João 7
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC
1 Nosai no mo; Isiso mo Kalili asimai liyaiyaloki. Yutiya asiso mano monoi mo wiyou yomuki. Yuto noko sisiyoli mo tukolo mulu yokino, no monoi no.
1 Depois disso, Jesus percorria a Galiléia. Ele não queria deter-se na Judéia, porque os judeus procuravam tirar-lhe a vida.
2 Liyaiyaloki mo, Yuto nokoni mi fou fouko popo siya mo aumoifaso na potanoki. Nonani popomai fulomu nu pokololi manokino, Yolusolimo nokonu siyolimai. Aisamu saiso saiso mo ainoso na.
2 Aproximava-se a festa dos judeus chamada dos Tabernáculos.
3 Nomai no mo, Isisoni auwatono iyali mo na louwa imokino, “Oi, ninani asi na putukaimo. Yutiya asiso na pomoi, Yolusolimo nokonuso. No monoi no nokoyo mulu ifolaluwawoi mi anoso kwaiyoinimo, nani moloso aluwai noko nokolaloyo.
3 Seus irmãos disseram-lhe: Parte daqui e vai para a Judéia, a fim de que também os teus discípulos vejam as obras que fazes.
4 Mulu ifolaluwawoi mi wosu woso no moloi ano monoi? Nokoyo noko nokolaloni molo timai tolo mulu monoi yo mo, Yolusolimo nokonu siyoliso ananumo. Mulu ifolaluwawoi mi na panano, noko nokolaloni molo timai.” Isisoni auwatono iyali mo aino na imokino.
4 Pois quem deseja ser conhecido em público não faz coisa alguma ocultamente. Já que fazes essas obras, revela-te ao mundo.
5 Toi mani, pa mulumolo luwaikinoso. No monoi no louwa imokino.
5 Com efeito, nem mesmo os seus irmãos acreditavam nele.
6 Ulai Isiso mo na ikoki, “Lolai no moloi mano monoi, yo no? Yo mano ulo mo amai. Moi mo folo, momaini muluyosu na tonu liyaiyalonuwo.
6 Disse-lhes Jesus: O meu tempo ainda não chegou, mas para vós a hora é sempre favorável.
7 Asi asi nokoyo moi monoi no moloi mulu atolokomo unu monoi? Asa monoisu mulu tatolokomo unumonono. Yo mo totaini molo koiyau monoi imo toposasokomoi. No monoi no mulu tatolokomo unumonono.
7 O mundo não vos pode odiar, mas odeia-me, porque eu testemunho contra ele que as suas obras são más.
8 Mi fou fouko popo na. Moi mo toku ponuwo. Yo mo namolisai. Yo mano ulo mo amai.”
8 Subi vós para a festa. Quanto a mim, eu não irei, porque ainda não chegou o meu tempo.
9 Aino na ikoki. Manowoi muwoi, Kalili asiso amai tolokainoki.
9 Dito isto, permaneceu na Galiléia.
10 Auwatono iyaliyo Yolusolimo nokonuso nuki mo; ulai Isiso mani, na manoki. Noko nokolaloni molo timai manowoi muwoi, wosu woso manoki.
10 Mas quando os seus irmãos tinham subido, então subiu também ele à festa, não em público, mas despercebidamente.
11 Yolusolimo nokonu siyolimai mi fou fouko siki mo, Yuto noko sisiyoliyo ikoliyalokino, iyamoki, “Noko no no, to no moiso woi?”
11 Buscavam-no os judeus durante a festa e perguntavam: Onde está ele?
12 Noko nokolalo molopoi ukouniyaikokaiki. Wosu woso imo lukasalo liyaikino, Isiso monoi aino imo. Siyaiyo iyamoki, “Noko itouniyaimo.” Siyaiyo wiyou iyamoki, nokoso ifoluwaikowo.
12 E na multidão só se discutia a respeito dele. Uns diziam: É homem de bem. Outros, porém, diziam: Não é; ele seduz o povo.
13 Noko nokolaloni molo timai lukasowoi muwoi, wosu woso imo saso lukasokino. Yuto noko sisiyoli monoi nikokino, no monoi no.
13 Ninguém, contudo, ousava falar dele livremente com medo dos judeus.
14 Mi fou fouko si manoki, ulo ulo. Ulo siyai mo amai. Nomai no mo Isiso mo lotu nu siyoliso na amiyoki, na aiyoloka tiki.
14 Lá pelo meio da festa, Jesus subiu ao templo e pôs-se a ensinar.
15 Yuto noko sisiyoli, toi mo mulumoloko manokino, na iyamoki, “Moloi woi? Sai siyoli no moloi tosaino? Nokoyo aiyolomowoi muwoi.”
15 Os judeus se admiravam e diziam: Este homem não fez estudos. Donde lhe vem, pois, este conhecimento das Escrituras?
16 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Ni mo asani imo muwoi, Kotoni imo taiyolokomonukuwo. Na imono taikiyoki, “Yani imo pa aiyoloka kono.”
16 Respondeu-lhes Jesus: A minha doutrina não é minha, mas daquele que me enviou.
17 Noko mo Kotoni muluso aluwai monoi yakimo, yani imo mani, sainoimo. Yani muluyosu poimo taiyolokomonukuwo, o, Kotoni imo poimo.
17 Se alguém quiser cumprir a vontade de Deus, distinguirá se a minha doutrina é de Deus ou se falo de mim mesmo.
18 Noko mo totani muluyosu imo lukasalo mo, to mo tota amu siyoloso kaluwai saso. Nokosu mo imo taikiyo nokotani siyolo kaluwaiyalo mo, to mo nonani nokotani muluyosu imo lukaso, ifoluwaikomalowoi muwoi, motu imo saso imo lukaso.
18 Quem fala por própria autoridade busca a própria glória, mas quem procura a glória de quem o enviou é digno de fé e nele não há impostura alguma.
19 Musi mo aniyopa imo ami na yomukaiki. Ulai hani monoi pa tukwai itouniyaimonuwoso? Kwai itouniyaimo nokota no yapoli poimo. Woi, yapoli muwoi. Asasu no ulai hani monoi tuwomononuwo, aniyopa imo kwai somiso foli monoi? Tukolomono mulu monoi no hani monoi tiyonuwo?” Aino na ikoki, Isiso mo.
19 Acaso não foi Moisés quem vos deu a lei? No entanto, ninguém de vós cumpre a lei!...
20 Ulai imokino, ukouniyaiko noko nokolaloyo, “Nono tukolo monoi mulu no noiwo nokoyo tiyono? Nono mo kwalu kwalu mulu na. Popuwayo na tuwokaini.”
20 Por que procurais tirar-me a vida? Respondeu o povo: Tens um demônio! Quem procura tirar-te a vida?
21 Ulai ikoki, “Mi fou fouko ulomai mo mulu ifolaluwawoi mi siya saso ya anoki. Hani monoi tomulumoloko manonuwo?
21 Replicou Jesus: Fiz uma só obra, e todos vós vos maravilhais!
22 Nuwoi siya moi mani, nokokai alaloni au tuno na totokosonasiko manonuwo, mi fou fouko ulo ulomai mo. Ulai afonimaiso? Musiyo na yomukaiki, au tuno tokosonasiko monoi, Kotoso muwokokainoni monoi. Musiyo pakoso yomukiso. Aniyopatono iyaliyosu na iyamokaiki.
22 Moisés vos deu a circuncisão {se bem que ela não é de Moisés, mas dos patriarcas}, e até no sábado circuncidais um homem!
23 Musini imo kulali mo wiyou tiyamonuwo, no monoi no nuwoi siya totokosonasiko manonuwo, mi fou fouko ulo ulomai. Ulai hani monoi mulu tatolokomo unumononuwo? Yo mani, mi itouniyaimo anoki, mi fou fouko ulomai. Nokoni au na itouniyaimokaiki.
23 Se um homem recebe a circuncisão em dia de sábado, e isso sem violar a Lei de Moisés, por que vos indignais comigo, que tenho curado um homem em todo o seu corpo em dia de sábado?
24 Noiyo kwailuwaikalo manoiwo, afonimaiso noiyo iyamoiwo, “Kwaimo muwoi, koiyau.” Iyamakinuwomo, imo motu saso pa iyamowo. Hani mo kwaimo somiso mo, na pa iyamowo, koiyau na. Hani mo itouniyaimo mo, na pa iyamowo, itouniyaimo na.” Aino na ikoki, Isiso mo.
24 Não julgueis pela aparência, mas julgai conforme a justiça.
25 Nosai no mo; Yolusolimo noko nokolalo siyaiyo ikuwanalokino, “Oi, ni mo noko poimo, noko sisiyoliyo tukolo monoi no tiyono no.
25 Algumas das pessoas de Jerusalém diziam: Não é este aquele a quem procuram tirar a vida?
26 Ulai na pokiwo. Noko nokolaloni molo timai imo tolukaso tolo, woi. Ulai nokotalo iyaliyo ufiyaimowoi muwoi? Nakomo iyamokaiki, to mo Kolaisowo, Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko moi fasimoka tumo monoi.
26 Todavia, ei-lo que fala em público e não lhe dizem coisa alguma. Porventura reconheceram de fato as autoridades que ele é o Cristo?
27 Ulai moloi woi? Tani asiya asi koi mo sai. Kolaiso totayosu tumakimo, moisai poi tumoi, ulai moi no sai?” Aino na ikuwanokino, Yolusolimo noko nokolaloyo.
27 Mas este nós sabemos de onde vem. Do Cristo, porém, quando vier, ninguém saberá de onde seja.
28 Nosai no mo; Isiso mo siyoliso na ikoki, “A, moi no sai, yo no noi?” Lotu nu siyoliso aiyolokomai Isiso mo siyoliso na ikoki, “A, moi no sai, yo no noi? Moiyo tiyamonuwo, yani asiya asi moi mo saiwo. Yo mo niya totolokaino, ulai yani muluyo muwoi. Imo motu folo kiyo nokotayo na imono taikiyoki. Moisu mo tota monoi mo sai muwoi.
28 Enquanto ensinava no templo, Jesus exclamou: Ah! Vós me conheceis e sabeis de onde eu sou!... Entretanto, não vim de mim mesmo, mas é verdadeiro aquele que me enviou, e vós não o conheceis.
29 Asasu mo sai. Yo mo tani ausai amukonoki. Na imono taikiyoki.” Aino na ikoki, Isiso mo.
29 Eu o conheço, porque venho dele e ele me enviou.
30 Ikoki mo; nosai no mo; louwa kominalomanokino, nokoyo. Ulai moloi komi monoi? Kominalomano ulo mo amai toi.
30 Procuraram prendê-lo, mas ninguém lhe deitou as mãos, porque ainda não era chegada a sua hora.
31 Ulai noko nokolalo siyaiyo na mulumolo luwaikino. Iyamoki, “Noko siyayo pamukono mo, Isisoni mi no moloi souwai monoi? Mulu ifolaluwawoi mi na tanalomoi, moini molo timai. Noko siyayo no moloi souwai monoi? Koi tiyamonoki, Isiso mo Kolaiso nali.”
31 Muitos do povo, porém, creram nele e perguntavam: Quando vier o Cristo, fará mais milagres do que este faz?
32 Aino iyamoki, noko nokolaloyo, Isiso monoi aino imo, wosu woso. Falisi moloso aluwai noko mo nonani imofaso kwaikino mo, polimano iyaliso iko taikiyokino, “Na pokomi kausiyanowo, ukou.” Falisi moloso aluwai nokowoi lotu samukuko noko sisiyoliwoi, toi mo polimano iyaliso iko taikiyokino, “Na pokomi kausiyanowo.”
32 Os fariseus ouviram esse murmúrio que circulava entre o povo a respeito de Jesus. Então, de acordo com eles, os príncipes dos sacerdotes enviaram guardas para prendê-lo.
33 Ulai Isiso mo na ikoki, “Yo mo fokufaso totolo tomasimonukuwo, nosai no ifou manoimo, imono taikiyo nokotani auso.
33 Disse Jesus: Ainda por um pouco de tempo estou convosco e então vou para aquele que me enviou.
34 Louwa ikolimonaloinuwomo, ulai pa kimonoinuwoso. Yani auso no moloi ti monoi, moi no?” Aino na ikoki, Isiso mo.
34 Buscar-me-eis sem me achar, nem podereis ir para onde estou.
35 Nosai no mo; Yuto noko sisiyoli mo ikuwanokino, “Moloi monoi imoko, “Louwa ikolimonaloinuwomo.” Moiso manoimo, woi? Koliko nokoni asiso poimo, moini Yuto noko siyaiyo no tosi liyai no. Nakomo Koliko nokoso poi aiyolokanoi, noko nokonu nokoso.
35 Os judeus perguntavam entre si: Para onde irá ele, que o não possamos achar? Porventura irá para o meio dos judeus dispersos entre os gregos, para tornar-se o doutor dos estrangeiros?
36 Moloi imoko monoi, “Louwa ikolimonaloinuwomo, ulai pa kimonoinuwoso. Yani auso no moloi nu monoi, moi no?” Aino imoko. Ulai imo folosai no moloi woi?”
36 Que significam essas palavras que nos disse: Buscar-me-eis sem me achar, e onde estou para lá não podereis ir?
37 Nosai no mo; mi fou fouko popo mo aumoifaso uwai; ulo topimo, wasi popo ulo siyoli. Nomai no mo, Isiso mo na tolauki, imo siyoliso na lukasiko toloki, siyokawi imo na ikoki, “Noko mo iwo nukuwa uwoyakimo, asani auso sika tumumo.
37 No último dia, que é o principal dia de festa, estava Jesus de pé e clamava: Se alguém tiver sede, venha a mim e beba.
38 Noko mo mulumolo luwaimonakimo, tani mulusai mo iwo sisiyoli komiyai na tumoimo, aniyopa poi poi yousi itouniyaimo manoimo. Kotoni puko imoyo aino tiyomuko.”
38 Quem crê em mim, como diz a Escritura: Do seu interior manarão rios de água viva {Zc 14,8; Is 58,11}.
39 Isiso mo iwa iwo monoi pa ikokiso, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota monoi na ikoki. Nonani nokotaso imo taikiyowoi muwoi, mulumolo luwai noko nokolaloni auso, amai. Isiso mo Kotoyo kawiyo yowoi muwoi, amai, no monoi no Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso imo taikiyowoi muwoi, amai na.
39 Dizia isso, referindo-se ao Espírito que haviam de receber os que cressem nele, pois ainda não fora dado o Espírito, visto que Jesus ainda não tinha sido glorificado.
40 Nosai no mo; Isisoni imo kwaikino mo; noko nokolalo siyaiyo iyamoki, “To mo Kotoni mulu lukasiko nokota siyoli, koi no tofoumo sinoki no.”
40 Ouvindo essas palavras, alguns daquela multidão diziam: Este é realmente o profeta.
41 Siyaiyo iyamoki, “To mo Kolaiso, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, moi fasimoka tumo monoi.” Ulai siyaiyo iyamoki, “Kolaiso muwoi. Kolaiso no Kalili asisai no moloi tumo monoi?
41 Outros diziam: Este é o Cristo. Mas outros protestavam: É acaso da Galiléia que há de vir o Cristo?
42 Kotoni puko imoyo na tiyomuko, noino, “Kolaiso, Kotoyo muwokai nokota, to mo Toiwi siyolini alisai auwoniyouwoimo, Pitolifimo nokonusai, Toiwini aniyopa nukutaisai.”
42 Não diz a Escritura: O Cristo há de vir da família de Davi, e da aldeia de Belém, onde vivia Davi?
43 No monoi no noko nokolalo mo mulu mo tomoso muwoi, mulu fofamo na.
43 Houve por isso divisão entre o povo por causa dele.
44 Siyaiyo kominalomano monoi yokino. Ulai moloi komi monoi?
44 Alguns deles queriam prendê-lo, mas ninguém lhe lançou as mãos.
45 Nosai no mo; polimano noko iyali mo noko sisiyolini auso ifou nuki, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Falisi moloso aluwai nokowoi, totaini auso. Na ikokino, noko sisiyoliyo mo, “Hani monoi pa tokomi kawiyo tumonuwoso?”
45 Voltaram os guardas para junto dos príncipes dos sacerdotes e fariseus, que lhes perguntaram: Por que não o trouxestes?
46 Ulai polimano iyaliyo, “Wiyouwa wiyou, tani imo mo itouniyaimo saso. Noko siyayo aino lukasowoi muwoi, toku ainoso lolai.”
46 Os guardas responderam: Jamais homem algum falou como este homem!...
47 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko mo na ikokino, “Nakomo moi mani, na ifoluwainuwo, no monoi no tani imo mo na kwaimonuwo.
47 Replicaram os fariseus: Porventura também vós fostes seduzidos?
48 Nokotalo iyali koi no ulai tomulumolo luwainoki? Falisi moloso aluwai noko no ulai tomulumolo luwaino?
48 Há, acaso, alguém dentre as autoridades ou fariseus que acreditou nele?
49 Wiyouwa wiyou, aino muwoi. Afonimai nokoyosu tomulumolo luwaino, sai somiso nokoyo. Musini imo ami mo sai muwoi, na uwokaikoimo.”
49 Este poviléu que não conhece a lei é amaldiçoado!...
50 Nikotimo, Falisi moloso aluwai nokota toku Isisoso no kiyanoki no, to mo na ikoki, siyokutono iyaliso,
50 Replicou-lhes Nicodemos, um deles, o mesmo que de noite o fora procurar:
51 “Hani foli monoi tuwonuwo? Moini aniyopa Musini imo amiyo tiyomuko, “Afonimaiso noiyo uwoyoiwo.” No monoi no tani imoso toku na pukwaimowo.”
51 Condena acaso a nossa lei algum homem, antes de o ouvir e conhecer o que ele faz?
52 — ausente —
52 Responderam-lhe: Porventura és também tu galileu? Informa-te bem e verás que da Galiléia não saiu profeta.
53 — ausente —
53 E voltaram, cada um para sua casa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.