Marcos 10

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Nosai no mo; Isiso mo Kopanaumo nokonuso utukaimoki, Yutiya asiso monoi manoki. Yotano iwo tokosiyaikaiyo tiki, iwo ilo ausaimiso. Nomai no mani, noko nokolalo molopoi mo ukouniyaikokuya tumokino, Isisoni auso. Na aiyolokoki. Kotoni imo no paiyolokalo manoki no, ainoso na.
1 Levantando-se Jesus, partiu dali para os termos da Judéia, e para além do Jordão; e do novo as multidões se reuniram em torno dele; e tornou a ensiná-las, como tinha por costume.
2 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko siyai mo na louwa imo kiya tumokino, “A, koini aniyopa molo no waliyo noni afolikaiso no? Au poimo.”
2 Então se aproximaram dele alguns fariseus e, para o experimentarem, lhe perguntaram: É lícito ao homem repudiar sua mulher?
3 Isiso mo fowakoki, “Musiyo no hani imoso kumokaiki?”
3 Ele, porém, respondeu-lhes: Que vos ordenou Moisés?
4 Na imokino, “Musiyo waliyo yomuki, na kumokaiki, “Noko mo noni afolikaiso monoi yo mo, paso kumotisumo, na afolikaisumo.”
4 Replicaram eles: Moisés permitiu escrever carta de divórcio, e repudiar a mulher.
5 Ulai Isiso mo na ikoki, “Momaiyo kukamokokai manonuwo, no monoi no mo Musiyo ainoso kumokainonikinuwo, nokolalo salosokai monoi mo. Ulai noino mani, tiyomuko,
5 Disse-lhes Jesus: Pela dureza dos vossos corações ele vos deixou escrito esse mandamento.
6 “Tokuwa toku, Kotoyo hani hani no mulumoloko manoki mo, na auwonouluki. Nanomuwoi toniyoiwoi mani, na mulumolokoki, na tolokino.”
6 Mas desde o princípio da criação, Deus os fez homem e mulher.
7 “No monoi no mo, sauwo nokota mo atino apitono noko tiso utukaikumo, kwamitonoso na kunaliyaisa tumumo.
7 Por isso deixará o homem a seu pai e a sua mãe, {e unir-se-á à sua mulher,}
8 Toti mo au mo tomoso na, mulu mani, tomoso na tiyousino.”
8 e serão os dois uma só carne; assim já não são mais dois, mas uma só carne.
9 No monoi nosu mo Koto mo yasoi muwokokaiki, toti mo. Noko no moloi afolikaiso monoi?” Falisi nokoso ainoso na ikoki, Isiso mo.
9 Porquanto o que Deus ajuntou, não o separe o homem.
10 Nosai no mo; nuso tiki mo, siyokutono iyaliyo imokino, nonani imo folosai monoi.
10 Em casa os discípulos interrogaram-no de novo sobre isso.
11 Na fowakoki, Isiso mo, “Nokoyo totani noni afolikaisakimo, noni siyaso kausakimo, to mo uloliyo nokota na, totawoi nukonuso koiyausoimo.
11 Ao que lhes respondeu: Qualquer que repudiar sua mulher e casar com outra comete adultério contra ela;
12 Noniyo totani nokoso utukaimakimo, noko siyaso auwanakimo, to mo uloliyo nukonu nali.” Siyokutono iyaliso aino na ikoki, Isiso mo.
12 e se ela repudiar seu marido e casar com outro, comete adultério.
13 Nosai no mo; alalo lolofa koliyoniyo tumo liyai manokino, Isisoni auso, nainoyo isikokaikalo monoi. Ulai uo imo na ikokino, siyokutono iyaliyo.
13 Então lhe traziam algumas crianças para que as tocasse; mas os discípulos o repreenderam.
14 Ulai Isiso mo nonani imo kwaiki mo, mulu atolokomoki, amiso na ikoki, siyokutono iyaliso, “Tofolo na pukwaikokaiwo, alalo mo yani auso mo waliyo na tuo. Hani monoi talukikonuwo? Noko komaso noko mo ninani alalo komiyai no tosi no, toiso tosamukukomoi, Kotoyo mo.
14 Jesus, porém, vendo isto, indignou-se e disse-lhes: Deixai vir a mim as crianças, e não as impeçais, porque de tais é o reino de Deus.
15 Motuwa na timonukuwo, Kotoyo noko nokolaloso samukuka tumakimo, alaloyo na iyamoimo, “Waliyo na posamukumoka tumo.” Moi mo aino iyamo somiso mo, Kotoyo pa samukukomoinuwoso.” Aino na ikoki, Isiso mo.
15 Em verdade vos digo que qualquer que não receber o reino de Deus como criança, de maneira nenhuma entrará nele.
16 Nosai no mo; alalo mo na ufufalo tolikoki. Komumai mo nainoyo na isikokaikaloki, na ikoki, “Koto mo na tofasikomo manonuwo.”
16 E, tomando-as nos seus braços, as abençoou, pondo as mãos sobre elas.
17 Nosai no mo; Isiso mo louwa manoki, ulai noko mo fuma tumoki, alokomu losiyaiko una tumoki, na imoki, “Aiyolokomomoko itouniyaimo nokota, yo no moloi yoimo, woi, aniyopa poi poi yousi itouniyaimo monoi no?”
17 Ora, ao sair para se pôr a caminho, correu para ele um homem, o qual se ajoelhou diante dele e lhe perguntou: Bom Mestre, que hei de fazer para herdar a vida eterna?
18 Ulai Isisoyo na imoki, “Hani monoi tokaluwaimononi, itouniyaimoso no? Koto saso mo itouniyaimo na.
18 Respondeu-lhe Jesus: Por que me chamas bom? ninguém é bom, senão um que é Deus.
19 Nono mo Kotoni ami imo mo sai na, noino. Noko mo noiyo tukoloi, noko kwami nukonu mo noiyo uwokaisoi, noiyo polamokoi, noko siya monoi noiyo ifoluwai unoi, nokoni ilolu noiyo i watiyoi, anoni apono noko tiso na pa kisosomikomoi. Kotoni imo nino, nono mo sai. Na piyomu.”
19 Sabes os mandamentos: Não matarás; não adulterarás; não furtarás; não dirás falso testemunho; a ninguém defraudarás; honra a teu pai e a tua mãe.
20 Na imoki, nonani nokota mo, “Aiyolokomomoko nokota, alusai na taluwaikomoi, nonani imo komaso mo.”
20 Ele, porém, lhe replicou: Mestre, tudo isso tenho guardado desde a minha juventude.
21 Nosai no mo; Isiso mo nonani nokotaso kwaiki, mulu unuki, na imoki, “Mulu siya mo amai piyo. Nani ilolu mo ilolu somiso nokoso na pa wautiyalo, ilolu komaso mo. No monoi no suo foli monoi anoinimo, kumokiso. Wau niko uwai; yoso pa aluwaimoniyo tumo.”
21 E Jesus, olhando para ele, o amou e lhe disse: Uma coisa te falta; vai vende tudo quanto tens e dá-o aos pobres, e terás um tesouro no céu; e vem, segue-me.
22 Ulai noko to no mo, to mo nonani imoso kwaiki, amuwaso mulu na uwoki, ilolu mulu na kaloki. Ulai afonimaiso nokota? Ilolu molopoi nokota nali. Isisoso utukaimoki, na manoki.
22 Mas ele, pesaroso desta palavra, retirou-se triste, porque possuía muitos bens.
23 Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso kokaloki, na ikoki, “Ilolu molopoi noko no Kotoni auso no moloi toimo, asi no samukukaki no? Wiyou, nonani mi mo siyoli, muluso nali no.”
23 Então Jesus, olhando em redor, disse aos seus discípulos: Quão dificilmente entrarão no reino de Deus os que têm riquezas!
24 Nosai no mo; siyokutono iyali mo nonani imoso no kwaikino mo, na mulumoloko manokino. Ulai ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Woli iyali, noko no Kotoni auso no moloi toimo, asi no samukukaki no?
24 E os discípulos se maravilharam destas suas palavras; mas Jesus, tornando a falar, disse-lhes: Filhos, quão difícil é {para os que confiam nas riquezas} entrar no reino de Deus!
25 Siyokawi imo na pukwaiwo. Kamilo koloni siyoli no moloi lotiso monoi, iwoi nilini i poiso no? Moloi lotiso monoi, to mo sosoli. Ilolu molopoi nokota, to no Kotoni auso no moloi amiyo monoi, asi no samukukaki no? Moloi amiyo monoi, to mo sosoli. Ulai ya timonukuwo. Kamiloni mi, iwoi nilini i poiso lotiso monoi, nonani mi mo koufasu. Ilolu molopoi nokotani mi, Kotoni auso amiyo monoi, nonani mi mo soliyaki, muluso nali.” Siyokawi imo mo aino na ikoki.
25 É mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha, do que entrar um rico no reino de Deus.
26 Ikoki mo; siyokutono iyali mo siyoliso na kufaukoki, na lukasikuwanalokino, “Ulai aino mo, noi nokotayo no waliyo no moloi amiyoimo, Kotoni auso no? Noi no samiyaikiyoimo?”
26 Com isso eles ficaram sobremaneira maravilhados, dizendo entre si: Quem pode, então, ser salvo?
27 Isiso mo kokaloki, na ikoki, “Nokoyo no ulai moloi yo monoi? Kotoyosu mo waliyo. Totayososu mo hani hani mo waliyo na tiyomoi.”
27 Jesus, fixando os olhos neles, respondeu: Para os homens é impossível, mas não para Deus; porque para Deus tudo é possível.
28 Nosai no mo; Pitayo imoki, “Koi mo kokaini asi yasoi na utukaikalokinoki, iloluwoi mani, utukaikalokinoki. Nonoso taluwainiyo tumonoki. Motu na piyomu.”
28 Pedro começou a dizer-lhe: Eis que nós deixamos tudo e te seguimos.
29 — ausente —
29 Respondeu Jesus: Em verdade vos digo que ninguém há, que tenha deixado casa, ou irmãos, ou irmãs, ou mãe, ou pai, ou filhos, ou campos, por amor de mim e do evangelho,
30 — ausente —
30 que não receba cem vezes tanto, já neste tempo, em casas, e irmãos, e irmãs, e mães, e filhos, e campos, com perseguições; e no mundo vindouro a vida eterna.
31 Ulai noko sisiyoli siyai lolaimai no tosi liyai no, toi mo afonimaiso na soimo. Afonimai noko mo sisiyoli na soimo.” Aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
31 Mas muitos que são primeiros serão últimos; e muitos que são últimos serão primeiros.
32 Nosai no mo; Yolusolimo molo na nuki. Isiso mo toku na tolono nikoki. Siyokutono iyali mo namolisai, na mulumolokalo manokino. Noko nokolaloyo no aluwaikokino no, toi mani, na kokolokaloki.
32 Ora, estavam a caminho, subindo para Jerusalém; e Jesus ia adiante deles, e eles se maravilhavam e o seguiam atemorizados. De novo tomou consigo os doze e começou a contar-lhes as coisas que lhe haviam de sobrevir,
33 Na ikoki, “Na pukwaiwo, konoi mo Yolusolimoso na tonukoni. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo nokotalo iyalini nainoso kiyomonoinomo. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toini auso na kiyomono taikiyoinomo. Imo na lukaso unumonokaiyoinomo, tukolomono imo monoi mo. Noko nokonu nokoni nainoso na kiyomonoinomo.
33 dizendo: Eis que subimos a Jerusalém, e o Filho do homem será entregue aos principais sacerdotes e aos escribas; e eles o condenarão à morte, e o entregarão aos gentios;
34 Na alisiyoli yoluwaimonoinomo, usuwoyo aso kolomonoinomo, noko nokonu nokoyo, suwoi suwoi moloyo wasomonoinomo, na tukolomonoinomo, yau. Amoloki tiwoi mo uwai; ulo siya mo yausai ifou na auwoniyouwoimo.” Isiso mo aino na ikoki.
34 e hão de escarnecê-lo e cuspir nele, e açoitá-lo, e matá-lo; e depois de três dias ressurgirá.
35 Nosai no mo; Sipitini alalo tiyo mo Isisoni auso tumokino, Yamisowoi Iyonowoi. Na imokino, “Aiyolokomomoko nokota, koti mo tutolumonoki, siya hani monoi. A, koti no waliyo tuwaiyomimokoni?”
35 Nisso aproximaram-se dele Tiago e João, filhos de Zebedeu, dizendo-lhe: Mestre, queremos que nos faças o que te pedirmos.
36 Na ikoki, “Moti no ya hani uwokomo monoi tiyonuwo?”
36 Ele, pois, lhes perguntou: Que quereis que eu vos faça?
37 Na fowakino, “Ami siyoliwoi tola tumakinimo, koti mo nonowoi yousikaino monoi tiyonoki. Siya mo nainasai siya mo sokonisai yousi monoi tiyonoki, noko sisiyoli ti tolo monoi. Nonayo piyomu.”
37 Responderam-lhe: Concede-nos que na tua glória nos sentemos, um à tua direita, e outro à tua esquerda.
38 Ulai Isiso mo noko tiso na ikoki, “Nonani hani monoi no tutolumomononuwo no, moti mo sai muwoi. Moti mo aluwaimonakinuwomo, iyanoko uwokomoinuwomo, asa komiyai, iyanoko sisiyoli nali no. Moti no waliyo?”
38 Mas Jesus lhes disse: Não sabeis o que pedis; podeis beber o cálice que eu bebo, e ser batizados no batismo em que eu sou batizado?
39 Na imokino, “Koti mo waliyo.”
39 E lhe responderam: Podemos. Mas Jesus lhes disse: O cálice que eu bebo, haveis de bebê-lo, e no batismo em que eu sou batizado, haveis de ser batizados;
40 Ulai yani auso yousi nokota ti muwoko monoi, no mo yani hani muwoi, nainasai yousikainowoi sokonisai yousikaino monoiwoi. No mo yani hani muwoi. Nonani yousi ti mo yani Apouyo noko ti monoi yasoi na foukaitiki.”
40 mas o sentar-se à minha direita, ou à minha esquerda, não me pertence concedê-lo; mas isso é para aqueles a quem está reservado.
41 Nosai no mo; siyokutono iyali noko naino ti, toi mo nonani imoso kwaikino mo, mulu atolokomo ukukino, Yamisowoi Iyonowoi monoi.
41 E ouvindo isso os dez, começaram a indignar-se contra Tiago e João.
42 Ulai Isiso mo aliyonikoki, na ikoki, “Moi mo sai, noko nokonu nokoyo no tiyamo uku no, noko sisiyoli, toi mo totamiyoluwaiko manono, toini noko nokolaloso. Nokotalo iyali mani, talotoluwaiko manono, totaini nasu wosuwoimai no tosi no.
42 Então Jesus chamou-os para junto de si e lhes disse: Sabeis que os que são reconhecidos como governadores dos gentios, deles se assenhoreiam, e que sobre eles os seus grandes exercem autoridade.
43 Momaisu mo nonani moloso noiyo aluwaiyoiwo. Moi nokota mo siyoli tolo mulu yakimo, to mo moini mi ano fasikomo nokota na tolumo.
43 Mas entre vós não será assim; antes, qualquer que entre vós quiser tornar-se grande, será esse o que vos sirva;
44 Moi nokota mo totawoi nokota tolo mulu yakimo, to mo noko nokolalo komasoni nasu wosuwoimai na tolumo, suomoso monoiso mi ano nokota nali.
44 e qualquer que entre vós quiser ser o primeiro, será servo de todos.
45 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mani, moiyo fasimono monoi pa amukonokiso. Yo mo moi monoiso na fasikoma konokinukuwo, ifou kolisoikuwomo. Afonimaiso kolisowoi muwoi, suo mo na kalo unoikuwomo, no monoi no noko molopoi noko moi soinuwomo, aniyopa poi poi.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
45 Pois também o Filho do homem não veio para ser servido, mas para servir, e para dar a sua vida em resgate de muitos.
46 Nosai no mo; Isiso iyali mo Iyoliko nokonuso tiki mo, ulai nosai no mo na utukaimokino. Noko nokolalo molopoi molopoiyo aluwaikokino. Utukaimokino mo; Patimiya, Timiyani awitono mo molo kwamai na piyousikainoki. Molo kau kau nokota na, muwoni ni monoi pikomosiki, “Muwoni na ponimonowo.”
46 Depois chegaram a Jericó. E, ao sair ele de Jericó com seus discípulos e uma grande multidão, estava sentado junto do caminho um mendigo cego, Bartimeu filho de Timeu.
47 Isiso, Nasolito nokota, to tumo imoso no kwaiki mo, siyoliso na imaloki, “Isiso, nono mo Toiwini nakosaitono, na pomulu unumono, na pofasimono.”
47 Este, quando ouviu que era Jesus, o nazareno, começou a clamar, dizendo: Jesus, Filho de Davi, tem compaixão de mim!
48 Noko nokolalo molopoiyosu ikimokino, “Oi, wosu woso.” Ulai siyoliso amai imalo manoki, “Nono mo Toiwini nakosaitono, na pomulu unumono, na pofasimono.”
48 E muitos o repreendiam, para que se calasse; mas ele clamava ainda mais: Filho de Davi, tem compaixão de mim.
49 Nosai no mo; Isiso mo na tola tumoki, noko nokolaloso ikoki, “Na paliyoniwo.” No monoi no molo kau kau nokotaso aliyonikino, na imokino, “Mulu noiyo kaloi. Na pauwoniyou. Nono monoi na taliyonini.”
49 Parou, pois, Jesus e disse: Chamai-o. E chamaram o cego, dizendo-lhe: Tem bom ânimo; levanta-te, ele te chama.
50 No monoi no fulomu tuno asifoliki mo, Isisoni auso amunoki.
50 Nisto, lançando de si a sua capa, de um salto se levantou e foi ter com Jesus.
51 Nosai no mo na imoki, Isisoyo mo, “Nono no ya hani uwo monoi tiyoni?”
51 Perguntou-lhe o cego: Que queres que te faça? Respondeu-lhe o cego: Mestre, que eu veja.
52 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Na pomoi, waliyo tomulumolo luwaimononi, no monoi no mo waliyo na totoloni.” Lolai siyaso to mo waliyo na toloki, na foinalikoki. Isisoso na aluwaiki, Yolusolimo molomai.
52 Disse-lhe Jesus: Vai, a tua fé te salvou. E imediatamente recuperou a vista, e foi seguindo pelo caminho.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.