Lucas 19
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs BKJ
1 Isiso mo Yolusolimo moloso manoki mo, Iyoliko nokonuso na tumoki.
1 E Jesus entrou e passou por Jericó.
2 Tolomu nokota mo toloki, tani siyolo mo Sakiyaso. Takiso muwoni i noko samukuko nokota siyoli, ilolu molopoi nokota nali.
2 E eis que havia ali um homem, chamado Zaqueu, que era chefe entre os publicanos, e ele era rico.
3 Isiso ki monoi yoki. Ulai noko nokolalo molopoiyo ukouniyaiko kukaikino, Isisoso. Moloi ki monoi? Noko mo foku nokota.
3 E ele procurava ver quem era Jesus, e não podia, por causa da multidão, porque ele era de pequena estatura.
4 No monoi no mo, toku fumoki, aso na liyanoki, Isisoni amu molo ki monoi. To mo sai, Isiso mo ninani molosai tumo monoi nali no.
4 E ele correndo adiante, subiu em uma árvore de sicômoro para vê-lo; porque ele estava por passar naquele caminho.
5 Nosai no mo; Isiso mo nonani a folomai tumoki mo, na you kiki, na imoki, “Sakiyaso, somaiso na piyou lukono. Konoi mo nani nuso na tiyousano, yo mo.”
5 E Jesus ao chegar naquele lugar, olhando para cima, viu-o e disse-lhe: Zaqueu, desce depressa, porque hoje eu devo pousar em tua casa.
6 No monoi no somaiso na lukonoki, na molokiya konoki. Isisoso na imoki, “Yani nuso waliyo na potumo.”
6 E, apressando-se, ele desceu e recebeu-o com júbilo.
7 Sakiyasoyo Isisoso kauso kwaikino mo, noko nokolaloyo amuwaso alikino, iyamoki, “Molo koiyau nokotani nuso no hani monoi tiyousano, woi?”
7 E, vendo isto, todos murmuravam, dizendo: Ele foi ser hóspede de um homem que é pecador.
8 Ulai Sakiyaso mo noko nokolaloni molo timai na tolauki, Siyoli Nokotaso na imoki, “Siyoli Nokota, na pukwaimono, yo mo konoimai mo yani iloluwoi muwoniwoi mo mulumai tokukaliyaiko. Siyai mo asani, siyai mo ilolu somiso nokoso tonikalo, na tuwauti. Ya afonimaiso no i watiki no, toiso yo mo ifou nikaloimo, toitati toitatiso.”
8 E Zaqueu, ficando em pé, disse ao Senhor: Senhor, eis que a metade dos meus bens eu dou aos pobres, e se alguma coisa eu tenho tomado de algum homem por falsa acusação, o restituo quadruplicado.
9 Nosai no mo; Isiso mo na yomuki, “Lolai mo Sakiyaso koli mo na tosamiyaikiyo si. To mani, Apolofamoni alisaimi nali, no monoi no.
9 E disse-lhe Jesus: Hoje veio a salvação a esta casa, porque este também é filho de Abraão.
10 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo molo koiyauso aluwai nokoso na tikolika tumo, samiyaikiyo si monoi, aiko uwokaikoi.” Isiso mo aino na yomuki.
10 Porque o Filho do homem veio para buscar e salvar o que estava perdido.
11 Nonani imoso yasoi kwaimokino mo; siyokawi imo mani, na ikoki. Ulai afonimaiso? Yolusolimo nokonu aumoifaso tumoki. Tumoki mo; noko nokolaloyo piyamoki, “Lolai siyaso Kotoyo na tosamukumoka tumo, kokaini molo timaiwo.”
11 E, ouvindo eles essas coisas, ele prosseguiu e falou uma parábola, porque ele estava perto de Jerusalém, e porque eles pensavam que o reino de Deus havia de aparecer imediatamente.
12 No monoi no Isiso mo siyokawi imo lukasiyoluwaikoki, na ikoki, “Noko siyoli nokota mo asi aluwaso awa tomoi, samukuko nokota siyoliyo muwo monoi, tolomu nokoso samukuko tolo monoi.
12 Portanto ele disse: Certo homem nobre partiu para uma terra distante, para receber um reino e retornar.
13 Manowoi muwoi, toku totani mi anononi nokoso taliyoniko, noko naino tiwoiso, muwoni nikalo monoi. Muwoni molopoi, 20 kina 20 kina tonikalomoi, siyasonuso. Na tiko, “Ninani muwoniyo mi na pa anomono manowo, ainoso hani yo mo ifou tumoimo.”
13 E ele chamando os seus dez servos, deu-lhes dez minas, e disse-lhes: Negociai até que eu venha.
14 Ulai totani asi tolomu noko mo mulu tatolokomo ununo. No monoi no noko siyaiso tiko taikiyono, samukuko nokota siyolini auso, na tiyamo taikiyo, “Koi mo wiyou tiyamonoki, ninani nokotayo samukukomomoko mo. Noiyo muwoyoi. Tofolo.”
14 Mas os seus cidadãos odiavam-no, e enviaram um mensageiro após ele, dizendo: Não queremos que este homem reine sobre nós.
15 Ulai wiyou, noko siyoliyo imo mo pa tukwaikoso. Nonani nokotaso mo na tomuwokai, toi samukuko monoi. Muwokai mo; totani asi mo ifou totumo, nokoso tiko taikiyo, “Mi anomono noko iyali paliyonikowo, muwoni toku no nikoki no. Ya saino monoi, muwoni siyai moloi moloi ino.”
15 E aconteceu que, ele retornando depois de ter recebido o reino, ordenou que fossem chamados os servos a quem ele entregara o dinheiro, para que ele pudesse saber quanto cada homem ganhara negociando.
16 Nosai no mo; totawoi nokota totola tumo, siyoli nokotaso na timo, “Siyoli nokota, yo mo nani 20 kinayo mi pano manoki, suo mo muwoni siyoli, 200 kina yo mo yasoi akoki.”
16 Então, veio o primeiro, dizendo: Senhor, a tua mina rendeu dez minas.
17 Samukuko nokotayo na timo, “Nono mo yani mi anomono nokota itouniyaimo. Hani koufa monoi atiyaiso tiyo manoni, no monoi no yo mo na tomuwokainoki, nokonu nokonu naino tiwoi samukuko monoi.”
17 E ele lhe disse: Muito bem, servo bom; porque tu foste fiel sobre o pouco, tu terás autoridade sobre dez cidades.
18 Nosai no mo; noko siya mani, totola tumo, siyoli nokotaso na timo, “Siyoli nokota, yo mo nani 20 kinayo mi pano manoki, suo mo muwoni siyoli, 100 kina yo mo yasoi akoki.”
18 E veio o segundo, dizendo: Senhor, a tua mina rendeu cinco minas.
19 Samukuko nokotayo na timo, “Yo mo tomuwokainoki, nokonu nokonu naino siyai samukuko monoi.”
19 E ele disse da mesma forma a este: Sê tu também sobre cinco cidades.
20 Nosai no mo; mi ano nokota siya mo totola tumo, siyoli nokotaso na timo, “Siyoli nokota, nani 20 kina mo fuo. Tunofamai na yalokonikokai.
20 E veio outro, dizendo: Senhor, aqui está a tua mina, que guardei em um lenço;
21 Ulai afonimaiso? Yo mo nimokinoki, itotolo nokota, nono mo. Wiyou, mi siyoli tanononi manonoki, mulu mo folokomomokokai. Ulai mi ano foli monoi mo nonayosu ti manoni. Koi monoi mo pa tomulu unumoko manoniso.”
21 porque eu tive medo de ti, porque és homem severo; tiras o que não puseste, e colhes o que não semeaste.
22 Nosai no mo; samukuko nokotayo na timo, “Nono mo yani mi anomono noko itouniyaimo muwoi, koiyau. Nonani imo monoisosu na uwoyoikimo, mi koiyau foli monoi. A, yo no itotolo nokota? A, moi no mi siyoli na tanomono manonuwo? A, mulu no folokomokainuwo? A, mi ano foli monoi no asasoso na timoi? A, moi monoi no pa tomulu unu manonukuwoso?
22 E ele disse-lhe: Pela tua própria boca eu te julgarei, servo mau. Sabias que eu sou homem severo, que eu tomo o que não pus e colho o que não semeei;
23 Motu na tiyomuni. Ulai hani monoi yani muwoni no muwoni suo suomoko nokoni nainomai pa akaikokiniso? Aino piyoni mo, yo mo muwoni siyaiwoi piya tumo, toini nainosai.”
23 por que então tu não pusestes o meu dinheiro no banco, pois na minha vinda, eu poderia ter exigido o meu com a usura?
24 Nosai no mo; aumoifaso si nokoso tiko, “20 kina na pakowaiwo, 200 kina nokotaso monoi pakononiwo.”
24 E disse aos que estavam com ele: Tomai dele a mina e dai-a ao que tem dez minas.
25 Ulai toiyo timono, “Siyoli nokota, to mo muwoni siyoli yasoi na ako, 200 kina. Hani monoi takononini?”
25 (E eles disseram-lhe: Senhor, ele tem dez minas).
26 Nosai no mo; na tiko, “Ya timonukuwo, hani hani molopoiwoi noko mo no monoi no, yo mo hani hani niko manoimo. Nokosu mo hani hani mo uwofawo, koufasosu mo yapoli, nonani koufa hani mo ya uwokoimo.
26 Pois eu vos digo: Que todo aquele que tiver lhe será dado, mas ao que não tiver até o que ele tem lhe será tomado.
27 Ulai uo noko iyali, wiyou no iyamo unumonokino no, ya samukuko monoi mo, nonani noko iyali mo na pokolisalowo, pa koliyo tumomonowo. Asani molo timai na pa tukuwoliwo, yau yau.” Siyokawi imo mo aino na ikoki, Isiso mo.
27 Mas estes meus inimigos que não quiseram que eu reinasse sobre eles, trazei-os aqui, e matai-os diante de mim.
28 Isiso mo nonani imo lukasiko uwai; nosai no mo; toku manoki, Yolusolimo nokonu siyoli molomai. Siyokutono iyaliyo tanomokino.
28 E, tendo dito isto, ele prosseguiu adiante, subindo para Jerusalém.
29 Nu manoki mo, nokonu lolofa ti mo fiyamosiya tumokino, Pitifaki nokonuwoi Pitano nokonuwoi. Oli yu kiyoku kwamai tanono, nokonu ti mo.
29 E aconteceu que, chegando ele perto de Betfagé e de Betânia, ao monte chamado monte das Oliveiras, ele enviou dois dos seus discípulos,
30 na ikoki, “Nokonufaso na pomanowo, na pa lotiwo, nokonu aumoifaso ni tokinuwo no. Lotakinuwomo, na kiyoinuwomo, hosofa mo. Konosuwakaiso kiyoinuwomo. Toku nokoyo yousa yowoi muwoi. Na pako fololokomowo, yani auso na pako kiyomomona tumowo.
30 dizendo: Ide à aldeia que está defronte de vós, e aí, ao entrardes, achareis amarrado um jumentinho em que nenhum homem jamais montou; soltai-o e trazei-o.
31 Ulai nokoyo utolumakinuwomo, “Hani monoi tofololokomonuwo, hosofa no?” Noino na pako imowo, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa kiyomo monoi.”
31 E, se algum homem vos perguntar: Por que o soltais? Assim lhe direis: Porque o Senhor precisa dele.
32 Nosai no mo; iko taikiyoki mo; toti mo na manokino. Isisoyo no ikoki no, ainoso na kiyanokino.
32 E, indo os que haviam sido enviados, acharam como ele lhes havia dito.
33 Hosofani moloso fololokomokino mo, hosofa kiyo noko iyaliyo ikokino, “Hani monoi tofololokomonuwo, hosofa no?”
33 E, soltando o jumentinho, seus donos lhes disseram: Por que soltais o jumentinho?
34 Na fowakokino, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa kiyomo monoi.”
34 E eles disseram: O Senhor precisa dele.
35 Nosai no mo; yasoi, hosofa kiyoma tumokino, Isisoni auso mo. Totini tuno mo hosofani namoli tonimai na akaikoma yokino. Akaikoma yokino mo; Isiso mo na you kiyo taikiyokino, hosofani namoli toniso yousikaina yo monoi.
35 E trouxeram-no a Jesus; e lançando suas vestimentas no jumentinho, eles puseram Jesus em cima.
36 You kiyo taikiyokino mo; na liyai kalumaniki, hosofayo. Noko nokolaloyo tuno mo molomai asisikaiya tumo liyaikino, na soikai unalokino.
36 E, enquanto ele ia, eles estendiam no caminho as suas vestes.
37 Oli yu fonomai potumoki. Molo mo woiso monoi tolo konoki. Yolusolimo nokonu mo aumoifaso. Nomai no mo siyokutono iyali molopoi mo molokiyalo liyaikino, Kotoso na kisosomiyalokino. No mo afonimaiso muwoi, mulu ifolaluwawoi mi Isisoyo anoso pukwai manokino, no monoi no siyoliso iyamaloki, Kotoso kisosomiyalokino.
37 E, quando ele já chegava perto da descida do monte das Oliveiras, toda a multidão dos discípulos, regozijando-se, começou a dar louvores a Deus em alta voz, por todas as poderosas obras que eles tinham visto,
38 Noino iyamaloki,
38 dizendo: Abençoado seja o Rei que vem em nome do Senhor; paz no céu, e glória nas alturas.
39 Falisi moloso aluwai noko siyai, no ukouniyaiko si tomasikokino no, toi mo na imokino, Isisoso, “Aiyolokomomoko nokota, nani siyokuno iyaliso na pikiko, iyamaloi.”
39 E alguns dos fariseus, do meio da multidão, disseram-lhe: Mestre, repreende os teus discípulos.
40 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Ya timonukuwo, toiyo iyamalo somiso mo, ulai tomokiyosu na iyamaloimo.”
40 E, ele respondendo, disse-lhes: Digo-vos que, se estes se calarem, as pedras imediatamente clamarão.
41 Nosai no mo; Yolusolimo nokonu aumoifaso na komama tumoki. Isiso mo nokonuso kiki mo, na sonukukoki, tolomu noko nokolaloso.
41 E, quando ele ia chegando, vendo a cidade, chorou sobre ela,
42 Na yomuki, “Momai mo Kotowoi si tomasimo monoi mo sai muwoi. Si tomasimo monoi lolaimai posainonuwo mo, waliyo na posinuwo. Ulai lolai mo nonani hani hani kukalokokai si, pa tosainonuwoso.
42 dizendo: Se tu conhecesses, ao menos neste teu dia, as coisas que pertencem à tua paz! Mas agora isso está encoberto aos teus olhos.
43 Amuwoi tino mo uo nokoyo ti unoinuwomo, na woliyai una tumoinuwomo, koloso una tumoinuwomo. Moi no moloi ulolo monoi?
43 Porque dias virão sobre ti, em que os teus inimigos lançarão uma trincheira sobre ti, e te sitiarão, e te manterão em cada lado,
44 Wiyou, na uwokaikomoinuwomo. Kokikokai poiso tukuwoliyoinuwomo, yau yau. Nu mani, na ulaloulu waninoinuwomo, uwofa nali. Ulai afonimaiso? Koto tumomai pa tomulumolo luwainuwoso.” Isiso mo aino na ikoki.
44 e te derrubarão no chão, a ti e a teus filhos que dentro de ti estiverem, e eles não deixarão em ti uma pedra sobre outra, pois tu não conheceste o tempo da tua visitação.
45 Nosai no mo; Isiso mo lotu nu siyoliso na lotiki. Hani hani suo suomoko noko iyaliso na amiyaikiyoko taikiya tiki.
45 E, ele entrando no templo, começou a expulsar todos os que ali vendiam e compravam,
46 Na ikoki, “Kotoni puko imoyo mo na tiyomuko,
46 dizendo-lhes: Está escrito: Minha casa é a casa de oração; mas vós a fizestes covil de ladrões.
47 Nosai no mo; saiso saiso ulo ulo Isiso mo noko nokolaloso paiyolokomosiki, lotu nu siyoli poiso. Lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi nokotalo iyaliwoi, toi mo Isiso tukolo molo monoi lukaso unukino.
47 E ele ensinava diariamente no templo. Mas os principais sacerdotes, e os escribas, e os principais do povo procuravam destruí-lo,
48 Noko nokolalosu mo tani imososo pukwaimo itouniyaimo manokino, no monoi no mo nokotalo iyali no ulai moloi tukolo monoi?
48 e não encontravam como fazê-lo, porque todo o povo ficava muito atento ao ouvi-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.