Lucas 19

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Isiso mo Yolusolimo moloso manoki mo, Iyoliko nokonuso na tumoki.
1 Jesus entrou em Jericó e atravessava a cidade.
2 Tolomu nokota mo toloki, tani siyolo mo Sakiyaso. Takiso muwoni i noko samukuko nokota siyoli, ilolu molopoi nokota nali.
2 Havia ali um homem rico chamado Zaqueu, chefe dos cobradores de impostos.
3 Isiso ki monoi yoki. Ulai noko nokolalo molopoiyo ukouniyaiko kukaikino, Isisoso. Moloi ki monoi? Noko mo foku nokota.
3 Tentava ver Jesus, mas era baixo demais e não conseguia olhar por cima da multidão.
4 No monoi no mo, toku fumoki, aso na liyanoki, Isisoni amu molo ki monoi. To mo sai, Isiso mo ninani molosai tumo monoi nali no.
4 Por isso, correu adiante e subiu numa figueira-brava, no caminho por onde Jesus passaria.
5 Nosai no mo; Isiso mo nonani a folomai tumoki mo, na you kiki, na imoki, “Sakiyaso, somaiso na piyou lukono. Konoi mo nani nuso na tiyousano, yo mo.”
5 Quando Jesus chegou ali, olhou para cima e disse: “Zaqueu, desça depressa! Hoje devo hospedar-me em sua casa”.
6 No monoi no somaiso na lukonoki, na molokiya konoki. Isisoso na imoki, “Yani nuso waliyo na potumo.”
6 Sem demora, Zaqueu desceu e, com alegria, recebeu Jesus em sua casa.
7 Sakiyasoyo Isisoso kauso kwaikino mo, noko nokolaloyo amuwaso alikino, iyamoki, “Molo koiyau nokotani nuso no hani monoi tiyousano, woi?”
7 Ao ver isso, o povo começou a se queixar: “Ele foi se hospedar na casa de um pecador!”.
8 Ulai Sakiyaso mo noko nokolaloni molo timai na tolauki, Siyoli Nokotaso na imoki, “Siyoli Nokota, na pukwaimono, yo mo konoimai mo yani iloluwoi muwoniwoi mo mulumai tokukaliyaiko. Siyai mo asani, siyai mo ilolu somiso nokoso tonikalo, na tuwauti. Ya afonimaiso no i watiki no, toiso yo mo ifou nikaloimo, toitati toitatiso.”
8 Enquanto isso, Zaqueu se levantou e disse: “Senhor, darei metade das minhas riquezas aos pobres. E, se explorei alguém na cobrança de impostos, devolverei quatro vezes mais!”.
9 Nosai no mo; Isiso mo na yomuki, “Lolai mo Sakiyaso koli mo na tosamiyaikiyo si. To mani, Apolofamoni alisaimi nali, no monoi no.
9 Jesus respondeu: “Hoje chegou a salvação a esta casa, pois este homem também é filho de Abraão.
10 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo molo koiyauso aluwai nokoso na tikolika tumo, samiyaikiyo si monoi, aiko uwokaikoi.” Isiso mo aino na yomuki.
10 Porque o Filho do Homem veio buscar e salvar os perdidos”.
11 Nonani imoso yasoi kwaimokino mo; siyokawi imo mani, na ikoki. Ulai afonimaiso? Yolusolimo nokonu aumoifaso tumoki. Tumoki mo; noko nokolaloyo piyamoki, “Lolai siyaso Kotoyo na tosamukumoka tumo, kokaini molo timaiwo.”
11 A multidão estava atenta ao que Jesus dizia. Então, como ele se aproximava de Jerusalém, contou-lhes uma parábola, pois o povo achava que o reino de Deus começaria de imediato.
12 No monoi no Isiso mo siyokawi imo lukasiyoluwaikoki, na ikoki, “Noko siyoli nokota mo asi aluwaso awa tomoi, samukuko nokota siyoliyo muwo monoi, tolomu nokoso samukuko tolo monoi.
12 Disse ele: “Um nobre foi chamado a um país distante para ser coroado rei e depois voltar.
13 Manowoi muwoi, toku totani mi anononi nokoso taliyoniko, noko naino tiwoiso, muwoni nikalo monoi. Muwoni molopoi, 20 kina 20 kina tonikalomoi, siyasonuso. Na tiko, “Ninani muwoniyo mi na pa anomono manowo, ainoso hani yo mo ifou tumoimo.”
13 Antes de partir, reuniu dez de seus servos e deu a cada um deles dez moedas de prata, dizendo: ‘Invistam esse dinheiro enquanto eu estiver fora’.
14 Ulai totani asi tolomu noko mo mulu tatolokomo ununo. No monoi no noko siyaiso tiko taikiyono, samukuko nokota siyolini auso, na tiyamo taikiyo, “Koi mo wiyou tiyamonoki, ninani nokotayo samukukomomoko mo. Noiyo muwoyoi. Tofolo.”
14 Seu povo, porém, o odiava, e enviou uma delegação atrás dele para dizer: ‘Não queremos que ele seja nosso rei’.
15 Ulai wiyou, noko siyoliyo imo mo pa tukwaikoso. Nonani nokotaso mo na tomuwokai, toi samukuko monoi. Muwokai mo; totani asi mo ifou totumo, nokoso tiko taikiyo, “Mi anomono noko iyali paliyonikowo, muwoni toku no nikoki no. Ya saino monoi, muwoni siyai moloi moloi ino.”
15 “Depois de ser coroado, ele voltou e chamou os servos aos quais tinha confiado o dinheiro, pois queria saber quanto haviam lucrado.
16 Nosai no mo; totawoi nokota totola tumo, siyoli nokotaso na timo, “Siyoli nokota, yo mo nani 20 kinayo mi pano manoki, suo mo muwoni siyoli, 200 kina yo mo yasoi akoki.”
16 O primeiro servo informou: ‘Senhor, investi seu dinheiro, e ele rendeu dez vezes a quantia recebida.
17 Samukuko nokotayo na timo, “Nono mo yani mi anomono nokota itouniyaimo. Hani koufa monoi atiyaiso tiyo manoni, no monoi no yo mo na tomuwokainoki, nokonu nokonu naino tiwoi samukuko monoi.”
17 “‘Muito bem!’, disse o rei. ‘Você é um bom servo. Foi fiel no pouco que lhe confiei e, como recompensa, governará dez cidades.’
18 Nosai no mo; noko siya mani, totola tumo, siyoli nokotaso na timo, “Siyoli nokota, yo mo nani 20 kinayo mi pano manoki, suo mo muwoni siyoli, 100 kina yo mo yasoi akoki.”
18 “O servo seguinte informou: ‘Senhor, investi seu dinheiro, e ele rendeu cinco vezes a quantia recebida’.
19 Samukuko nokotayo na timo, “Yo mo tomuwokainoki, nokonu nokonu naino siyai samukuko monoi.”
19 “‘Muito bem!’, disse o rei. ‘Você governará cinco cidades.’
20 Nosai no mo; mi ano nokota siya mo totola tumo, siyoli nokotaso na timo, “Siyoli nokota, nani 20 kina mo fuo. Tunofamai na yalokonikokai.
20 “O terceiro servo, porém, trouxe de volta apenas a quantia recebida e disse: ‘Senhor, escondi seu dinheiro para mantê-lo seguro.
21 Ulai afonimaiso? Yo mo nimokinoki, itotolo nokota, nono mo. Wiyou, mi siyoli tanononi manonoki, mulu mo folokomomokokai. Ulai mi ano foli monoi mo nonayosu ti manoni. Koi monoi mo pa tomulu unumoko manoniso.”
21 Tive medo, pois o senhor é um homem severo. Toma o que não lhe pertence e colhe o que não plantou’.
22 Nosai no mo; samukuko nokotayo na timo, “Nono mo yani mi anomono noko itouniyaimo muwoi, koiyau. Nonani imo monoisosu na uwoyoikimo, mi koiyau foli monoi. A, yo no itotolo nokota? A, moi no mi siyoli na tanomono manonuwo? A, mulu no folokomokainuwo? A, mi ano foli monoi no asasoso na timoi? A, moi monoi no pa tomulu unu manonukuwoso?
22 “‘Servo mau!’, exclamou o senhor. ‘Suas próprias palavras o condenam. Se você sabia que sou homem severo, que tomo o que não me pertence e colho o que não plantei,
23 Motu na tiyomuni. Ulai hani monoi yani muwoni no muwoni suo suomoko nokoni nainomai pa akaikokiniso? Aino piyoni mo, yo mo muwoni siyaiwoi piya tumo, toini nainosai.”
23 por que não depositou meu dinheiro? Pelo menos eu teria recebido os juros.’
24 Nosai no mo; aumoifaso si nokoso tiko, “20 kina na pakowaiwo, 200 kina nokotaso monoi pakononiwo.”
24 “Então, voltando-se para os outros que estavam ali perto, o rei ordenou: ‘Tomem o dinheiro deste servo e deem ao que tem dez moedas.
25 Ulai toiyo timono, “Siyoli nokota, to mo muwoni siyoli yasoi na ako, 200 kina. Hani monoi takononini?”
25 “‘Mas senhor!’, disseram eles. ‘Ele já tem dez!’
26 Nosai no mo; na tiko, “Ya timonukuwo, hani hani molopoiwoi noko mo no monoi no, yo mo hani hani niko manoimo. Nokosu mo hani hani mo uwofawo, koufasosu mo yapoli, nonani koufa hani mo ya uwokoimo.
26 “Então o rei respondeu: ‘Sim, ao que tem, mais lhe será dado; mas do que nada tem, até o que tem lhe será tomado.
27 Ulai uo noko iyali, wiyou no iyamo unumonokino no, ya samukuko monoi mo, nonani noko iyali mo na pokolisalowo, pa koliyo tumomonowo. Asani molo timai na pa tukuwoliwo, yau yau.” Siyokawi imo mo aino na ikoki, Isiso mo.
27 E, quanto a esses meus inimigos que não queriam que eu fosse seu rei, tragam-nos aqui e executem-nos na minha presença’”.
28 Isiso mo nonani imo lukasiko uwai; nosai no mo; toku manoki, Yolusolimo nokonu siyoli molomai. Siyokutono iyaliyo tanomokino.
28 Depois de contar essa história, Jesus prosseguiu rumo a Jerusalém.
29 Nu manoki mo, nokonu lolofa ti mo fiyamosiya tumokino, Pitifaki nokonuwoi Pitano nokonuwoi. Oli yu kiyoku kwamai tanono, nokonu ti mo.
29 Quando chegou a Betfagé e Betânia, próximo ao monte das Oliveiras, enviou dois de seus discípulos.
30 na ikoki, “Nokonufaso na pomanowo, na pa lotiwo, nokonu aumoifaso ni tokinuwo no. Lotakinuwomo, na kiyoinuwomo, hosofa mo. Konosuwakaiso kiyoinuwomo. Toku nokoyo yousa yowoi muwoi. Na pako fololokomowo, yani auso na pako kiyomomona tumowo.
30 “Vão àquele povoado adiante”, disse ele. “Assim que entrarem, verão amarrado ali um jumentinho no qual ninguém jamais montou. Desamarrem-no e tragam-no para cá.
31 Ulai nokoyo utolumakinuwomo, “Hani monoi tofololokomonuwo, hosofa no?” Noino na pako imowo, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa kiyomo monoi.”
31 Se alguém perguntar: ‘Por que estão soltando o jumentinho?’, respondam apenas: ‘O Senhor precisa dele’.”
32 Nosai no mo; iko taikiyoki mo; toti mo na manokino. Isisoyo no ikoki no, ainoso na kiyanokino.
32 Eles foram e encontraram o jumentinho, exatamente como Jesus tinha dito.
33 Hosofani moloso fololokomokino mo, hosofa kiyo noko iyaliyo ikokino, “Hani monoi tofololokomonuwo, hosofa no?”
33 E, enquanto o desamarravam, seus donos perguntaram: “Por que estão soltando o jumentinho?”.
34 Na fowakokino, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa kiyomo monoi.”
34 Os discípulos responderam: “O Senhor precisa dele”.
35 Nosai no mo; yasoi, hosofa kiyoma tumokino, Isisoni auso mo. Totini tuno mo hosofani namoli tonimai na akaikoma yokino. Akaikoma yokino mo; Isiso mo na you kiyo taikiyokino, hosofani namoli toniso yousikaina yo monoi.
35 Então trouxeram o jumentinho e lançaram seus mantos sobre o animal, para que Jesus montasse nele.
36 You kiyo taikiyokino mo; na liyai kalumaniki, hosofayo. Noko nokolaloyo tuno mo molomai asisikaiya tumo liyaikino, na soikai unalokino.
36 À medida que Jesus ia passando, as multidões espalhavam seus mantos ao longo do caminho diante dele.
37 Oli yu fonomai potumoki. Molo mo woiso monoi tolo konoki. Yolusolimo nokonu mo aumoifaso. Nomai no mo siyokutono iyali molopoi mo molokiyalo liyaikino, Kotoso na kisosomiyalokino. No mo afonimaiso muwoi, mulu ifolaluwawoi mi Isisoyo anoso pukwai manokino, no monoi no siyoliso iyamaloki, Kotoso kisosomiyalokino.
37 Quando ele chegou próximo à descida do monte das Oliveiras, seus seguidores começaram a gritar e a cantar enquanto o acompanhavam, louvando a Deus por todos os milagres maravilhosos que tinham visto.
38 Noino iyamaloki,
38 “Bendito é o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e glória nas maiores alturas!”.
39 Falisi moloso aluwai noko siyai, no ukouniyaiko si tomasikokino no, toi mo na imokino, Isisoso, “Aiyolokomomoko nokota, nani siyokuno iyaliso na pikiko, iyamaloi.”
39 Alguns dos fariseus que estavam entre a multidão disseram: “Mestre, repreenda seus seguidores por dizerem estas coisas!”.
40 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Ya timonukuwo, toiyo iyamalo somiso mo, ulai tomokiyosu na iyamaloimo.”
40 Ele, porém, respondeu: “Se eles se calarem, as próprias pedras clamarão!”.
41 Nosai no mo; Yolusolimo nokonu aumoifaso na komama tumoki. Isiso mo nokonuso kiki mo, na sonukukoki, tolomu noko nokolaloso.
41 Quando Jesus se aproximou de Jerusalém e viu a cidade, começou a chorar.
42 Na yomuki, “Momai mo Kotowoi si tomasimo monoi mo sai muwoi. Si tomasimo monoi lolaimai posainonuwo mo, waliyo na posinuwo. Ulai lolai mo nonani hani hani kukalokokai si, pa tosainonuwoso.
42 “Como eu gostaria que hoje você compreendesse o caminho para a paz!”, disse ele. “Agora, porém, isso está oculto a seus olhos.
43 Amuwoi tino mo uo nokoyo ti unoinuwomo, na woliyai una tumoinuwomo, koloso una tumoinuwomo. Moi no moloi ulolo monoi?
43 Chegará o tempo em que seus inimigos construirão rampas para atacar seus muros e a rodearão e apertarão o cerco por todos os lados.
44 Wiyou, na uwokaikomoinuwomo. Kokikokai poiso tukuwoliyoinuwomo, yau yau. Nu mani, na ulaloulu waninoinuwomo, uwofa nali. Ulai afonimaiso? Koto tumomai pa tomulumolo luwainuwoso.” Isiso mo aino na ikoki.
44 Esmagarão você e seus filhos e não deixarão pedra sobre pedra, pois você não reconheceu que Deus a visitou.”
45 Nosai no mo; Isiso mo lotu nu siyoliso na lotiki. Hani hani suo suomoko noko iyaliso na amiyaikiyoko taikiya tiki.
45 Então Jesus entrou no templo e começou a expulsar os que ali vendiam,
46 Na ikoki, “Kotoni puko imoyo mo na tiyomuko,
46 dizendo: “As Escrituras declaram: ‘Meu templo será casa de oração’, mas vocês o transformaram num esconderijo de ladrões!”.
47 Nosai no mo; saiso saiso ulo ulo Isiso mo noko nokolaloso paiyolokomosiki, lotu nu siyoli poiso. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi nokotalo iyaliwoi, toi mo Isiso tukolo molo monoi lukaso unukino.
47 Jesus ensinava todos os dias no templo, mas os principais sacerdotes, os mestres da lei e outros líderes do povo planejavam matá-lo.
48 Noko nokolalosu mo tani imososo pukwaimo itouniyaimo manokino, no monoi no mo nokotalo iyali no ulai moloi tukolo monoi?
48 Contudo, não conseguiam pensar num modo de fazê-lo, pois o povo ouvia atentamente tudo que ele dizia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.