João 4
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai nokoni auso imofa kolo koloma tumoki, noino, “Isisoyo mo Iyono tosouwaiyalo. Noko nokolalo molopoi iwoso tuluwako tolomoi.”
1 Jesus sabia que os fariseus tinham ouvido dizer que ele batizava e fazia mais discípulos que João,
2 Ulai Isisoyo mo noko uluwakowoi muwoi, tani siyokutono iyaliyoso iwoso puluwakomosikino.
2 embora Jesus mesmo não os batizasse, e sim seus discípulos.
3 Isiso Siyolisu mo sai, Falisi moloso aluwai nokoyo imofa kwaikino mo, no monoi no Yutiya asiso utukaimoki, Kalili asiso ifou manoki.
3 Assim, deixou a Judeia e voltou para a Galileia.
4 Manoki manoki manoki, Somaliya asi mulumai tokosiyaiyouki.
4 No caminho, teve de passar por Samaria.
5 Somaliya asi tokosiyaiyouki mo, nokonuso na tumoki. Nokonu siyolo mo Saiko. Yokoponi aniyopa asi mo aumoifaso, asi no mo totani awitono Yusifoso no anoniki no.
5 Chegou ao povoado samaritano de Sicar, perto do campo que Jacó tinha dado a seu filho José.
6 Nokonu kwamai mo Yokoponi iwo si i ku toi. Ulo yakomai iwo si imai na yousikaina tumoki, Isiso mo. Mulu si yousa tumoki. Aluwasai tumoki, no monoi no.
6 O poço de Jacó ficava ali, e Jesus, cansado da longa caminhada, sentou-se junto ao poço, por volta do meio-dia.
7 Nosai no mo; amai yousikainoki mo, Somaliya nukonu mo na tumosoki. Iwo woliyona tumoki. Na isoki, Isiso mo, “Iwo puwoliyomono.”
7 Pouco depois, uma mulher samaritana veio tirar água, e Jesus lhe disse: “Por favor, dê-me um pouco de água para beber”.
8 Totani siyokutono iyali mo uwofa. Koloni iya tikino, nokonuso. No monoi no isoki, “Iwo puwoliyomono.”
8 Naquele momento, seus discípulos tinham ido ao povoado comprar comida.
9 Isoki mo; na imoki, “Nono mo Yuto nokota, asasu mo Somaliya nukonu. Hani monoi timononi, “Iwo puwoliyomono.” Yuto nokoyo Somaliya nokowoi pa pasisikuwano manokinoso. No monoi no imoki, “Hani monoi timononi, “Iwo puwoliyomono.”
9 A mulher ficou surpresa, pois os judeus se recusam a ter qualquer contato com os samaritanos. “Você é judeu, e eu sou uma mulher samaritana”, disse ela a Jesus. “Como é que me pede água para beber?”
10 Nosai no mo; Isiso mo na isoki, “Nono mo Kotoyo fasi monoi mo sai muwoi. Nono mo sai muwoi, yo no noi? Posainoni mo, nonayo pimononi, “Iwo puwoliyomono.” Iwo puwoliyononinoki, itouniyaimo iwo mo. Yani iwo sikakinimo, na yousi itouniyaimo manoinimo.” Aino na isoki, siyokawi imo mo.
10 Jesus respondeu: “Se ao menos você soubesse que presente Deus tem para você e com quem está falando, você me pediria e eu lhe daria água viva”.
11 Nosai no mo imoki, “Noko Siyoli, nono mo iwo nau mo uwofa. Moloi toku woliyononi? Iwo mo woiso na ku toi. Moisai tuwoliyonomononi, nonani iwo itouniyaimo no?
11 “Mas você não tem corda nem balde, e o poço é muito fundo”, disse ela. “De onde tiraria essa água viva?
12 A, nono no moini aniyopa Yokoposo tosouwaini? Totayo na aimokoki, ninani iwo si i mo, na posikomosiki. Awitono iyali mani, puwolikomosikino. Nukutai koloniso puwololukomosikino. A, nono no iwo siya tuwoliyonomononi?”
12 Além do mais, você se considera mais importante que nosso antepassado Jacó, que nos deu este poço? Como pode oferecer água melhor que esta que Jacó, seus filhos e seus animais bebiam?”
13 Nosai no mo fowasoki, siyokawi imo na isoki, “Nokoyo ninani iwo sikakimo, iwo nukuwa ti monoi uwoyoimo.
13 Jesus respondeu: “Quem bebe desta água logo terá sede outra vez,
14 Ulai nokosu mo yani iwo siyaso sikakimo, iwo nukuwa mo ti monoi pa kalo manoiso. Wiyou, asani iwoso sikakimo, iwo komu komiyai auwoniyouwoimo, tani mulu poiso. Na yousi itouniyaimoimo, aniyopa poi poi.” Siyokawi imo aino na isoki, Isiso mo.
14 mas quem bebe da água que eu dou nunca mais terá sede. Ela se torna uma fonte que brota dentro dele e lhe dá a vida eterna”.
15 Nosai no mo imoki, noni mo, “Noko Siyoli, nonani iwo na puwoliyomono. Ya sikakimo, iwo nukuwa pa uwomonoiso, pa woliya tumomosoiso.” Ainoso imoki, piyomusoki, iwa iwo monoiwo.
15 “Por favor, senhor, dê-me dessa água!”, disse a mulher. “Assim eu nunca mais terei sede nem precisarei vir aqui para tirar água.”
16 Nosai no mo; imoki mo; noniso na isoki, “Soi su, nani noko na pokausiyano.”
16 “Vá buscar seu marido”, disse Jesus.
17 Ulai noniyo, “Yo mo nokowoi muwoi, noko mo uwofa.”
17 “Não tenho marido”, respondeu a mulher. Jesus disse: “É verdade. Você não tem marido,
18 Naino siya uwai nokoso aulalokini, siyasonuso. Lolaisu mo noko siyani auso tiyousini, wosu woso, pa aukiniso. Motu na timononi.”
18 pois teve cinco maridos e não é casada com o homem com quem vive agora. Certamente você disse a verdade”.
19 Nosai no mo; noni mo na imoki, “Noko Siyoli, moloi nono no sai? Koto saso mo asani molo aluwai mo sai. Ya tiyomu, nono mo Kotoni mulu lukasiko nokota nali.”
19 “O senhor deve ser profeta”, disse a mulher.
20 Ulai imoki, “Ninani yu tonimai Koto monoi pomolokima yomosikino, koini aniyopa iyaliyo. Yuto noko iyali moiyo tiyamonuwo, Yolusolimo nokonu siyolimai saso molokimowumo, noko komaso noko mo. Nonayo piyomu.”
20 “Então diga-me: por que os judeus insistem que Jerusalém é o único lugar de adoração, enquanto nós, os samaritanos, afirmamos que é aqui, no monte Gerizim, onde nossos antepassados adoraram?”
21 Nosai no mo na isoki, “Woli, yani imo na pukwaimono. Amuwoi tinoso ninani yu tonimai saso pa molokimoinuwoso. Apou Siyoli monoi mo Yolusolimo nokonu siyoli saso pa molokimoikiso.”
21 Jesus respondeu: “Creia em mim, mulher, está chegando a hora em que já não importará se você adora o Pai neste monte ou em Jerusalém.
22 Ulai isoki, “Somaliya noko nokolalo moi mo to monoi mo sai muwoi, afonimaiso tomolokimo manonuwo. Yuto noko koi mo sai. Na tomolokimo manonoki. Noko fasiko nokota siyoli mo Yuto nokoni alisai tauwono. No monoi no.
22 Vocês, samaritanos, sabem muito pouco a respeito daquele a quem adoram. Nós adoramos com conhecimento, pois a salvação vem por meio dos judeus.
23 Amuwoi tino mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo Apou Siyoli na wiyotiyoimo, asi asi noko nokolaloso mo. To mo Kota Koto na. No monoi no saino itouniyaimoinomo, na molokimalo liyaiyoinomo. Tani Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo molokimaloinomo. Lolai mani, siyai mo sai. Nonani noko iyali monoi Apou Siyoli mo mulu mo waliyo. Toiyo molokimo monoi na tiyo.
23 Mas está chegando a hora, e de fato já chegou, em que os verdadeiros adoradores adorarão o Pai em espírito e em verdade. O Pai procura pessoas que o adorem desse modo.
24 Koto mo mulu saso. Ta noinomo noko mo mulu tonofalowoi si na. Tani Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyo mulu tonofalo ulolakimo, Kota Koto monoi saino itouniyaimoinomo, na molokimoinomo.” Aino isoki, Isiso mo.
24 Pois Deus é Espírito, e é necessário que seus adoradores o adorem em espírito e em verdade”.
25 Nosai no mo; noni mo na imoki, “Yo mo sai, Kotoyo muwokai nokota mo tumoimo, noko no mo moi no fasimoka tumaki no. Tani siyolo mo Kolaiso tokaluwai manono. Ta tumakimo, na posasoko wiyolumokaloimo.”
25 A mulher disse: “Eu sei que o Messias (aquele que é chamado Cristo) virá. Quando vier, ele nos explicará tudo”.
26 Ulai na isoki, Isiso mo, “Asa, nonowoi imo ni tolukaso no, asa mo nonani nokota nali no.”
26 Então Jesus lhe disse: “Sou eu, o que fala com você!”.
27 Nosai no mo; amai isoki mo, siyokutono iyali mo ifou tiki, na mulumoloko manokino, “Oi, noniso no hani monoi tiso?” Ulai pa imokinoso, “Moloi tisoni?” Noinoso mani, pa imokinoso, “Hani monoi tisoni?” Aino pa imokinoso.
27 Naquele momento, seus discípulos voltaram. Ficaram surpresos de encontrá-lo falando com uma mulher, mas nenhum deles se atreveu a perguntar: “O que o senhor quer?” ou “Por que conversa com ela?”.
28 Nosai no mo; noni mo yasoi. Iwo nau saso potoloso. Nokonuso ifou manosoki. Noko nokolaloso ifou ika tiki, ikoki,
28 A mulher deixou sua vasilha de água junto ao poço e correu de volta para o povoado, dizendo a todos:
29 “Kukuwo, nokoso na pukwaima fuwo. Wiyou, hani komaso ya toku no yaloki no, to mo sai, yasoi na imono. Moloi saino, woi? Nakomo Kolaiso poimo, noko no mo Kotoyo muwokaiki, moi fasimoka tumo monoi.”
29 “Venham ver um homem que me disse tudo que eu já fiz na vida! Será que não é ele o Cristo?”.
30 Ikoki mo; nokonuso utukaimokino, Isisoni auso monoi nuki, noko nokolalo mo.
30 Então as pessoas saíram do povoado para vê-lo.
31 Noko nokolaloyo tiwoi muwoi, Isisoni siyokutono iyaliyo imokino, “Aiyolokomomoko nokota, fuo, na pono.” Koloni yasoi iyo tumokino, na imalokino, “Fuo, na pono.”
31 Enquanto isso, os discípulos insistiam com Jesus: “Rabi, coma alguma coisa”.
32 Ulai Isisoyo ikoki, “Yo mo koloni mo yapoli. Moi mo sai muwoi, nonani koloni mo.” No mo siyokawi imo na.
32 Ele, porém, respondeu: “Eu tenho um tipo de alimento que vocês não conhecem”.
33 Ulai ikuwanokino, “Nakomo koloni mo noko siyayo poimo iyo tumo.”
33 Os discípulos perguntaram uns aos outros: “Será que alguém lhe trouxe comida?”.
34 Nosai no na ikoki, “Yo mo imono taikiyo nokotani muluso aluwaiyakimo, yo mo yousi itouniyaimoimo, no touwai nokota komiyai. Tani mi uwaimakimo, na yousi itouniyaimoimo, no touwai nokota komiyai.”
34 Então Jesus explicou: “Meu alimento consiste em fazer a vontade daquele que me enviou e em terminar a sua obra.
35 Ulai na ikoki, “Noko nokolaloyo tiyamomosi, “Amu toitati mo uwai; isi aliyoli ulai wamokoimo, na iyoikimo.” Ulai ya timonukuwo, “Lolaisu mo yasoi na wamokokai, lolaisu mo i mo waliyo. Na pofoinaliko taikiyowo. Isi na pukwaikalowo.” Aino ikoki, isi aliyoli monoi muwoi, siyokawi imo nali, noko nokolaloyo mulu alosoko monoi na ikoki.
35 Vocês não costumam dizer: ‘Ainda faltam quatro meses para a colheita’? Mas eu lhes digo: despertem e olhem em volta. Os campos estão maduros para a colheita.
36 Ti monoi ikoki, “Nokoyo mulu alosoko mo, no mo isi aliyoli komiyai i. Nonani nokoso aiyoloko mo, Kotoyo suo foli monoi na tanoni, aiyoloko nokotaso mo. Mulu alosoko noko nokolaloyo aniyopa poi poi si itouniyaimo monoi na tomolokiko. Noko mo Kotoni imo toku no lukasikaloki no, to mo aliyoli ali kosikwiyalo nokota komiyai. To mani, tomolokiko. No monoi no toti mo tomoso molokiko na, noko nokolaloyo mulu alosoko monoi.
36 Os que colhem já recebem salário, e os frutos que ajuntam são as pessoas que passam a ter a vida eterna. Que alegria espera tanto o que semeia como o que colhe!
37 Nokoyo motu imo tiyamomosi, noino, “Noko siyai mo aliyoli ali tokosikwiyalono, siyai mo isi aliyoli tiyalono.”
37 Vocês conhecem o ditado: ‘Um semeia e outro colhe’. E é verdade.
38 Yo mo na imo taikiyokinukuwo, noko mo isi aliyoli komiyai i monoi. Noko siyaiyo aliyoli ali komiyai toku kosikwiyalokino, Kotoni imo mo. Nonani mi siyoli pa anokinuwoso, toiyo na fasikomokinuwo, no monoi no mi uwaimoinuwomo.” Isiso mo siyokawi imo aino ikoki, siyokutono iyaliso.
38 Eu envio vocês para colher onde não semearam; outros realizaram o trabalho, e agora vocês ajuntarão a colheita”.
39 Nosai no mo; Saiko noko nokolalo molopoiyo Isisoso mulumolo luwaiyalo tumokino, Somaliya asi noko nokolalo na. Ulai afonimaiso? Noniyo toku yasoi posasoko wiyotiki, na ikoki, “Ya toku no yaloki no, to mo sai, yasoi na imono.” No monoi no Isisoso mulumolo luwaikino, tani auso monoi nuki.
39 Muitos samaritanos do povoado creram em Jesus por causa daquilo que a mulher relatou: “Ele me disse tudo que eu já fiz!”.
40 Nosai no mo; Isisoni au mo tiki, imalokino, “Koini auso tanuwou na potoi.” Ikoki, “Waliyo na.” No monoi no amoloki tiwoi tanoki.
40 Quando saíram para vê-lo, insistiram que ficasse no povoado. Jesus permaneceu ali dois dias,
41 Imo na lukasikaloki mo, noko molopoi noko mo lolaloso mulumolo luwaikino, noko molopoi, wiyou.
41 e muitos outros ouviram sua palavra e creram.
42 Noniso isokino, “Nani imo monoi saso pa tomulumolo luwainokiso. Koi mo tani imo mo yasoi na kwaimonoki. Koi mo sai, ta noinomo asi asi noko moi na samiyaikiyo monoi.” Aino isokino.
42 Então disseram à mulher: “Agora cremos, não apenas por causa do que você nos contou, mas porque nós mesmos o ouvimos. Agora sabemos que ele é, de fato, o Salvador do mundo”.
43 Nosai no mo; amoloki tiwoi mo uwai; Isiso mo utukaikoki, Kalili asiso na manoki.
43 Depois daqueles dois dias, Jesus partiu para a Galileia.
44 Toku yomuki, “Kotoni mulu lukasiko nokota mo totani asiya asimai tolo mo, tolomu nokoyo pa kisosominoso.” Isiso mo aino toku yomuki, tota amu monoi.
44 Ele mesmo tinha dito que um profeta não é honrado em sua própria terra.
45 Ulai Kalili asi mo tumoki mo, tolomu nokoyo imokino, “Waliyo potumo.” Toi mani, Isisoyo yaloso toku yasoi kwaikino, Pasowa koloni wasi popomai, Yolusolimo nokonu siyoliso numai.
45 Mas, uma vez que os galileus haviam estado em Jerusalém para a festa da Páscoa e visto tudo que Jesus fizera, eles o receberam.
46 Nosai no mo; Kano nokonuso ti monoi manoki, Kalili asimai na. Toku mo iwa iwoyo molo wamo ito iwoso no wiyonoki no, nonani nokonuso na. Kopanaumo nokonu Kalili asimai no tanoki no, nomai no komano nokota mo tolokainoki. Nonani nokotani awitono mo ai uwoki.
46 Enquanto Jesus viajava pela Galileia, chegou a Caná, onde tinha transformado água em vinho. Perto dali, em Cafarnaum, havia um oficial do governo cujo filho estava muito doente.
47 Nosai no mo apitononi auso imofa kolo koloma tumoki, noino, “Isiso mo yasoi tumoki. Kalili asiso tumoki, Yutiya asisai.” No monoi no Kano nokonuso manoki, Isisoso imanoki, na imaloki, “Yani alu mo ai tuwo, ai mo siyoli. Na kaloimo. Kuku, na pitouniyaima kono, Kopanaumo nokonuso.”
47 Quando soube que Jesus viera da Judeia para a Galileia, foi até ele e suplicou que fosse a Cafarnaum para curar seu filho, que estava à beira da morte.
48 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Hani monoi pa tomulumolo luwaimononuwoso? Moini molo timai mo mulu ifolaluwawoi mi ano somiso mo, pa mulumolo luwaimononuwoso. Hani monoi mulu ifolaluwawoi mi mulu saso tiyonuwo?”
48 Jesus exclamou: “Jamais crerão, a menos que vejam sinais e maravilhas!”.
49 Ulai imoki, komano nokotayo mo, “Noko Siyoli, woi, na pamukono. Amukono somiso mo, yani alu mo na kaloimo, woi.”
49 O oficial implorou: “Senhor, por favor, venha antes que meu filho morra”.
50 Nosai no mo na imoki, “Soi su, nani alu mo pa kaloiso, waliyo na toloimo.” Imoki mo; nonani nokota mo Isisoni imoso waliyo na mulumoloko unuki, na utukaimoki.
50 “Volte!”, disse Jesus. “Seu filho viverá.” O homem creu nas palavras de Jesus e partiu para casa.
51 Molo mo manoki manoki manoki; tani mi ano nokoyo molomai na tiki, na ima tumokino, “Oi, nani alu mo waliyo na totolo.”
51 Enquanto estava a caminho, alguns de seus servos vieram a seu encontro com a notícia de que seu filho estava vivo e bem.
52 Ikoki, “A, maniwoi tolosuwa?” Na imokino, “Fai, fai au momono mo futo, ulo yakomai.”
52 Ele perguntou quando o menino havia começado a melhorar, e eles responderam: “Ontem à tarde, à uma hora, a febre subitamente desapareceu!”.
53 Imokino mo; apitono mo na yomuki, “Ulo yakomai nali no Isisoyo fai imona, “Nani alu mo pa kaloiso, waliyo na toloimo.” No monoi no toi koli mulumolo luwaikino.
53 Então o pai percebeu que havia sido naquele exato momento que Jesus tinha dito: “Seu filho viverá”. E o oficial e todos de sua casa creram em Jesus.
54 No mo ti monoi mulu ifolaluwawoi mi nali no. Noko nokolaloni molo timai anoki, Kalili asimai, Yutiya asisai ifou ana tumomai.
54 Esse foi o segundo sinal que Jesus realizou na Galileia, depois que veio da Judeia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.