Hebreus 12
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI
1 Wiyouwa wiyou, Kotoso mulumolo luwai noko molopoi mo posi liyaiki. Totaini moloso niya taluwaiko manokoni, toiyo no wiyomokokino no. Nasu, atiyaiyaso niya taluwaiko manokoni, mulu ami amiso. Ulai hani monoi ulosukomomoko monoi? Kotoyo yasoi muwomokokaiki, nonani moloso aluwai monoi. No monoi no mo, moi no molo koiyauso hani monoi aluwai monoi? Hani hani kopokoiyauyo no tufiyaikomomoko manono no, namoliyoso niya talosokokoni.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Isiso monoi niya tomulumoloko si manokoni. Lolaloso mulumolo luwaimai to mo na fasimokoki. Lolai mani, tofasimokomoi. Amuwoi tinoso na fasimokoimo, Kotoso mulumolo luwai monoi, mulu ami amiso. A mokimai akaiya yomai mulu mo amisoso, na mulumolokokaiki, “Yo mo namolisai molokiyoimo.” Aino mulumolokoki, auwosimowoi muwoi. Nokoyo auwosisimo monoi louwa, ulai pa auwosimokiso. Lolai mo Kotoni nainasai tiyou yousikaino.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Atiyaiso na pa mulumoloko unuwo, Isiso tota monoi mo. Molo koiyauso aluwai nokoyo imo pokulali manokino. Ulai ulosukomowoi muwoi, mulu amiso na potolo manoki. Moi mo nosoni na pa mulumolokowo, moi mani, noiyo ulosukomoiwo, amiso pa aluwai manowo.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Molo koiyauso namoliyo talosimo manonuwo. Ulai uo nokoyo moi mo tukuwoliwoi muwoi, momaini nako mo amai amukonaloimo. No monoi no ami amiso na pa si manowo.
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 Ulai hani monoi fufolikomonuwo, nonani imo Kotoyo no imokinuwo no, mulu ami amikomo monoi no? Alalo imo na tokolalinuwo, noino,
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 Noko yo no tomulu uku no, toiyo molo koiyauso aluwaiyakinomo, Noko Siyoli yo mo na ikikoimo. Apitono iyaliyo alaloso moloyo no tuwasouli manono no, noinoso yo mani, molo koiyau foli monoi tuwokomoi, yani alaloso, mulu ititounikai monoi.”
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 Haniyo uwokomakinuwomo, no mo afonimaiso uwokomowoi muwoi. Noiyo ulosukomoiwo. Mulu ami amiso na pa siwo. Moi monoi na, Kotoyo mo yo unoinuwomo, mulu ititounikomokai monoi. Totani alalo, moi mo, no monoi no tikikomo manonuwo, apitono iyaliyo alaloso no tikiko manono no, noinoso na.
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 Apou Siyoli mo totani alalo komaso tikikomoi, moiso na tikikomo manonuwo. Ikikomo somiso mo, totani alalo pa posinuwoso, uloliyo nokolaloni ali komiyai posinuwo, apouyo pali foliyafoumokomonuwo.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Asiso si apou iyali mani, pikikomomoko manokino. Na pauwosiwaiko manokikoni. Koto mo moini Apou Siyoli. Ikikomomokakimo, namoliyo moloi alosimo monoi, tani imososo niya kwaimo itouniyaimo monoi, aniyopa poi poi na sinono itouniyaimo mano monoi.
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Asiso si apou iyaliyo pikikomomoko manokino, totaini muluyoso, alalo lolofamai. Kotosu mo tikikomomokomoi, momaini mulu ititounimoko monoi, tota komiyai si monoi, mulu ititouni saso.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Ikikomomokakimo, moi mo pa moloki monoiso, wiyou, mulu na kolikalimokoimo. Namolisaisu mo waliyo, mulu ititouniwoi si monoi. Ikikomomoko manakimo, mulu ititouniwoi na si monoi, mulu tomokiso.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 No monoi no mo, na popuwotolowo. Naino fona nomolikokai komiyai no hani monoi tosi manonuwo? Wiyou, na popuwotolowo, mulu ami amiso na pa si manowo.
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 Kotoni molo itouniyaimososo na pa aluwai manowo. Wonikaluso aiko nomolikomo kaiyoinuwo. Ami amiso si mo waliyo.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Noko nokolaloso uo imo noiyo ikaloiwo. Na pa asisikuwano kiwo. Noko Siyoli komiyai mulu ititouniyawoi saso na pa si manowo. Noko mo Noko Siyoli komiyai tolo somiso mo, ulai moloi kiya yo monoi?
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Moi mo atiyaiyaso na pa si manowo. Wonikaluso moi nokota mo Kotoso namoliyo aiko alosimoi, Kotoyo suomoso monoiso paikoso fasiyoiso. Wonikaluso moi nokota mo amuwaso aiko alikomoinuwo, momaini mulu aiko toliki tolikikomoinuwo.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 Atiyaiso, wonikaluso moi nokota mo uloliyokomoi. Wonikaluso Kotoso namoliyo aiko alosimoi, toku Isoyo yo komiyai. Iso mo Imu alu nali, apitono kwalomai monoi toloki, ulai to mo ainonani monoi pa mulumolokokiso. To mo koloni mulu saso. Auwatononi kolonifa akowaiki, suo mo auwatonoyo apitono kwalomai monoi toloki. No monoi no Iso mo namoliyo alosimoki, Kotoso.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 Ulai nosai no mo ti monoi mulumolokoki, apitono kwalomai monoi tolo mulu siyoli yoki. Ulai wiyou yomuki, Koto mo. Moi mo sai. Wiyou, Iso mo siyoliso sinalo manoki, ulai apitono kwalomai monoi no moloi tolo monoi? Auwatonoso yasoi na muwokaiki, apitonoyo.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 Aniyopano iyaliyo no kikino no, moi mo toi komiyai pa tokinuwoso. Kotoyo imo ami imo ikokaimai, nomai no mo aniyopano iyali mo Sainai yuso aumoifaso na sa tumoki, imo kwaima tumo monoi. Ta siyoli imoko toloso kwaikino. Nosai no folosumono kolokoki, imonu siyoliyo tumoki.
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 — ausente —
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 — ausente —
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Musi mani, nonani haniso kiki mo, na kokolomoki, na yomuki,
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 Moi mo aniyopano iyali toi komiyai pa tokinuwoso. Yu siyaso na tikinuwo, Saiyono yuso. Amai tolokaino nokotani nokonu siyoliso na tokinuwo, Kotoni nokonuso. Ni mo Yolusolimo nokonu siya, kumokiso you tanokaino. Nosoni tiyou ukouniyaiko si liyai, tani kumoki noko molopoi. Ulai siyasonuso, molopoi molopoi molopoi, na tomoloki si liyai.
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 Kotoso mulumolo luwai noko nokolaloni auso na tosinuwo, Kotoni alaloni auso. Kumokiso yapoli kulukai, totaini siyolo siyolo mo. Kotoso na tiyou kinuwo, imo kwai nokota siyoliso, noko komaso nokoyo yalo foli monoi no yomukaiyaki no. Mulu ititouniya ititouni nokoso na tiyou kokonuwo. Mulu mo yasoi ititounikaiki, imo mo futo, Koto mo. Kolikaliki mo, toini mulu mo kumokiso yoki, Kotowoi na tosimoi.
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 Isiso mani, na tiyou kinuwo. To mo mulumai totolokainomoi, Kotowoi asi asi noko nokolalowoi wolimikuwano si monoi. No mo molo tonofalo na, Kotoyo no auwolo unumokokai no. Moi mo sai, totani nakoyo amukonoki mo, Koto mo imo mo futo, momaini molo koiyau foli imo mo. Aipoloni nakoyo amukonoki mo, ulai imo no futo, amai na, Aipolo foli monoi imo mo.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 Atiyaiso na posiwo. Wonikaluso lolaimai yomu nokotani imoso aiko kulaliyoinuwo. Sainai yumai sosaiko nokota, Musi, tani imoso no kulalikino no, toi no ulai moloi ulolo monoi, molo koiyau foli uwokaikosai no? Kumokisai yomu nokotaso namoliyo alosimakikonimo, wiyouwa wiyou, ulai moloi ulolo monoi? Molo koiyau foli monoi na uwokaimokoimo.
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Koto mo Sainai yumai toku ikoki mo, asi mo kumolomoki, nou nou komiyai kumolomo taikiyoki. Ulai nimai no mo na tiyomukai,
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 Aino yomuki, no monoi no moi mo sai, Koto mo ti monoi yomoimo. Asiwoi kumokiwoi mo na kumolokoimo. Komaso hani hani no fonanikomoki no, nonani sonosoni mo uwofa soimo, uwaimo taikiyoimo. No monoi no mo, kumoloko somiso hani hani mo amai na soimo.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 Kotoyo samukumoko asi mo pa kumolomo manoiso. No monoi no mo wafisu imo na timo manokoni, totasoso mo. Niya tomolokimo manokoni. Mi anononi itouniyaimakikonimo, to mo mulu mo waliyo. Niya tauwosiwai manokoni.
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 Ulai hani monoi?
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.