Hebreus 7

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Milikisiti no mo, to mo Salimo noko nokolalo samukuko nokota siyoli, Kota Kotoni lotu samukuko nokota siyoli. Nosai no mo molomai manalo manoki mo, Apolofamoso kiya tumoki, molomai. Apolofamoyo uo faisosai tumoki mo, asi siyani noko sisiyoli tukuwolisai tumaloki mo, Milikisitiyo mo molomai kiya tumoki, na imoki, “Kotoyo na tofasini.”
1 Esse Melquisedeque era rei de Salém e também sacerdote do Deus Altíssimo. Quando Abraão regressava para casa, depois de derrotar os reis, Melquisedeque foi ao seu encontro e o abençoou.
2 Nosai no mo, Apolofamoyo uo tukoluwanosai ilolu mo naino ti uwai kunolokaloki. Kunolokokai siya mo Milikisitiso na akononiki. Milikisitini siyolo imo folosai mo noino, noko nokolalo samukuko itouniyaimo nokota. To mo Salimo noko nokolalo samukuko nokota siyoli. Salimo imo folosai mo noino, samukukakimo, si tomasikuwanoinomo.
2 Então Abraão separou a décima parte de tudo e a entregou a Melquisedeque, cujo nome significa “rei da justiça”, enquanto rei de Salém quer dizer “rei da paz”.
3 Atino apitono noko ti monoi moi mo sai muwoi. Aniyopatono iyali monoi, ulai moi no sai? Atinoyo kimai mo moi mo sai muwoi. Kalomai mani, ulai moi no sai? To mo aniyopa poi poi nokota komiyai, Kotoni awitono komiyai nali. Lotu samukuko nokota siyoli, aniyopa poi poi na totolokainomoi.
3 Não há registro de seu pai nem de sua mãe, nem de nenhum de seus antepassados, nem do começo nem do fim de sua vida. Semelhantemente ao Filho de Deus, ele permanece sacerdote para sempre.
4 Ulai afonimai nokota, Milikisiti no? Afonimai nokota muwoi, noko siyoli wiyou. Moini aniyopa nokota siyoli Apolofamo, to mo ilolu na niki, uo tukoluwanosai no iki no. Ilolu mo naino ti uwai kunolokaloki, kunolokokai siya mo Milikisitiso mo na akononiki. No monoi no moi mo sai, Apolofamoso na souwaiki.
4 Considerem, portanto, a importância de Melquisedeque. Até mesmo Abraão, o patriarca, a reconheceu ao entregar a ele um décimo do que havia conquistado na batalha.
5 Na pukwaiwo. Liwaini alisaimi iyali siyai, lotu samukuko mi no tano manono no, toi monoisu mo Musini ami imoyo tiyomuko, toiyo ilolu siyai uwoko monoi, Isolilo nokoso, auwatono iyaliso na. Ilolu mo naino ti uwai kunolokalowumo. Kunolokokai siyasonuso mo lotu samukuko noko iyaliyo uwokalowumo. Toi komaso mo Apolofamoni alisaitono iyali na, ulai lotu samukuko noko iyaliyo auwatono iyalini ilolu kunolokokai siyasonuso na tuwokalo manono.
5 A lei de Moisés exigia que os sacerdotes, os descendentes de Levi, recebessem o dízimo de seus irmãos israelitas, que também são descendentes de Abraão.
6 Milikisitisu mo Liwaini alisaitono muwoi, to mo ali folo na. Ulai Apolofamoni ilolu kunolokokai siya na akowaiki. Akowaiki mo; na imoki, Apolofamoso, “Kotoyo na tofasini.” Toku Kotoyo no pimokaimosiki no, toso Milikisitiyo mo imoki, “Kotoyo na tofasini.”
6 Melquisedeque, porém, que não era descendente de Levi, recebeu o dízimo e, em seguida, abençoou Abraão, que já havia recebido as promessas.
7 Moi mo sai, afonimai nokotayo no ulai moloi imo monoi noko siyoliso no, “Yo mo noko siyoli, ya timonoki, Kotoyo na tofasini.” Ainoso muwoi. Noko siyoliyo afonimai nokotaso imo mo waliyo, “Yo mo noko siyoli, ya timonoki, Kotoyo na tofasini.” Milikisitiyo mo Kotoyo fasi imo imoki, Apolofamoso. No monoi no moi mo sai, Milikisiti siyoliyo mo Apolofamoso souwaiki.
7 Sem dúvida, quem tem poder para abençoar é superior a quem é abençoado.
8 Liwaini alisaimi iyali, Isolilo nokoni ilolu kunolokokai siyai no tuwoko manono no, toi mo kolikali noko na. Milikisiti, Apolofamoni ilolu kunolokokai siya no akowaiki no, to mo amai na totolokainomoi. Kotoni puko imoyo aino tiyomuko. No monoi no moi mo sai, Milikisiti mo Liwaini alisaimi iyaliso souwaikoki.
8 Os sacerdotes que recebem os dízimos são homens mortais. A respeito de Melquisedeque, no entanto, é dito que ele continua vivo.
9 Ya timonukuwo, Liwaini alisaimi iyali, Isolilo nokoni ilolu kunolokokai siyai no tuwoko manono no, toi mani, kunolokokai siya toku na akononiki, Milikisitiso. Moloi akononi, woi? Apolofamo, Liwaini aniyopatonoyosu na akononiki, Milikisitiso.
9 Além disso, pode-se dizer que os levitas, que recebem o dízimo, também o entregaram por meio de Abraão.
10 Apolofamoyo Milikisitiso akononimai Liwai mo atinoyo kiwoi muwoi, amai. Ulai Milikisiti no Liwaini ilolu siyai no moloi akowaiki, woi? Ya timonukuwo, Liwai mo Apolofamoni nakosai na, no monoi no Apolofamoyo Milikisitiso akononimai Liwaiyo mani, akononiki.
10 Embora Levi ainda não tivesse nascido, a semente da qual ele veio já estava no corpo de Abraão, seu antepassado, quando Melquisedeque se encontrou com ele.
11 Liwaini alisaimi iyali mo lotu samukuko mi ano manokino. Ulai afonimaiso? Kotoyo imo ami imo yomukaiki, Musiso posasoko wiyolumoki, noko nokolaloso wiyoluko monoi. No monoi no Liwaini alisaimi iyali mo lotu samukuko mi ano manokino. Ano manokino ano manokino ano manokino, ulai Isolilo noko nokolalo mo Kotoni molo timai noko ititouni muwoi. Noko ititouni posi mo, Kotoyo lotu samukuko nokota siya mo pa pimo taikiyoso. Ulai noko ititouni muwoi, no monoi no lotu samukuko nokota siyaso Kotoyo na imo taikiyoki. To mo Alononi alisaitono muwoi, Liwaini alisai pa tumokiso. Milikisiti komiyai na tolokaina konoki.
11 Portanto, se o sacerdócio de Levi, sob o qual o povo recebeu a lei, pudesse ter alcançado a perfeição, por que seria necessário estabelecer outro sacerdócio, com um sacerdote segundo a ordem de Melquisedeque, em vez da ordem de Arão?
12 Nonani nokota mo Liwaini alisaimi iyali kwalomai monoi tola konoki, lotu samukuko monoi. No monoi no Kotoyo imo tonofalo yomukaiki. Tokumi imo kwalomai monoi yoma tumoki.
12 E, se o sacerdócio muda, também é preciso que a lei mude.
13 Nonani nokota, Kotoyo no imo taikiyoki no, to mo Liwaini alisaitono muwoi, noko siyaninoi. Toku toiyo lotu pa posamukuko manokinoso, Kotoso koloni pa putunoni manokinoso.
13 Pois o sacerdote ao qual estamos nos referindo pertence a outra tribo, cujos membros nunca serviram no altar como sacerdotes.
14 Moi mo sai, moini Isiso Siyoli mo Yutoni nakosai na auwonoki. Musiyo nonani noko iyali monoi pa yomukaikiso, lotu samukuko monoi mo. Isisososo imo taikiyoki, Kotoyo, momaini lotu samukuko nokota siyoli tolo monoi.
14 De fato, como todos sabem, nosso Senhor veio da tribo de Judá, e Moisés nunca mencionou que dessa tribo viriam sacerdotes.
15 Moi mo momaini lotu samukuko nokota siyoli na tokikoni, Milikisiti tota komiyai. No monoi no moi mo sai, Koto mo molo siya mo yapoli, tani auso ti monoi mo.
15 Essa mudança se torna ainda mais clara com o surgimento de outro sacerdote, semelhante a Melquisedeque,
16 Liwaini alisaimi iyali mo lotu samukuko noko, Musini imoyo mo. Liwaini nakosai, no monoi no. Isisosu mo kalowoi nokota muwoi, no monoi no Kotoyo muwokaiki, lotu samukuko nokota tolo monoi.
16 o qual se tornou sacerdote não por cumprir leis e exigências humanas, mas pelo poder de uma vida indestrutível.
17 Motu na, Kotoni puko imoyo noino na tiyomuko,
17 Pois a respeito dele foi dito: “Você é sacerdote para sempre, segundo a ordem de Melquisedeque”.
18 Musini tokumi imo mo amiwoi muwoi. Ulai moloi fasimoko monoi, nonani imoyo no? No monoi no Koto mo ti monoi mulumolokoki, tokumi imo na alukimoki, imo tonofaloso na yomukaiki.
18 Desse modo, o antigo requisito, por ser fraco e inútil, foi cancelado.
19 Musini tokumi imoyo mo noko nokolaloni mulu ititounikaiwoi muwoi. No monoi no mo Koto mo molo siya na wiyomokoki, molo itouniyaimo na, Musini moloso na tosouwaimoi. No monoi no mo Kotowoi si tomasimo monoi tofou sikoni.
19 Pois a lei nunca tornou perfeita coisa alguma. Agora, porém, temos certeza de uma esperança superior, pela qual nos aproximamos de Deus.
20 Koto mo Isisoso muwokaiki, lotu samukuko nokota tolo monoi. Ulai afonimaiso muwokai monoi? Na auwoloki, no monoi no muwokaiki. Tokumi lotu samukuko noko muwokomai nokoyo auwolokowoi muwoi.
20 Esse novo sistema foi instituído com um juramento solene. Os outros se tornaram sacerdotes sem esse juramento,
21 Isisoyo lotu samukuko monoisu Koto mo na auwoloki, na imoki,
21 mas a respeito dele houve um juramento, pois Deus lhe disse: “O Senhor jurou e não voltará atrás: ‘Você é sacerdote para sempre’”.
22 Aino na auwolokaiki. No monoi no mo, moi mo sai, molo tonofalo Isisoyo no towiyomoko no, no mo itouniyaimo nali, tokumi moloso tosouwaimoi.
22 Por causa desse juramento, Jesus é aquele que garante uma aliança superior.
23 Toku lotu samukuko noko posa tumo liyai manoki. Na kolikaliyalo manoki. Kwalomai monoi mi pana tumo liyai manokino.
23 Além disso, havia muitos sacerdotes, pois a morte os impedia de continuar a desempenhar suas funções.
24 Isisosu mo aniyopa poi poi tolo nokota na. Lotu tosamukuko tolomoi, aniyopa loloi loloi. To kwalomai monoi nokota mo uwofa.
24 Mas, visto que ele vive para sempre, seu sacerdócio é permanente.
25 No monoi no mo, mulumolo luwai noko nokolalo na tosamiyaikiyono. Kotoni auso ti monoi yakinomo, aniyopa poi poi samiyaikiyo soimo. Ulai afonimaiso? To mo aniyopa poi poi tolo nokota na, Kotoso na tolukaso unumokomoi.
25 Portanto, ele é capaz de salvar de uma vez por todas aqueles que se aproximam de Deus por meio dele. Ele vive sempre para interceder em favor deles.
26 Nonani lotu samukuko nokota siyoli, Isiso, to mo waliyo na tofasimokomoi. To mo mulu itouniyaima itouniyaimo, hani mo yowoi muwoi. Mulu mo wofuso. Molo koiyauso aluwai nokoso tanokowoi muwoi. Wiyouwa wiyou, to mo folo nali no. Kotoyo na kawiyo yoki, kumokiso.
26 É de um Sumo Sacerdote como ele que necessitamos, pois é santo, irrepreensível, sem nenhuma mancha de pecado, separado dos pecadores e colocado no lugar de mais alta honra no céu.
27 Lotu samukuko noko sisiyoli mo koloni tutunoni manono, Kotoso, saiso saiso. Toku mo totaini molo kopokoiyau ufiyaiko monoi tutunoni manono. Totaini molo kopokoiyau ufiyaiko monoi utunoni uwai; nosai no mo noko nokolaloni molo kopokoiyau ufiyaiko monoi tutunoni manono. Ainoso tiyo manono, amuwoisai amuwoisai. Isisosu mo koloni mo Kotoso utunonimosiwoi muwoi. Totasu mo na kaloki, siyawoiso kalo unumokoki, noko nokolalo momaini mulu kopokoiyau saloso uwomoko monoi. Ti monoi pa kalo unumokoiso.
27 Ele não precisa oferecer sacrifícios diariamente, ao contrário dos outros sumos sacerdotes, que os ofereciam primeiro por seus próprios pecados e depois pelos pecados do povo. Ele, porém, o fez de uma vez por todas quando ofereceu a si mesmo como sacrifício.
28 Musini imoyo mulu ami amiwoi si somiso nokoso tomuwoko manono, lotu samukuko noko sisiyoli si monoi. Musini imoso aluwai manokino mo, nosai no mo Kotoyo auwoloki, totani awitono mo na muwokaiki, lotu samukuko nokota siyoli tolo monoi. Itouniyaima itouniyaimo nokota, aniyopa poi poi totolokainomoi.
28 A lei nomeava sacerdotes limitados pela fraqueza humana. Mas, depois da lei, Deus nomeou com juramento seu Filho, que se tornou o Sumo Sacerdote perfeito para sempre.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.