
25 Siyokawi imo na pukwaiwo. Kamilo koloni siyoli no moloi lotiso monoi, iwoi nilini i poiso no? Moloi lotiso monoi, to mo sosoli. Ilolu molopoi nokota, to no Kotoni auso no moloi amiyo monoi, asi no samukukaki no? Moloi amiyo monoi, to mo sosoli. Ulai ya timonukuwo. Kamiloni mi, iwoi nilini i poiso lotiso monoi, nonani mi mo koufasu. Ilolu molopoi nokotani mi, Kotoni auso amiyo monoi, nonani mi mo soliyaki, muluso nali.” Siyokawi imo mo aino na ikoki.
25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Ikoki mo; siyokutono iyali mo siyoliso na kufaukoki, na lukasikuwanalokino, “Ulai aino mo, noi nokotayo no waliyo no moloi amiyoimo, Kotoni auso no? Noi no samiyaikiyoimo?”
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Isiso mo kokaloki, na ikoki, “Nokoyo no ulai moloi yo monoi? Kotoyosu mo waliyo. Totayososu mo hani hani mo waliyo na tiyomoi.”
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível”.
28 Nosai no mo; Pitayo imoki, “Koi mo kokaini asi yasoi na utukaikalokinoki, iloluwoi mani, utukaikalokinoki. Nonoso taluwainiyo tumonoki. Motu na piyomu.”
28 Então Pedro começou a falar: “Deixamos tudo para segui-lo”.
29 — ausente —
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas
30 — ausente —
30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna.
31 Ulai noko sisiyoli siyai lolaimai no tosi liyai no, toi mo afonimaiso na soimo. Afonimai noko mo sisiyoli na soimo.” Aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros”.
32 Nosai no mo; Yolusolimo molo na nuki. Isiso mo toku na tolono nikoki. Siyokutono iyali mo namolisai, na mulumolokalo manokino. Noko nokolaloyo no aluwaikokino no, toi mani, na kokolokaloki.
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 Na ikoki, “Na pukwaiwo, konoi mo Yolusolimoso na tonukoni. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo nokotalo iyalini nainoso kiyomonoinomo. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toini auso na kiyomono taikiyoinomo. Imo na lukaso unumonokaiyoinomo, tukolomono imo monoi mo. Noko nokonu nokoni nainoso na kiyomonoinomo.
33 “Ouçam”, disse ele. “Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios.
34 Na alisiyoli yoluwaimonoinomo, usuwoyo aso kolomonoinomo, noko nokonu nokoyo, suwoi suwoi moloyo wasomonoinomo, na tukolomonoinomo, yau. Amoloki tiwoi mo uwai; ulo siya mo yausai ifou na auwoniyouwoimo.” Isiso mo aino na ikoki.
34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará.”
35 Nosai no mo; Sipitini alalo tiyo mo Isisoni auso tumokino, Yamisowoi Iyonowoi. Na imokino, “Aiyolokomomoko nokota, koti mo tutolumonoki, siya hani monoi. A, koti no waliyo tuwaiyomimokoni?”
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: “Mestre, queremos que nos faça um favor”.
36 Na ikoki, “Moti no ya hani uwokomo monoi tiyonuwo?”
36 “Que favor é esse?”, perguntou ele.
37 Na fowakino, “Ami siyoliwoi tola tumakinimo, koti mo nonowoi yousikaino monoi tiyonoki. Siya mo nainasai siya mo sokonisai yousi monoi tiyonoki, noko sisiyoli ti tolo monoi. Nonayo piyomu.”
37 Eles responderam: “Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
38 Ulai Isiso mo noko tiso na ikoki, “Nonani hani monoi no tutolumomononuwo no, moti mo sai muwoi. Moti mo aluwaimonakinuwomo, iyanoko uwokomoinuwomo, asa komiyai, iyanoko sisiyoli nali no. Moti no waliyo?”
38 Jesus lhes disse: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?”.
39 Na imokino, “Koti mo waliyo.”
39 “Somos!”, responderam eles. Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo.
40 Ulai yani auso yousi nokota ti muwoko monoi, no mo yani hani muwoi, nainasai yousikainowoi sokonisai yousikaino monoiwoi. No mo yani hani muwoi. Nonani yousi ti mo yani Apouyo noko ti monoi yasoi na foukaitiki.”
40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados”.
41 Nosai no mo; siyokutono iyali noko naino ti, toi mo nonani imoso kwaikino mo, mulu atolokomo ukukino, Yamisowoi Iyonowoi monoi.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados.
42 Ulai Isiso mo aliyonikoki, na ikoki, “Moi mo sai, noko nokonu nokoyo no tiyamo uku no, noko sisiyoli, toi mo totamiyoluwaiko manono, toini noko nokolaloso. Nokotalo iyali mani, talotoluwaiko manono, totaini nasu wosuwoimai no tosi no.
42 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
43 Momaisu mo nonani moloso noiyo aluwaiyoiwo. Moi nokota mo siyoli tolo mulu yakimo, to mo moini mi ano fasikomo nokota na tolumo.
43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
44 Moi nokota mo totawoi nokota tolo mulu yakimo, to mo noko nokolalo komasoni nasu wosuwoimai na tolumo, suomoso monoiso mi ano nokota nali.
44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos.
45 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mani, moiyo fasimono monoi pa amukonokiso. Yo mo moi monoiso na fasikoma konokinukuwo, ifou kolisoikuwomo. Afonimaiso kolisowoi muwoi, suo mo na kalo unoikuwomo, no monoi no noko molopoi noko moi soinuwomo, aniyopa poi poi.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
46 Nosai no mo; Isiso iyali mo Iyoliko nokonuso tiki mo, ulai nosai no mo na utukaimokino. Noko nokolalo molopoi molopoiyo aluwaikokino. Utukaimokino mo; Patimiya, Timiyani awitono mo molo kwamai na piyousikainoki. Molo kau kau nokota na, muwoni ni monoi pikomosiki, “Muwoni na ponimonowo.”
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho.
47 Isiso, Nasolito nokota, to tumo imoso no kwaiki mo, siyoliso na imaloki, “Isiso, nono mo Toiwini nakosaitono, na pomulu unumono, na pofasimono.”
47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
48 Noko nokolalo molopoiyosu ikimokino, “Oi, wosu woso.” Ulai siyoliso amai imalo manoki, “Nono mo Toiwini nakosaitono, na pomulu unumono, na pofasimono.”
48 Muitos lhe diziam aos brados: “Cale-se!”. Ele, porém, gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
49 Nosai no mo; Isiso mo na tola tumoki, noko nokolaloso ikoki, “Na paliyoniwo.” No monoi no molo kau kau nokotaso aliyonikino, na imokino, “Mulu noiyo kaloi. Na pauwoniyou. Nono monoi na taliyonini.”
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: “Falem para ele vir aqui”. Então chamaram o cego. “Anime-se!”, disseram. “Venha, ele o está chamando!”
50 No monoi no fulomu tuno asifoliki mo, Isisoni auso amunoki.
50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 Nosai no mo na imoki, Isisoyo mo, “Nono no ya hani uwo monoi tiyoni?”
51 “O que você quer que eu lhe faça?”, perguntou Jesus. O cego respondeu: “Rabi,
52 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Na pomoi, waliyo tomulumolo luwaimononi, no monoi no mo waliyo na totoloni.” Lolai siyaso to mo waliyo na toloki, na foinalikoki. Isisoso na aluwaiki, Yolusolimo molomai.
52 Jesus lhe disse: “Vá, pois sua fé o curou”. No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.