Hebreus 7
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC
1 Milikisiti no mo, to mo Salimo noko nokolalo samukuko nokota siyoli, Kota Kotoni lotu samukuko nokota siyoli. Nosai no mo molomai manalo manoki mo, Apolofamoso kiya tumoki, molomai. Apolofamoyo uo faisosai tumoki mo, asi siyani noko sisiyoli tukuwolisai tumaloki mo, Milikisitiyo mo molomai kiya tumoki, na imoki, “Kotoyo na tofasini.”
1 Este Melquisedec, rei de Salém, sacerdote do Deus Altíssimo, que saiu ao encontro de Abraão quando este regressava da derrota dos reis e o abençoou,
2 Nosai no mo, Apolofamoyo uo tukoluwanosai ilolu mo naino ti uwai kunolokaloki. Kunolokokai siya mo Milikisitiso na akononiki. Milikisitini siyolo imo folosai mo noino, noko nokolalo samukuko itouniyaimo nokota. To mo Salimo noko nokolalo samukuko nokota siyoli. Salimo imo folosai mo noino, samukukakimo, si tomasikuwanoinomo.
2 ao qual Abraão ofereceu o dízimo de todos os seus despojos, é, conforme seu nome indica, primeiramente "rei de justiça" e, depois, rei de Salém, isto é, "rei de paz".
3 Atino apitono noko ti monoi moi mo sai muwoi. Aniyopatono iyali monoi, ulai moi no sai? Atinoyo kimai mo moi mo sai muwoi. Kalomai mani, ulai moi no sai? To mo aniyopa poi poi nokota komiyai, Kotoni awitono komiyai nali. Lotu samukuko nokota siyoli, aniyopa poi poi na totolokainomoi.
3 Sem pai, sem mãe, sem genealogia, a sua vida não tem começo nem fim; comparável sob todos os pontos ao Filho de Deus, permanece sacerdote para sempre.
4 Ulai afonimai nokota, Milikisiti no? Afonimai nokota muwoi, noko siyoli wiyou. Moini aniyopa nokota siyoli Apolofamo, to mo ilolu na niki, uo tukoluwanosai no iki no. Ilolu mo naino ti uwai kunolokaloki, kunolokokai siya mo Milikisitiso mo na akononiki. No monoi no moi mo sai, Apolofamoso na souwaiki.
4 Considerai, pois, quão grande é aquele a quem até o patriarca Abraão deu o dízimo dos seus mais ricos espólios.
5 Na pukwaiwo. Liwaini alisaimi iyali siyai, lotu samukuko mi no tano manono no, toi monoisu mo Musini ami imoyo tiyomuko, toiyo ilolu siyai uwoko monoi, Isolilo nokoso, auwatono iyaliso na. Ilolu mo naino ti uwai kunolokalowumo. Kunolokokai siyasonuso mo lotu samukuko noko iyaliyo uwokalowumo. Toi komaso mo Apolofamoni alisaitono iyali na, ulai lotu samukuko noko iyaliyo auwatono iyalini ilolu kunolokokai siyasonuso na tuwokalo manono.
5 Os filhos de Levi, revestidos do sacerdócio, na qualidade de filhos de Abraão, têm por missão receber o dízimo legal do povo, isto é, de seus irmãos.
6 Milikisitisu mo Liwaini alisaitono muwoi, to mo ali folo na. Ulai Apolofamoni ilolu kunolokokai siya na akowaiki. Akowaiki mo; na imoki, Apolofamoso, “Kotoyo na tofasini.” Toku Kotoyo no pimokaimosiki no, toso Milikisitiyo mo imoki, “Kotoyo na tofasini.”
6 Naquele caso, porém, foi um estrangeiro que recebeu os dízimos de Abraão e abençoou o detentor das promessas.
7 Moi mo sai, afonimai nokotayo no ulai moloi imo monoi noko siyoliso no, “Yo mo noko siyoli, ya timonoki, Kotoyo na tofasini.” Ainoso muwoi. Noko siyoliyo afonimai nokotaso imo mo waliyo, “Yo mo noko siyoli, ya timonoki, Kotoyo na tofasini.” Milikisitiyo mo Kotoyo fasi imo imoki, Apolofamoso. No monoi no moi mo sai, Milikisiti siyoliyo mo Apolofamoso souwaiki.
7 Ora, é indiscutível: é o inferior que recebe a. bênção do que é superior.
8 Liwaini alisaimi iyali, Isolilo nokoni ilolu kunolokokai siyai no tuwoko manono no, toi mo kolikali noko na. Milikisiti, Apolofamoni ilolu kunolokokai siya no akowaiki no, to mo amai na totolokainomoi. Kotoni puko imoyo aino tiyomuko. No monoi no moi mo sai, Milikisiti mo Liwaini alisaimi iyaliso souwaikoki.
8 De mais, aqui, os levitas que recebem os dízimos são homens mortais; lá, porém, se trata de alguém do qual é atestado que vive.
9 Ya timonukuwo, Liwaini alisaimi iyali, Isolilo nokoni ilolu kunolokokai siyai no tuwoko manono no, toi mani, kunolokokai siya toku na akononiki, Milikisitiso. Moloi akononi, woi? Apolofamo, Liwaini aniyopatonoyosu na akononiki, Milikisitiso.
9 Por fim, por assim dizer, também Levi, que recebe os dízimos, pagou-os na pessoa de Abraão,
10 Apolofamoyo Milikisitiso akononimai Liwai mo atinoyo kiwoi muwoi, amai. Ulai Milikisiti no Liwaini ilolu siyai no moloi akowaiki, woi? Ya timonukuwo, Liwai mo Apolofamoni nakosai na, no monoi no Apolofamoyo Milikisitiso akononimai Liwaiyo mani, akononiki.
10 pois ele já estava em germe no íntimo deste, quando aconteceu o encontro com Melquisedec.
11 Liwaini alisaimi iyali mo lotu samukuko mi ano manokino. Ulai afonimaiso? Kotoyo imo ami imo yomukaiki, Musiso posasoko wiyolumoki, noko nokolaloso wiyoluko monoi. No monoi no Liwaini alisaimi iyali mo lotu samukuko mi ano manokino. Ano manokino ano manokino ano manokino, ulai Isolilo noko nokolalo mo Kotoni molo timai noko ititouni muwoi. Noko ititouni posi mo, Kotoyo lotu samukuko nokota siya mo pa pimo taikiyoso. Ulai noko ititouni muwoi, no monoi no lotu samukuko nokota siyaso Kotoyo na imo taikiyoki. To mo Alononi alisaitono muwoi, Liwaini alisai pa tumokiso. Milikisiti komiyai na tolokaina konoki.
11 Se a perfeição tivesse sido realizada pelo sacerdócio levítico {porque é sobre este que se funda a legislação dada ao povo}, que necessidade havia ainda de que surgisse outro sacerdote segundo a ordem de Melquisedec, e não segundo a ordem de Aarão?
12 Nonani nokota mo Liwaini alisaimi iyali kwalomai monoi tola konoki, lotu samukuko monoi. No monoi no Kotoyo imo tonofalo yomukaiki. Tokumi imo kwalomai monoi yoma tumoki.
12 Pois, transferido o sacerdócio, forçoso é que se faça também a mudança da lei.
13 Nonani nokota, Kotoyo no imo taikiyoki no, to mo Liwaini alisaitono muwoi, noko siyaninoi. Toku toiyo lotu pa posamukuko manokinoso, Kotoso koloni pa putunoni manokinoso.
13 De fato, aquele ao qual se aplicam estas palavras é de outra tribo, da qual ninguém foi encarregado do serviço do altar.
14 Moi mo sai, moini Isiso Siyoli mo Yutoni nakosai na auwonoki. Musiyo nonani noko iyali monoi pa yomukaikiso, lotu samukuko monoi mo. Isisososo imo taikiyoki, Kotoyo, momaini lotu samukuko nokota siyoli tolo monoi.
14 E é notório que nosso Senhor nasceu da tribo de Judá, tribo à qual Moisés nada encarregou ao falar do sacerdócio.
15 Moi mo momaini lotu samukuko nokota siyoli na tokikoni, Milikisiti tota komiyai. No monoi no moi mo sai, Koto mo molo siya mo yapoli, tani auso ti monoi mo.
15 Isto se torna ainda mais evidente se se tem em conta que este outro sacerdote, que surge à semelhança de Melquisedec,
16 Liwaini alisaimi iyali mo lotu samukuko noko, Musini imoyo mo. Liwaini nakosai, no monoi no. Isisosu mo kalowoi nokota muwoi, no monoi no Kotoyo muwokaiki, lotu samukuko nokota tolo monoi.
16 foi constituído não por prescrição de uma lei humana, mas pela sua imortalidade.
17 Motu na, Kotoni puko imoyo noino na tiyomuko,
17 Porque está escrito: Tu és sacerdote eternamente, segundo a ordem de Melquisedec.
18 Musini tokumi imo mo amiwoi muwoi. Ulai moloi fasimoko monoi, nonani imoyo no? No monoi no Koto mo ti monoi mulumolokoki, tokumi imo na alukimoki, imo tonofaloso na yomukaiki.
18 Com isso, está abolida a antiga legislação, por causa de sua ineficácia e inutilidade.
19 Musini tokumi imoyo mo noko nokolaloni mulu ititounikaiwoi muwoi. No monoi no mo Koto mo molo siya na wiyomokoki, molo itouniyaimo na, Musini moloso na tosouwaimoi. No monoi no mo Kotowoi si tomasimo monoi tofou sikoni.
19 Pois a lei nada levou à perfeição. Apenas foi portadora de uma esperança melhor que nos leva a Deus.
20 Koto mo Isisoso muwokaiki, lotu samukuko nokota tolo monoi. Ulai afonimaiso muwokai monoi? Na auwoloki, no monoi no muwokaiki. Tokumi lotu samukuko noko muwokomai nokoyo auwolokowoi muwoi.
20 E isso não foi feito sem juramento. Os outros sacerdotes foram instituídos sem juramento.
21 Isisoyo lotu samukuko monoisu Koto mo na auwoloki, na imoki,
21 Para ele, ao contrário, interveio o juramento daquele que disse: Jurou o Senhor e não se arrependerá: tu és sacerdote eternamente.
22 Aino na auwolokaiki. No monoi no mo, moi mo sai, molo tonofalo Isisoyo no towiyomoko no, no mo itouniyaimo nali, tokumi moloso tosouwaimoi.
22 E esta aliança da qual Jesus é o Senhor, é-lhe muito superior.
23 Toku lotu samukuko noko posa tumo liyai manoki. Na kolikaliyalo manoki. Kwalomai monoi mi pana tumo liyai manokino.
23 Além disso, os primeiros sacerdotes deviam suceder-se em grande número, porquanto a morte não permitia que permanecessem sempre.
24 Isisosu mo aniyopa poi poi tolo nokota na. Lotu tosamukuko tolomoi, aniyopa loloi loloi. To kwalomai monoi nokota mo uwofa.
24 Este, porque vive para sempre, possui um sacerdócio eterno.
25 No monoi no mo, mulumolo luwai noko nokolalo na tosamiyaikiyono. Kotoni auso ti monoi yakinomo, aniyopa poi poi samiyaikiyo soimo. Ulai afonimaiso? To mo aniyopa poi poi tolo nokota na, Kotoso na tolukaso unumokomoi.
25 É por isso que lhe é possível levar a termo a salvação daqueles que por ele vão a Deus, porque vive sempre para interceder em seu favor.
26 Nonani lotu samukuko nokota siyoli, Isiso, to mo waliyo na tofasimokomoi. To mo mulu itouniyaima itouniyaimo, hani mo yowoi muwoi. Mulu mo wofuso. Molo koiyauso aluwai nokoso tanokowoi muwoi. Wiyouwa wiyou, to mo folo nali no. Kotoyo na kawiyo yoki, kumokiso.
26 Tal é, com efeito, o Pontífice que nos convinha: santo, inocente, imaculado, separado dos pecadores e elevado além dos céus,
27 Lotu samukuko noko sisiyoli mo koloni tutunoni manono, Kotoso, saiso saiso. Toku mo totaini molo kopokoiyau ufiyaiko monoi tutunoni manono. Totaini molo kopokoiyau ufiyaiko monoi utunoni uwai; nosai no mo noko nokolaloni molo kopokoiyau ufiyaiko monoi tutunoni manono. Ainoso tiyo manono, amuwoisai amuwoisai. Isisosu mo koloni mo Kotoso utunonimosiwoi muwoi. Totasu mo na kaloki, siyawoiso kalo unumokoki, noko nokolalo momaini mulu kopokoiyau saloso uwomoko monoi. Ti monoi pa kalo unumokoiso.
27 que não tem necessidade, como os outros sumos sacerdotes, de oferecer todos os dias sacrifícios, primeiro pelos pecados próprios, depois pelos do povo; pois isto o fez de uma só vez para sempre, oferecendo-se a si mesmo.
28 Musini imoyo mulu ami amiwoi si somiso nokoso tomuwoko manono, lotu samukuko noko sisiyoli si monoi. Musini imoso aluwai manokino mo, nosai no mo Kotoyo auwoloki, totani awitono mo na muwokaiki, lotu samukuko nokota siyoli tolo monoi. Itouniyaima itouniyaimo nokota, aniyopa poi poi totolokainomoi.
28 Enquanto a lei elevava ao sacerdócio homens sujeitos às fraquezas, o juramento, que sucedeu à lei, constitui o Filho, que é eternamente perfeito.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.