Lucas 19

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Isiso mo Yolusolimo moloso manoki mo, Iyoliko nokonuso na tumoki.
1 Jesus entrou em Jericó e estava atravessando a cidade.
2 Tolomu nokota mo toloki, tani siyolo mo Sakiyaso. Takiso muwoni i noko samukuko nokota siyoli, ilolu molopoi nokota nali.
2 Morava ali um homem rico, chamado Zaqueu, que era chefe dos cobradores de impostos.
3 Isiso ki monoi yoki. Ulai noko nokolalo molopoiyo ukouniyaiko kukaikino, Isisoso. Moloi ki monoi? Noko mo foku nokota.
3 Ele estava tentando ver quem era Jesus, mas não podia, por causa da multidão, pois Zaqueu era muito baixo.
4 No monoi no mo, toku fumoki, aso na liyanoki, Isisoni amu molo ki monoi. To mo sai, Isiso mo ninani molosai tumo monoi nali no.
4 Então correu adiante da multidão e subiu numa figueira brava para ver Jesus, que devia passar por ali.
5 Nosai no mo; Isiso mo nonani a folomai tumoki mo, na you kiki, na imoki, “Sakiyaso, somaiso na piyou lukono. Konoi mo nani nuso na tiyousano, yo mo.”
5 Quando Jesus chegou àquele lugar, olhou para cima e disse a Zaqueu:
6 No monoi no somaiso na lukonoki, na molokiya konoki. Isisoso na imoki, “Yani nuso waliyo na potumo.”
6 Zaqueu desceu depressa e o recebeu na sua casa, com muita alegria.
7 Sakiyasoyo Isisoso kauso kwaikino mo, noko nokolaloyo amuwaso alikino, iyamoki, “Molo koiyau nokotani nuso no hani monoi tiyousano, woi?”
7 Todos os que viram isso começaram a resmungar: — Este homem foi se hospedar na casa de um pecador!
8 Ulai Sakiyaso mo noko nokolaloni molo timai na tolauki, Siyoli Nokotaso na imoki, “Siyoli Nokota, na pukwaimono, yo mo konoimai mo yani iloluwoi muwoniwoi mo mulumai tokukaliyaiko. Siyai mo asani, siyai mo ilolu somiso nokoso tonikalo, na tuwauti. Ya afonimaiso no i watiki no, toiso yo mo ifou nikaloimo, toitati toitatiso.”
8 Zaqueu se levantou e disse ao Senhor: — Escute, Senhor, eu vou dar a metade dos meus bens aos pobres. E, se roubei alguém, vou devolver quatro vezes mais.
9 Nosai no mo; Isiso mo na yomuki, “Lolai mo Sakiyaso koli mo na tosamiyaikiyo si. To mani, Apolofamoni alisaimi nali, no monoi no.
9 Então Jesus disse:
10 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo molo koiyauso aluwai nokoso na tikolika tumo, samiyaikiyo si monoi, aiko uwokaikoi.” Isiso mo aino na yomuki.
10 Porque o
11 Nonani imoso yasoi kwaimokino mo; siyokawi imo mani, na ikoki. Ulai afonimaiso? Yolusolimo nokonu aumoifaso tumoki. Tumoki mo; noko nokolaloyo piyamoki, “Lolai siyaso Kotoyo na tosamukumoka tumo, kokaini molo timaiwo.”
11 Jesus contou uma parábola para os que ouviram o que ele tinha dito. Agora ele estava perto de Jerusalém, e por isso eles estavam pensando que o Reino de Deus ia aparecer logo.
12 No monoi no Isiso mo siyokawi imo lukasiyoluwaikoki, na ikoki, “Noko siyoli nokota mo asi aluwaso awa tomoi, samukuko nokota siyoliyo muwo monoi, tolomu nokoso samukuko tolo monoi.
12 Então Jesus disse:
13 Manowoi muwoi, toku totani mi anononi nokoso taliyoniko, noko naino tiwoiso, muwoni nikalo monoi. Muwoni molopoi, 20 kina 20 kina tonikalomoi, siyasonuso. Na tiko, “Ninani muwoniyo mi na pa anomono manowo, ainoso hani yo mo ifou tumoimo.”
13 Antes de viajar, chamou dez dos seus empregados, deu a cada um uma moeda de ouro e disse: “Vejam o que vocês conseguem ganhar com este dinheiro, até a minha volta.”
14 Ulai totani asi tolomu noko mo mulu tatolokomo ununo. No monoi no noko siyaiso tiko taikiyono, samukuko nokota siyolini auso, na tiyamo taikiyo, “Koi mo wiyou tiyamonoki, ninani nokotayo samukukomomoko mo. Noiyo muwoyoi. Tofolo.”
14 — Acontece que o povo do seu país o odiava e por isso mandou atrás dele uma comissão para dizer que não queriam que aquele homem fosse feito rei deles.
15 Ulai wiyou, noko siyoliyo imo mo pa tukwaikoso. Nonani nokotaso mo na tomuwokai, toi samukuko monoi. Muwokai mo; totani asi mo ifou totumo, nokoso tiko taikiyo, “Mi anomono noko iyali paliyonikowo, muwoni toku no nikoki no. Ya saino monoi, muwoni siyai moloi moloi ino.”
15 — O homem foi feito rei e voltou para casa. Aí mandou chamar os empregados a quem tinha dado o dinheiro, para saber quanto haviam conseguido ganhar.
16 Nosai no mo; totawoi nokota totola tumo, siyoli nokotaso na timo, “Siyoli nokota, yo mo nani 20 kinayo mi pano manoki, suo mo muwoni siyoli, 200 kina yo mo yasoi akoki.”
16 O primeiro chegou e disse: “Patrão, com aquela moeda de ouro que o senhor me deu, eu ganhei dez.”
17 Samukuko nokotayo na timo, “Nono mo yani mi anomono nokota itouniyaimo. Hani koufa monoi atiyaiso tiyo manoni, no monoi no yo mo na tomuwokainoki, nokonu nokonu naino tiwoi samukuko monoi.”
17 — “Muito bem!” — respondeu ele. — “Você é um bom empregado! E, porque foi fiel em coisas pequenas, você vai ser o governador de dez cidades.”
18 Nosai no mo; noko siya mani, totola tumo, siyoli nokotaso na timo, “Siyoli nokota, yo mo nani 20 kinayo mi pano manoki, suo mo muwoni siyoli, 100 kina yo mo yasoi akoki.”
18 — O segundo empregado veio e disse: “Patrão, com aquela moeda de ouro que o senhor me deu, eu ganhei cinco.”
19 Samukuko nokotayo na timo, “Yo mo tomuwokainoki, nokonu nokonu naino siyai samukuko monoi.”
19 — “Você vai ser o governador de cinco cidades!” — disse o patrão.
20 Nosai no mo; mi ano nokota siya mo totola tumo, siyoli nokotaso na timo, “Siyoli nokota, nani 20 kina mo fuo. Tunofamai na yalokonikokai.
20 — O outro empregado chegou e disse: “Patrão, aqui está a sua moeda. Eu a embrulhei num lenço e a escondi.
21 Ulai afonimaiso? Yo mo nimokinoki, itotolo nokota, nono mo. Wiyou, mi siyoli tanononi manonoki, mulu mo folokomomokokai. Ulai mi ano foli monoi mo nonayosu ti manoni. Koi monoi mo pa tomulu unumoko manoniso.”
21 Tive medo do senhor, porque sei que é um homem duro, que tira dos outros o que não é seu e colhe o que não plantou.”
22 Nosai no mo; samukuko nokotayo na timo, “Nono mo yani mi anomono noko itouniyaimo muwoi, koiyau. Nonani imo monoisosu na uwoyoikimo, mi koiyau foli monoi. A, yo no itotolo nokota? A, moi no mi siyoli na tanomono manonuwo? A, mulu no folokomokainuwo? A, mi ano foli monoi no asasoso na timoi? A, moi monoi no pa tomulu unu manonukuwoso?
22 — Ele respondeu: “Você é um mau empregado! Vou usar as suas próprias palavras para julgá-lo. Você sabia que sou um homem duro, que tiro dos outros o que não é meu e colho o que não plantei.
23 Motu na tiyomuni. Ulai hani monoi yani muwoni no muwoni suo suomoko nokoni nainomai pa akaikokiniso? Aino piyoni mo, yo mo muwoni siyaiwoi piya tumo, toini nainosai.”
23 Então por que você não pôs o meu dinheiro no banco? Assim, quando eu voltasse da viagem, receberia o dinheiro com juros.”
24 Nosai no mo; aumoifaso si nokoso tiko, “20 kina na pakowaiwo, 200 kina nokotaso monoi pakononiwo.”
24 — E disse para os que estavam ali: “Tirem dele a moeda e deem ao que tem dez.”
25 Ulai toiyo timono, “Siyoli nokota, to mo muwoni siyoli yasoi na ako, 200 kina. Hani monoi takononini?”
25 Eles responderam:
26 Nosai no mo; na tiko, “Ya timonukuwo, hani hani molopoiwoi noko mo no monoi no, yo mo hani hani niko manoimo. Nokosu mo hani hani mo uwofawo, koufasosu mo yapoli, nonani koufa hani mo ya uwokoimo.
26 — E o patrão disse:
27 Ulai uo noko iyali, wiyou no iyamo unumonokino no, ya samukuko monoi mo, nonani noko iyali mo na pokolisalowo, pa koliyo tumomonowo. Asani molo timai na pa tukuwoliwo, yau yau.” Siyokawi imo mo aino na ikoki, Isiso mo.
27 E agora tragam aqui os meus inimigos, que não queriam que eu fosse o rei deles, e os matem na minha frente.”
28 Isiso mo nonani imo lukasiko uwai; nosai no mo; toku manoki, Yolusolimo nokonu siyoli molomai. Siyokutono iyaliyo tanomokino.
28 Depois de dizer isso, Jesus foi adiante deles para Jerusalém.
29 Nu manoki mo, nokonu lolofa ti mo fiyamosiya tumokino, Pitifaki nokonuwoi Pitano nokonuwoi. Oli yu kiyoku kwamai tanono, nokonu ti mo.
29 Quando iam chegando aos povoados de Betfagé e Betânia, que ficam perto do monte das Oliveiras, enviou dois discípulos na frente,
30 na ikoki, “Nokonufaso na pomanowo, na pa lotiwo, nokonu aumoifaso ni tokinuwo no. Lotakinuwomo, na kiyoinuwomo, hosofa mo. Konosuwakaiso kiyoinuwomo. Toku nokoyo yousa yowoi muwoi. Na pako fololokomowo, yani auso na pako kiyomomona tumowo.
30 com a seguinte ordem:
31 Ulai nokoyo utolumakinuwomo, “Hani monoi tofololokomonuwo, hosofa no?” Noino na pako imowo, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa kiyomo monoi.”
31 Se alguém perguntar por que vocês estão fazendo isso, digam que o Mestre precisa dele.
32 Nosai no mo; iko taikiyoki mo; toti mo na manokino. Isisoyo no ikoki no, ainoso na kiyanokino.
32 Eles foram e acharam tudo como Jesus tinha dito.
33 Hosofani moloso fololokomokino mo, hosofa kiyo noko iyaliyo ikokino, “Hani monoi tofololokomonuwo, hosofa no?”
33 Quando estavam desamarrando o jumentinho, os donos perguntaram: — Por que é que vocês estão desamarrando o animal?
34 Na fowakokino, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa kiyomo monoi.”
34 Eles responderam: — O Mestre precisa dele.
35 Nosai no mo; yasoi, hosofa kiyoma tumokino, Isisoni auso mo. Totini tuno mo hosofani namoli tonimai na akaikoma yokino. Akaikoma yokino mo; Isiso mo na you kiyo taikiyokino, hosofani namoli toniso yousikaina yo monoi.
35 Então eles levaram o jumentinho para Jesus, puseram as suas capas sobre o animal e ajudaram Jesus a montar.
36 You kiyo taikiyokino mo; na liyai kalumaniki, hosofayo. Noko nokolaloyo tuno mo molomai asisikaiya tumo liyaikino, na soikai unalokino.
36 Conforme ele ia passando, o povo estendia as suas capas no caminho.
37 Oli yu fonomai potumoki. Molo mo woiso monoi tolo konoki. Yolusolimo nokonu mo aumoifaso. Nomai no mo siyokutono iyali molopoi mo molokiyalo liyaikino, Kotoso na kisosomiyalokino. No mo afonimaiso muwoi, mulu ifolaluwawoi mi Isisoyo anoso pukwai manokino, no monoi no siyoliso iyamaloki, Kotoso kisosomiyalokino.
37 Quando Jesus chegou perto de Jerusalém, na descida do monte das Oliveiras, uma grande multidão de seguidores ia com ele. E eles, cheios de alegria, começaram a louvar a Deus em voz alta por tudo o que tinham visto.
38 Noino iyamaloki,
38 Eles diziam: — Que Deus abençoe o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e
39 Falisi moloso aluwai noko siyai, no ukouniyaiko si tomasikokino no, toi mo na imokino, Isisoso, “Aiyolokomomoko nokota, nani siyokuno iyaliso na pikiko, iyamaloi.”
39 Aí alguns fariseus que estavam no meio da multidão disseram a Jesus: — Mestre, mande que os seus seguidores calem a boca!
40 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Ya timonukuwo, toiyo iyamalo somiso mo, ulai tomokiyosu na iyamaloimo.”
40 Jesus respondeu:
41 Nosai no mo; Yolusolimo nokonu aumoifaso na komama tumoki. Isiso mo nokonuso kiki mo, na sonukukoki, tolomu noko nokolaloso.
41 Quando Jesus chegou perto de Jerusalém e viu a cidade, chorou com pena dela
42 Na yomuki, “Momai mo Kotowoi si tomasimo monoi mo sai muwoi. Si tomasimo monoi lolaimai posainonuwo mo, waliyo na posinuwo. Ulai lolai mo nonani hani hani kukalokokai si, pa tosainonuwoso.
42 e disse:
43 Amuwoi tino mo uo nokoyo ti unoinuwomo, na woliyai una tumoinuwomo, koloso una tumoinuwomo. Moi no moloi ulolo monoi?
43 Pois chegarão os dias em que os inimigos vão cercá-la com rampas de ataque, e vão rodeá-la, e apertá-la de todos os lados.
44 Wiyou, na uwokaikomoinuwomo. Kokikokai poiso tukuwoliyoinuwomo, yau yau. Nu mani, na ulaloulu waninoinuwomo, uwofa nali. Ulai afonimaiso? Koto tumomai pa tomulumolo luwainuwoso.” Isiso mo aino na ikoki.
44 Eles destruirão completamente você e todos os seus moradores. Não ficará uma pedra em cima da outra, porque você não reconheceu o tempo em que Deus veio para salvá-la.
45 Nosai no mo; Isiso mo lotu nu siyoliso na lotiki. Hani hani suo suomoko noko iyaliso na amiyaikiyoko taikiya tiki.
45 Jesus entrou no pátio do Templo e começou a expulsar dali os vendedores.
46 Na ikoki, “Kotoni puko imoyo mo na tiyomuko,
46 Ele lhes disse:
47 Nosai no mo; saiso saiso ulo ulo Isiso mo noko nokolaloso paiyolokomosiki, lotu nu siyoli poiso. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi nokotalo iyaliwoi, toi mo Isiso tukolo molo monoi lukaso unukino.
47 Jesus ensinava no pátio do Templo todos os dias. Os chefes dos sacerdotes, os mestres da Lei e os líderes do povo queriam matá-lo.
48 Noko nokolalosu mo tani imososo pukwaimo itouniyaimo manokino, no monoi no mo nokotalo iyali no ulai moloi tukolo monoi?
48 Mas não achavam jeito de fazer isso, pois todos o escutavam com muita atenção.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.