João 7

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Nosai no mo; Isiso mo Kalili asimai liyaiyaloki. Yutiya asiso mano monoi mo wiyou yomuki. Yuto noko sisiyoli mo tukolo mulu yokino, no monoi no.
1 Passadas essas coisas, Jesus andava pela Galileia, porque não desejava andar pela Judeia, visto que os judeus queriam matá-lo.
2 Liyaiyaloki mo, Yuto nokoni mi fou fouko popo siya mo aumoifaso na potanoki. Nonani popomai fulomu nu pokololi manokino, Yolusolimo nokonu siyolimai. Aisamu saiso saiso mo ainoso na.
2 E a festa dos judeus, chamada de Festa dos Tabernáculos, estava próxima.
3 Nomai no mo, Isisoni auwatono iyali mo na louwa imokino, “Oi, ninani asi na putukaimo. Yutiya asiso na pomoi, Yolusolimo nokonuso. No monoi no nokoyo mulu ifolaluwawoi mi anoso kwaiyoinimo, nani moloso aluwai noko nokolaloyo.
3 Então os irmãos de Jesus se dirigiram a ele e disseram: — Deixe este lugar e vá para a Judeia, para que também os seus discípulos vejam as obras que você faz.
4 Mulu ifolaluwawoi mi wosu woso no moloi ano monoi? Nokoyo noko nokolaloni molo timai tolo mulu monoi yo mo, Yolusolimo nokonu siyoliso ananumo. Mulu ifolaluwawoi mi na panano, noko nokolaloni molo timai.” Isisoni auwatono iyali mo aino na imokino.
4 Porque, se alguém quer ser conhecido, não pode realizar os seus feitos em segredo. Já que você faz essas coisas, manifeste-se ao mundo.
5 Toi mani, pa mulumolo luwaikinoso. No monoi no louwa imokino.
5 Acontece que nem mesmo os irmãos de Jesus criam nele.
6 Ulai Isiso mo na ikoki, “Lolai no moloi mano monoi, yo no? Yo mano ulo mo amai. Moi mo folo, momaini muluyosu na tonu liyaiyalonuwo.
6 Então Jesus lhes disse:
7 Asi asi nokoyo moi monoi no moloi mulu atolokomo unu monoi? Asa monoisu mulu tatolokomo unumonono. Yo mo totaini molo koiyau monoi imo toposasokomoi. No monoi no mulu tatolokomo unumonono.
7 O mundo não pode odiar vocês, mas a mim ele odeia, porque eu dou testemunho a respeito dele, dizendo que as suas obras são más.
8 Mi fou fouko popo na. Moi mo toku ponuwo. Yo mo namolisai. Yo mano ulo mo amai.”
8 Vão vocês para a festa. Eu não vou, porque o meu tempo ainda não se cumpriu.
9 Aino na ikoki. Manowoi muwoi, Kalili asiso amai tolokainoki.
9 Tendo dito isso, Jesus continuou na Galileia.
10 Auwatono iyaliyo Yolusolimo nokonuso nuki mo; ulai Isiso mani, na manoki. Noko nokolaloni molo timai manowoi muwoi, wosu woso manoki.
10 Depois que seus irmãos tinham ido à festa, Jesus também foi, não publicamente, mas em segredo.
11 Yolusolimo nokonu siyolimai mi fou fouko siki mo, Yuto noko sisiyoliyo ikoliyalokino, iyamoki, “Noko no no, to no moiso woi?”
11 Ora, os judeus o procuravam na festa e perguntavam: — Onde estará ele?
12 Noko nokolalo molopoi ukouniyaikokaiki. Wosu woso imo lukasalo liyaikino, Isiso monoi aino imo. Siyaiyo iyamoki, “Noko itouniyaimo.” Siyaiyo wiyou iyamoki, nokoso ifoluwaikowo.
12 E havia grande murmuração a respeito de Jesus entre as multidões. Uns diziam: — Ele é bom. E outros afirmavam: — Não, não é! Ele engana o povo.
13 Noko nokolaloni molo timai lukasowoi muwoi, wosu woso imo saso lukasokino. Yuto noko sisiyoli monoi nikokino, no monoi no.
13 Entretanto, ninguém falava dele abertamente, por ter medo dos judeus.
14 Mi fou fouko si manoki, ulo ulo. Ulo siyai mo amai. Nomai no mo Isiso mo lotu nu siyoliso na amiyoki, na aiyoloka tiki.
14 Quando a festa já estava na metade, Jesus foi ao templo e começou a ensinar.
15 Yuto noko sisiyoli, toi mo mulumoloko manokino, na iyamoki, “Moloi woi? Sai siyoli no moloi tosaino? Nokoyo aiyolomowoi muwoi.”
15 Então os judeus se maravilhavam e diziam: — Como é que ele pode ser letrado, se não chegou a estudar?
16 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Ni mo asani imo muwoi, Kotoni imo taiyolokomonukuwo. Na imono taikiyoki, “Yani imo pa aiyoloka kono.”
16 Jesus lhes respondeu:
17 Noko mo Kotoni muluso aluwai monoi yakimo, yani imo mani, sainoimo. Yani muluyosu poimo taiyolokomonukuwo, o, Kotoni imo poimo.
17 Se alguém quiser fazer a vontade de Deus, conhecerá a respeito da doutrina, se ela é de Deus ou se eu falo por mim mesmo.
18 Noko mo totani muluyosu imo lukasalo mo, to mo tota amu siyoloso kaluwai saso. Nokosu mo imo taikiyo nokotani siyolo kaluwaiyalo mo, to mo nonani nokotani muluyosu imo lukaso, ifoluwaikomalowoi muwoi, motu imo saso imo lukaso.
18 Quem fala por si mesmo está buscando a sua própria glória; mas o que busca a glória de quem o enviou, esse é verdadeiro, e nele não há falsidade.
19 Musi mo aniyopa imo ami na yomukaiki. Ulai hani monoi pa tukwai itouniyaimonuwoso? Kwai itouniyaimo nokota no yapoli poimo. Woi, yapoli muwoi. Asasu no ulai hani monoi tuwomononuwo, aniyopa imo kwai somiso foli monoi? Tukolomono mulu monoi no hani monoi tiyonuwo?” Aino na ikoki, Isiso mo.
19 Não é fato que Moisés deu a Lei para vocês? Contudo, nenhum de vocês a cumpre. Por que estão querendo me matar?
20 Ulai imokino, ukouniyaiko noko nokolaloyo, “Nono tukolo monoi mulu no noiwo nokoyo tiyono? Nono mo kwalu kwalu mulu na. Popuwayo na tuwokaini.”
20 A multidão respondeu: — Você tem demônio. Quem é que está querendo matá-lo?
21 Ulai ikoki, “Mi fou fouko ulomai mo mulu ifolaluwawoi mi siya saso ya anoki. Hani monoi tomulumoloko manonuwo?
21 Jesus respondeu:
22 Nuwoi siya moi mani, nokokai alaloni au tuno na totokosonasiko manonuwo, mi fou fouko ulo ulomai mo. Ulai afonimaiso? Musiyo na yomukaiki, au tuno tokosonasiko monoi, Kotoso muwokokainoni monoi. Musiyo pakoso yomukiso. Aniyopatono iyaliyosu na iyamokaiki.
22 Moisés lhes deu a circuncisão — se bem que ela não vem de Moisés, mas dos patriarcas —, e vocês fazem a circuncisão de um menino até mesmo no sábado.
23 Musini imo kulali mo wiyou tiyamonuwo, no monoi no nuwoi siya totokosonasiko manonuwo, mi fou fouko ulo ulomai. Ulai hani monoi mulu tatolokomo unumononuwo? Yo mani, mi itouniyaimo anoki, mi fou fouko ulomai. Nokoni au na itouniyaimokaiki.
23 E, se um menino pode ser circuncidado em dia de sábado, para que a Lei de Moisés não seja desrespeitada, por que vocês ficam indignados contra mim, pelo fato de eu ter curado por completo um homem num sábado?
24 Noiyo kwailuwaikalo manoiwo, afonimaiso noiyo iyamoiwo, “Kwaimo muwoi, koiyau.” Iyamakinuwomo, imo motu saso pa iyamowo. Hani mo kwaimo somiso mo, na pa iyamowo, koiyau na. Hani mo itouniyaimo mo, na pa iyamowo, itouniyaimo na.” Aino na ikoki, Isiso mo.
24 Não julguem segundo a aparência, mas julguem pela reta justiça.
25 Nosai no mo; Yolusolimo noko nokolalo siyaiyo ikuwanalokino, “Oi, ni mo noko poimo, noko sisiyoliyo tukolo monoi no tiyono no.
25 Alguns de Jerusalém diziam: — Não é este o homem que estão querendo matar?
26 Ulai na pokiwo. Noko nokolaloni molo timai imo tolukaso tolo, woi. Ulai nokotalo iyaliyo ufiyaimowoi muwoi? Nakomo iyamokaiki, to mo Kolaisowo, Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko moi fasimoka tumo monoi.
26 Eis que ele fala abertamente, e ninguém lhe diz nada. Será que as autoridades reconhecem de fato que este é o Cristo?
27 Ulai moloi woi? Tani asiya asi koi mo sai. Kolaiso totayosu tumakimo, moisai poi tumoi, ulai moi no sai?” Aino na ikuwanokino, Yolusolimo noko nokolaloyo.
27 Mas nós sabemos de onde este homem vem. Quando, porém, o Cristo vier, ninguém saberá de onde ele é.
28 Nosai no mo; Isiso mo siyoliso na ikoki, “A, moi no sai, yo no noi?” Lotu nu siyoliso aiyolokomai Isiso mo siyoliso na ikoki, “A, moi no sai, yo no noi? Moiyo tiyamonuwo, yani asiya asi moi mo saiwo. Yo mo niya totolokaino, ulai yani muluyo muwoi. Imo motu folo kiyo nokotayo na imono taikiyoki. Moisu mo tota monoi mo sai muwoi.
28 Enquanto ensinava no templo, Jesus disse em voz alta:
29 Asasu mo sai. Yo mo tani ausai amukonoki. Na imono taikiyoki.” Aino na ikoki, Isiso mo.
29 Eu o conheço, porque venho da parte dele e ele me enviou.
30 Ikoki mo; nosai no mo; louwa kominalomanokino, nokoyo. Ulai moloi komi monoi? Kominalomano ulo mo amai toi.
30 Então quiseram prendê-lo, mas ninguém lhe pôs as mãos, porque a sua hora ainda não havia chegado.
31 Ulai noko nokolalo siyaiyo na mulumolo luwaikino. Iyamoki, “Noko siyayo pamukono mo, Isisoni mi no moloi souwai monoi? Mulu ifolaluwawoi mi na tanalomoi, moini molo timai. Noko siyayo no moloi souwai monoi? Koi tiyamonoki, Isiso mo Kolaiso nali.”
31 Porém muitos dentre a multidão creram nele e diziam: — Quando o Cristo vier, será que vai fazer maiores sinais do que este homem tem feito?
32 Aino iyamoki, noko nokolaloyo, Isiso monoi aino imo, wosu woso. Falisi moloso aluwai noko mo nonani imofaso kwaikino mo, polimano iyaliso iko taikiyokino, “Na pokomi kausiyanowo, ukou.” Falisi moloso aluwai nokowoi lotu samukuko noko sisiyoliwoi, toi mo polimano iyaliso iko taikiyokino, “Na pokomi kausiyanowo.”
32 Os fariseus, ouvindo a multidão murmurar essas coisas a respeito de Jesus, juntamente com os principais sacerdotes enviaram guardas para o prender.
33 Ulai Isiso mo na ikoki, “Yo mo fokufaso totolo tomasimonukuwo, nosai no ifou manoimo, imono taikiyo nokotani auso.
33 Jesus disse:
34 Louwa ikolimonaloinuwomo, ulai pa kimonoinuwoso. Yani auso no moloi ti monoi, moi no?” Aino na ikoki, Isiso mo.
34 Vocês irão me procurar, mas não me acharão; vocês também não podem ir para onde eu estou.
35 Nosai no mo; Yuto noko sisiyoli mo ikuwanokino, “Moloi monoi imoko, “Louwa ikolimonaloinuwomo.” Moiso manoimo, woi? Koliko nokoni asiso poimo, moini Yuto noko siyaiyo no tosi liyai no. Nakomo Koliko nokoso poi aiyolokanoi, noko nokonu nokoso.
35 Então os judeus disseram uns aos outros: — Para onde ele irá que não o possamos achar? Será que pretende ir para a diáspora entre os gregos, a fim de ensinar os gregos?
36 Moloi imoko monoi, “Louwa ikolimonaloinuwomo, ulai pa kimonoinuwoso. Yani auso no moloi nu monoi, moi no?” Aino imoko. Ulai imo folosai no moloi woi?”
36 Que significa isso que ele diz: “Vocês irão me procurar, mas não me acharão; vocês também não podem ir para onde eu estou?”
37 Nosai no mo; mi fou fouko popo mo aumoifaso uwai; ulo topimo, wasi popo ulo siyoli. Nomai no mo, Isiso mo na tolauki, imo siyoliso na lukasiko toloki, siyokawi imo na ikoki, “Noko mo iwo nukuwa uwoyakimo, asani auso sika tumumo.
37 No último dia, o grande dia da festa, Jesus se levantou e disse em voz alta:
38 Noko mo mulumolo luwaimonakimo, tani mulusai mo iwo sisiyoli komiyai na tumoimo, aniyopa poi poi yousi itouniyaimo manoimo. Kotoni puko imoyo aino tiyomuko.”
38 Quem crer em mim, como diz a Escritura, do seu interior fluirão rios de água viva.
39 Isiso mo iwa iwo monoi pa ikokiso, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota monoi na ikoki. Nonani nokotaso imo taikiyowoi muwoi, mulumolo luwai noko nokolaloni auso, amai. Isiso mo Kotoyo kawiyo yowoi muwoi, amai, no monoi no Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso imo taikiyowoi muwoi, amai na.
39 Isso ele disse a respeito do Espírito que os que nele cressem haviam de receber; pois o Espírito até aquele momento não tinha sido dado, porque Jesus ainda não havia sido glorificado.
40 Nosai no mo; Isisoni imo kwaikino mo; noko nokolalo siyaiyo iyamoki, “To mo Kotoni mulu lukasiko nokota siyoli, koi no tofoumo sinoki no.”
40 Quando ouviram essas palavras, alguns do meio do povo diziam: — Este é verdadeiramente o profeta.
41 Siyaiyo iyamoki, “To mo Kolaiso, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, moi fasimoka tumo monoi.” Ulai siyaiyo iyamoki, “Kolaiso muwoi. Kolaiso no Kalili asisai no moloi tumo monoi?
41 Outros diziam: — Ele é o Cristo. Outros, porém, perguntavam: — Por acaso o Cristo virá da Galileia?
42 Kotoni puko imoyo na tiyomuko, noino, “Kolaiso, Kotoyo muwokai nokota, to mo Toiwi siyolini alisai auwoniyouwoimo, Pitolifimo nokonusai, Toiwini aniyopa nukutaisai.”
42 Não diz a Escritura que o Cristo vem da descendência de Davi e da aldeia de Belém, de onde era Davi?
43 No monoi no noko nokolalo mo mulu mo tomoso muwoi, mulu fofamo na.
43 Assim, houve divisão entre o povo por causa dele.
44 Siyaiyo kominalomano monoi yokino. Ulai moloi komi monoi?
44 Alguns queriam prendê-lo, mas ninguém lhe pôs as mãos.
45 Nosai no mo; polimano noko iyali mo noko sisiyolini auso ifou nuki, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Falisi moloso aluwai nokowoi, totaini auso. Na ikokino, noko sisiyoliyo mo, “Hani monoi pa tokomi kawiyo tumonuwoso?”
45 Os guardas voltaram à presença dos principais sacerdotes e fariseus, e estes lhes perguntaram: — Por que vocês não o trouxeram?
46 Ulai polimano iyaliyo, “Wiyouwa wiyou, tani imo mo itouniyaimo saso. Noko siyayo aino lukasowoi muwoi, toku ainoso lolai.”
46 Eles responderam: — Jamais alguém falou como este homem.
47 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko mo na ikokino, “Nakomo moi mani, na ifoluwainuwo, no monoi no tani imo mo na kwaimonuwo.
47 Os fariseus disseram aos guardas: — Será que também vocês foram enganados?
48 Nokotalo iyali koi no ulai tomulumolo luwainoki? Falisi moloso aluwai noko no ulai tomulumolo luwaino?
48 Por acaso alguma das autoridades ou algum dos fariseus creu nele?
49 Wiyouwa wiyou, aino muwoi. Afonimai nokoyosu tomulumolo luwaino, sai somiso nokoyo. Musini imo ami mo sai muwoi, na uwokaikoimo.”
49 Mas esse povo que nada sabe da lei é maldito.
50 Nikotimo, Falisi moloso aluwai nokota toku Isisoso no kiyanoki no, to mo na ikoki, siyokutono iyaliso,
50 Nicodemos, um deles, que antes tinha ido conversar com Jesus, perguntou-lhes:
51 “Hani foli monoi tuwonuwo? Moini aniyopa Musini imo amiyo tiyomuko, “Afonimaiso noiyo uwoyoiwo.” No monoi no tani imoso toku na pukwaimowo.”
51 — Será que a nossa lei condena um homem sem primeiro ouvi-lo e saber o que ele fez?
52 — ausente —
52 Eles responderam: — Por acaso também você é da Galileia? Examine e verá que da Galileia não se levanta profeta.
53 — ausente —
53 E cada um foi para a sua casa.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.