João 11
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA
1 Noko mo ai uwoki. Tani siyolo mo Lasolaso, Pitano nokota na. Pitano nokonu mo Moili noko tini nukutai na, Moiliwoi auwatono Matawoi.
1 Um homem chamado Lázaro estava doente. Ele era de Betânia, da aldeia de Maria e de sua irmã Marta.
2 Moili no mo, ai nokota Lasolasoni inaitono, nonani nukonu mo Isiso Siyoli no louwoki no, kou woti iwo itouniyaimoyo. Totani fona tiso solukimoki, komu suwo sopoyo uwosuwakomoki.
2 Esta Maria, cujo irmão Lázaro estava doente, era a mesma que ungiu o Senhor com perfume e lhe enxugou os pés com os seus cabelos.
3 Auwatono ai uwoki mo, no monoi no nokolalo ti mo nokoso iko taikiyokino, “Isiso Siyoliso na pimanowo, tani wolitono itouniyaimo mo ai tuwo.”
3 Por isso, as irmãs de Lázaro mandaram dizer a Jesus: — Aquele que o Senhor ama está doente.
4 Isiso mo nonani imo kwaiki mo, na yomuki, “Ai tuwo. Ulai pa kalokaiyoiso. Koto Siyolini ami wiyoti monoi ai na tuwo. No monoi no Kotoni awitono yani siyolo mani, kaluwaimonaloinomo.” Aino na yomuki.
4 Ao receber a notícia, Jesus disse:
5 Mata noko ti monoi mulu ukuki, Isiso mo, Lasolasowoi monoi.
5 Ora, Jesus amava Marta e a irmã dela, e também Lázaro.
6 Ulai somaiso manowoi muwoi. Lasolaso ai imoso kwaiki mo, somaiso manowoi muwoi, amoloki tiwoi mo amai na tanoki.
6 Quando soube que Lázaro estava doente, ainda se demorou dois dias no lugar onde estava.
7 Amoloki tiwoi mo uwai; nosai no mo siyokutono iyaliso na ikoki, “Yutiya asiso ifou niya tonukoni.”
7 Depois, disse aos seus discípulos:
8 Ulai toiyo, “Noko Siyoli, tino mo Yuto noko sisiyoliyo tomoki ifoloko unukini, louwa tukolokini. Hani monoi ifou tomanoni?”
8 Os discípulos disseram: — Mestre, ainda há pouco os judeus queriam apedrejá-lo! E o senhor quer voltar para lá?
9 — ausente —
9 Jesus respondeu:
10 — ausente —
10 Mas, se andar de noite, tropeça, porque nele não há luz.
11 Ikoki mo; na ikoki, “Moini woli Lasolaso mo ulololi totoi. Na tolusiyano, yo mo.”
11 Tendo dito isso, acrescentou:
12 Ulai siyokutono iyaliyo imokino, “Noko Siyoli, ulololi mo waliyo. No monoi no waliyo toloimo.”
12 Então os discípulos disseram: — Senhor, se dorme, estará salvo.
13 Aino imokino, mulumolokokino, “Ulololiya ulololi totoiwo.” Isisosu mo Lasolaso kalo monoi na yomuki.
13 Jesus falava da morte de Lázaro, mas eles pensavam que tivesse falado do repouso do sono.
14 No monoi no mo, ima imo na ikoki, “Lasolaso mo yasoi na kalo, yau.
14 Então Jesus lhes disse claramente:
15 Yo mo tani auso piyousi mo, pa pokaloso. Ulai yani ami wiyononinoikuwomo, moiyo mulumolo luwaimono monoi. No monoi no ya tomoloki. Lasolaso yau niya tokiyanokoni.”
15 Por causa de vocês me alegro de que não estivesse lá, para que vocês possam crer. Mas vamos até ele.
16 Nosai no mo; Isisoni siyokutono Tomo mo ikoki. Nonani siyolo imo folosai mo noino, atinoyo komu tiwoi kokoki. To mo siyokutono iyaliso na ikoki, “Niya taluwaikoni. Uo nokoyo tukolakinomo, moi mani, tukuwolimoko tomasiwumo.”
16 Então Tomé, chamado Dídimo, disse aos outros discípulos: — Vamos também nós para morrer com o Mestre!
17 Pitano nokonu mo tiki mo, nokoyo imokino, “Taunoni fainisai ai unukino.”
17 Quando Jesus chegou, encontrou Lázaro já sepultado havia quatro dias.
18 Pitano nokonu mo Yolusolimo nokonu siyoli mo aluwamai muwoi, aumoifaso nali.
18 Ora, Betânia ficava a mais ou menos três quilômetros de Jerusalém.
19 No monoi no Yuto noko molopoiyo toku yasoi fu si fasiko sa tumokino, Mata noko tiso, Matawoi Moiliwoi. Auwatono mo yau, no monoi no fu si fasiko sa tumokino.
19 Muitos dos judeus vieram visitar Marta e Maria, a fim de consolá-las por causa do irmão.
20 Nosai no mo; nokoyo Mataso mo isoki, “Oi, Isiso mo molomai totumo.” Isoki mo; amusiyofuki, molomai kiya fuki. Moili mo numai sisokaisonoki.
20 Marta, quando soube que Jesus estava chegando, foi encontrar-se com ele; Maria, porém, ficou sentada em casa.
21 Mata mo Isisoni au mo tumosoki mo, na imoki, “Noko Siyoli, nono mo isoni potolokainoni mo, yani auwa mo pa pokaloso.
21 Então Marta disse a Jesus: — Se o Senhor estivesse aqui, o meu irmão não teria morrido.
22 Ulai waliyo na. Yo mo sai, hani ano monoi Kotoso utolumakinimo, totayo noinomo waliyo na anoinimo.”
22 Mas também sei que, mesmo agora, tudo o que o senhor pedir a Deus, ele concederá.
23 Nosai no mo na isoki, “Auwano mo na auwoniyouwoimo.”
23 Jesus disse a ela:
24 Ulai Mata mo, “Yo mo sai. Asi fokumomaiso, yau yausai auwonoulumaiso yani auwa mani, na auwoniyouwoimo.”
24 Ao que Marta respondeu: — Eu sei que ele há de ressurgir na ressurreição, no último dia.
25 Ulai Isisoyo, “Asa mo yau yausai lusokokai nokota. Asayo noinomo noko nokolalo tosi itouniyaimomoi, aniyopa poi poi. Mulumolo luwaimono nokota mo kalakimo, pakoso kalokaiyoiso, Kotoni auso yousi itouniyaimo manoimo, aniyopa poi poi.
25 Então Jesus declarou:
26 Aniyopa poi poi yousi itouniyaimo nokota mo mulumolo luwaimonakimo, to mo pa kalokaiyoiso. A, yani imo no waliyo tomulumolokoni?”
26 E todo o que vive e crê em mim não morrerá eternamente. Você crê nisto?
27 “Nasu.” Mata mo na imoki, “Noko Siyoli, yo mo waliyo na tomulumolo luwainoki. Nono mo Kotoni awitono Kolaiso, Kotoyo no muwokaikini no, asi asi noko nokolalo koi fasimoka tumo monoi.” Aino na imoki, Mata mo.
27 Marta respondeu: — Sim, Senhor! Eu creio que o senhor é o Cristo, o Filho de Deus que devia vir ao mundo.
28 Imoki mo; nosai no mo; ifou manosoki, auwatonoso wosu woso isanoki, Moiliso. Na isoki, “Aiyolokomomoko nokota mo yasoi tumo. To mo timono taikiyo, nonayo kiyano monoi.”
28 Depois de dizer isto, Marta foi chamar Maria, a sua irmã, e lhe disse em particular: — O Mestre chegou e está chamando você.
29 Isoki mo; Moili mo somaiso auwonisiyouki, tani auso na manosoki.
29 Quando Maria ouviu isso, levantou-se depressa e foi até ele,
30 Isiso, to mo nokonuso lotiwoi muwoi, amai pofu toloki, Matayo toku no kwaiya fuki no.
30 pois Jesus ainda não tinha entrado na aldeia, mas permanecia onde Marta o havia encontrado.
31 Yuto noko Moili no fu si fasisokino no, nusai toiyo aluwainisiyo fukino. Somaiso auwonisiyouso kwaisokino, amusiyofuso, no monoi no aluwainisiyo fukino, piyamoki, “Auwatononi yauso tosonukuyanowo.”
31 Os judeus que estavam com Maria em casa e a consolavam, vendo-a levantar-se depressa e sair, seguiram-na, pensando que ela ia ao túmulo para chorar.
32 Moili mo manosoki. Isiso mo kwaiya tumoki mo, tani fokutonomai losiyaikoki, na imoki, “Noko Siyoli, nono mo isoni potolokainoni mo, yani auwa mo pa pokaloso.” Aino imoki,
32 Quando Maria chegou ao lugar onde Jesus estava, ao vê-lo, lançou-se aos seus pés, dizendo: — Se o Senhor estivesse aqui, o meu irmão não teria morrido.
33 soniki. Isiso mo soniso kwaisoki mo, mulu mo yau. Yuto noko no aluwainisiyo tumokino no, toi mani, sonukuso kwaikoki. Mulu mo puwoso, mulu mo na kaloki.
33 Quando Jesus viu que ela chorava, e que os judeus que a acompanhavam também choravam, agitou-se no espírito e se comoveu.
34 Na ikoki, “Ai unu asi no moiso?” Imokino, “Noko Siyoli, kuku, na pokiya tumo.”
34 E perguntou: Eles responderam: — Senhor, venha ver!
35 Nosai no mo; Isiso mo na soniki.
35 Jesus chorou.
36 Yuto nokoyo ikuwanokino, “Soniso na pukwaiwo. Wiyou, to monoi mulu mo yau.”
36 Então os judeus disseram: — Vejam o quanto ele o amava.
37 Siyaiyosu iyamoki, “Molo kau kau nokota monoiso itouniyaimokai, to mo. Noko ai nokota no hani monoi yau monoi no pa alukimoso?” Aino iyamoki.
37 Mas alguns disseram: — Será que ele, que abriu os olhos ao cego, não podia fazer com que Lázaro não morresse?
38 No monoi no mo, Isiso mo ti monoi mulu mo puwoso, ai unuso manoki. Yu asi iso ai unukaikino. Tomoki siyoliyo itu loti ufiyaimokaikino.
38 Jesus, agitando-se novamente em si mesmo, foi até o túmulo, que era uma gruta em cuja entrada tinham colocado uma pedra.
39 Yu asi i mo tumoki mo, nokoso na ikoki, “Tomoki na pololomotaiwo.” Ulai Mata mo imoki, “Noko Siyoli, ulai moloi monoi woi?” Noko yauni inaitono Mata mo na imoki, “Moloi monoi woi? Noko yau woti mo wiyou. Taunoni fainisai na kaloki.”
39 Então Jesus ordenou: Marta, irmã do falecido, disse a Jesus: — Senhor, já cheira mal, porque está morto há quatro dias.
40 Ulai Isisoyo mo, “A, yani imo no tofufolikomoni? Yasoi na imonoki, “Mulumolo luwaimonakinimo, Koto Siyolini amiso kiyoinimo.”
40 Jesus respondeu:
41 Nosai no mo; tomoki na lolomotaikino. Lolomotaikino mo; Isiso mo na you foinalikoki, na imoki, “Apou, yani imo na tukwaimononi, no monoi no wafisu na timonoki.
41 Então tiraram a pedra. E Jesus, levantando os olhos para o céu, disse:
42 Yo mo sai, yani imo mo saiso saiso na tukwaimono manoni. Noko nokolalo ni si no, toi mo sai muwoi. No monoi no timonoki, toi mulumolo luwaimono monoi, saino unumono monoi, nonayo imono taikiyokini.”
42 Eu sei que sempre me ouves, mas falei isso por causa da multidão presente, para que creiam que tu me enviaste.
43 Puwoso monoi imoki mo; yau nokotaso na aliyoniki, siyoliso na imoki, “Lasolaso, na pamufu.”
43 E, depois de dizer isso, clamou em alta voz:
44 Nosai no na amufuki. Yau nokota mo na auwoniyouki, na amufuki. Wiyouwa wiyou, tunoyo yalokonokai na amufuki, naino fona yalokonokai. Amu molo mani, tunofayo yalokonokai. Isiso mo noko nokolaloso ikoki, “Na pofololokomowo, pimowo, manumo.”
44 Aquele que tinha morrido saiu, tendo os pés e as mãos amarrados com ataduras e o rosto envolto num lenço. Então Jesus lhes ordenou:
45 No monoi no mo, Yuto noko molopoi mo Isisoso lolaloso mulumolo luwaikino. Ulai afonimaiso? Moiliso kosa tumokino mo, yausai lusikaiso na kwaikino, no monoi no.
45 Muitos dos judeus que tinham vindo visitar Maria, vendo o que Jesus havia feito, creram nele.
46 Siyaisu mo Falisi moloso aluwai nokoso ikanokino, ikokino, “Isiso mo noko yau lusikai.”
46 Outros, porém, foram até os fariseus e lhes contaram o que Jesus havia feito.
47 Nosai no mo; nokotalo iyaliso aliyonikokino. Falisi moloso aluwai nokowoi lotu samukuko noko sisiyoliwoi, toiyo nokotalo iyali mo aliyonikokino, imo lukaso monoi. Ikuwanokino, “Moloi tiyokoni? Noko no mo, to mo mulu ifolaluwawoi mi tanomosi, noko nokolaloni molo timai.
47 Então os principais sacerdotes e os fariseus convocaram o Sinédrio e disseram: — O que estamos fazendo, uma vez que este homem opera muitos sinais?
48 Wiyouwa wiyou, alukimo somiso mo, noko nokolalo komaso aluwaiyoinomo. Wonikaluso Lomo nokoyo amiyaikiyomoka tumoinomo, lotu nu siyoli aiko uwokaiya tumoino, toini fona wosuwoiso aiko soi, moini noko nokolalo mo.” Aino ikuwanokino.
48 Se o deixarmos assim, todos crerão nele; depois, virão os romanos e tomarão não só o nosso lugar, mas a própria nação.
49 Nosai no mo; Kaiyofa ikoki. Isiso tukolomai nonani nokota mo totawoi lotu samukuko nokota siyoli na. Na ikoki, to mo, “A, moi no mulu no uwofa woi?
49 Mas um deles, Caifás, que era sumo sacerdote naquele ano, advertiu-os, dizendo: — Vocês não sabem nada,
50 Wonikaluso Lomo nokoyo uwokaikomomoka tumoinomo, Yuto noko moiso. Ulai noko siyayo moi kwalomai monoi kalakimo, no mo waliyo. Hani monoi moi no sai pakoso?”
50 nem entendem que é melhor para vocês que morra um só homem pelo povo e que não venha a perecer toda a nação.
51 Aino na ikoki, Kaiyofa mo. Piyomuki, totani muluyosowo. Ulai totani muluyoso muwoi, Kotoni muluyosu nali no. Isiso tukolomai, nomai no mo Kaiyofa mo totawoi lotu samukuko nokota siyoli na, no monoi no posasokoki, Isiso kalo monoi mo. Yuto noko nokolalo kwalomai monoi kalo uku monoi, ainonani monoi posasokoki, Kaiyofa mo.
51 Ora, Caifás não disse isto por conta própria, mas, sendo sumo sacerdote naquele ano, profetizou que Jesus estava para morrer pela nação.
52 Motu na. Ulai Yuto noko nokolalo monoi saso muwoi, Kotoni alalo komaso monoi nali no. Isoni ausoni no si liyai no, toi monoi mani, kwalomai monoi kalo uku na, si tomasimo monoi.
52 E não somente pela nação, mas também para reunir em um só corpo os filhos de Deus, que andam dispersos.
53 Nosai no mo; nokotalo iyaliso ikoki mo; imo na lukasokaikino. Isiso tukolo imo na lukasokaikino.
53 Desde aquele dia, resolveram matar Jesus.
54 No monoi no Isiso no Yuto noko sisiyolini molo timai no moloi mano liyai monoi? Nu somiso asi kwasai sanoki, Isiso iyali mo, Ifolaimo nokonuso.
54 Assim sendo, Jesus já não andava publicamente entre os judeus, mas retirou-se para uma região vizinha ao deserto, para uma cidade chamada Efraim, onde permaneceu com os discípulos.
55 Nosai no mo; Pasowa koloni wasi popo mo aumoifaso. Yuto noko nokolaloni mi fou fouko popo siyoli mo. Nomai no noko nokolalo molopoiyo totaini asi folo folo utukaiko liyaikino, Yolusolimo nokonu siyoliso nuki. Pasowa koloni wasiwoi muwoi, toku mo Kotoni molo timai iwo loukanokino, piyamoki, Kotoni imo mo futowo. Iwo louko somiso mo, Pasowa koloni wasi mo au au. No monoi no Yolusolimo nokonuso nuki, Pasowa popo mo aumoifaso.
55 Estava próxima a Páscoa dos judeus, e muitos daquela região foram a Jerusalém antes da Páscoa para se purificar.
56 Yolusolimo mo tiki mo, Isisoso ikoliyalo manokino. Lotu nu siyoliso siki, na ikuwanokino, “Nakomo tumowoi muwoi. Koloni pa wasiya tumoiso poi. Na piyamowo.”
56 Lá, procuravam Jesus e, estando eles no templo, diziam uns aos outros: — O que vocês acham? Ele não virá à festa?
57 Nokotalo iyaliyo imo ami toku yasoi ikokaikino, “Isisoso kiyakinuwomo, na pa imoka tumowo.” Aino toku yasoi ikokaikino, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Falisi moloso aluwai nokowoi.
57 Ora, os principais sacerdotes e os fariseus haviam ordenado que, se alguém soubesse onde ele estava, o denunciasse, para que pudessem prendê-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.