Hebreus 10
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI
1 Musini imoyo tiyomuko, “Aisamu aisamu koloni na pa utunonimosiwo, Kotoso, moini molo kopokoiyau ufiyaikomo monoi mo.” Ulai Musini imoyo no moloi ititounikai monoi, nonani lotuso aluwainiyo ti noko nokolalo no? Musini imo mo na komiyai. Nonani nayo Kotoyo wiyotiki, namolisai fiyamosiya kono monoi. To mo itouniyaimo na.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Noko nokolalo mo Musini imoyo mulu pititounikai mo, koloni utu mo potokosokwikono, mulu wofu wofuwoi posi. Siyawoiso ponino, ti monoi pa pomulumoloko manonoso, totaini molo kopokoiyau ufiyaiko monoi mo.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Ulai aisamu aisamu Kotoso ni manomai ti monoi tomulumolokomosino, totaini molo kopokoiyau ufiyaiko monoi mo.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Polomoko nanomu nakoyo no mulu kopokoiyau no moloi saloso uwoko monoi? Mimi nakoyo mani, saloso uwokowoi muwoi.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 No monoi no mo, Kolaiso mo asiso amukonoki mo, Kotoso na imoki,
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Koloni no tosakoloukokai manono no, nonani koloni monoi mo wiyou tiyomuni. Hani hani no toni manoni no, molo kopokoiyau ufiyaiko monoi, nonani monoi mani, pa tomolokiniso.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Nosai no mo; yo mo na imokinoki, Koto, yo mo ni totolo. Yo monoi mo pukoso kumo unumonokaikino. Yasoi na tumo. Mulu no yakini no, yo mo na yoimo.”
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Toku mo noino na yomuki, “Nono mo wiyou tiyomuni, nokoyo koloni tutunoni manoni, molo kopokoiyau ufiyaiko monoi mo. Hani hani toni manoni mo, wiyou tiyomuni. Koloni no tosakoloukokai manono no, nonani koloni monoi mo wiyou tiyomuni. Hani hani, no toni manoni no, molo kopokoiyau ufiyaiko monoi, nonani monoi mani, pa tomolokikoniso.” Kolaiso mo aino yomuki. Musini imoyosu tiyomuko, koloni utunoni monoi, hani hani ni monoi, ulai Koto mo pa tomolokiso.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Nosai no mo, Kolaiso mo ti monoi na yomuki, “Yo mo ni totolo. Yasoi na tumo. Mulu no yakini no, yo mo na yoimo.” No monoi no mo, tokumi moloso namoliyo alosimokaiki, molo tonofalo na yonoki.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Kotoni mulusoso aluwai manoki mo, siyawoiso kalo unumokoki, Isiso Kolaiso mo. No monoi no moi mo Kotoni noko nokolalo ititouni na tosikoni.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Amuwoisai amuwoisai lotu samukuko noko komaso noko mo lotu misoso tanalo manono, saiso saiso. Koloni mo saiso saiso tutunoni manono, Kotoso. Ulai nonani miyo no mulu kopokoiyau no moloi saloso uwoko monoi?
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Kolaisosu mo siyawoisoso kalo unumokoki, moini mulu kopokoiyau saloso uwomoko monoi. Ti monoi pa kalo unumokoiso. Kalo unumokoki mo; Kotoni nainasai na yousikaina yoki.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Ainoso ainoso ainoso; Kotoni amiyo tota uo noko mo tani fona wosuwoimai na sa tumoimo. No monoi no tiyou fou yousimoi.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Siyawoisoso kalo unumokoki, Kotoni noko nokolalo moi monoi. Kalo unumokoki mo, mulu na ititounimokokaiki, aniyopa poi poi monoi.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mani, nonani imo monoi na toposaso wiyomoko, totawoi imo mo noino,
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 “Siyoli Nokota mo na tiyomu, “Nosai no mo; yo mo auwoloimo, molo tonofalo na wiyotiyoimo. Yani imo ami imo mo asayo noinomo na mulumoloko kaiyoinomo. Toini mulu poiso na posasoko wiyotiyaloimo.”
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Ti monoi mani, na tiyomu,
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Koto mo mulu kopokoiyau yasoi saloso uwomokoki. Ulai koloni no ti monoi moloi utunoni monoi, molo kopokoiyau ufiyaiko monoi no? Imo mo futo.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Woli iyali, Isisoyo kalo unumokoki, totani nakoyo amukonoki, no monoi no mo Kotoni auso mo waliyo tutoluma tikoni, mulu ami amiso. Moi no ulai hani monoi kokolokomomoko monoi?
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Molo tonofalo moloso aluwaiyakikonimo, moi mo waliyo tutoluma tikoni, tani auso mo. Nonani molo tonofalo mo Isisoyo wiyomokoki, amai tolokaino nokotani auso nu monoi. Kalomai tani au iloliyaimo taikiyokino mo, nomai no mo tuno siyoli, lotu nuso no kitafoli kukiyokaikino no, nonani mani, poliyaliyaiko taikiyoki. No monoi no mo moi mo molo tonofalo mo yapoli, Kotoni auso nu monoi.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Moi mo lotu samukuko nokota siyoli mo yapoli, Kotoni noko koli moiso tosamukumokomoi.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Moi mo molo koiyau monoi auwosikomomokowoi muwoi, mulu wofu wofuso tosikoni, totani nakoyo. Na amukonoki, no monoi no. Mulu mo ulukukumoso saso. Iwo itouniyaimoso na uluwakomomokoki, toso mulumolo luwai monoi. No monoi no mo Kotoso mo aumoifaso niya taluwaikoni. Atiyaiyaso niya tomulumolo luwaikoni. Mulu tiwoi no hani monoi mulumolokalo monoi?
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Foumo si monoi mo, no toposasoko manokoni no, noiyo asiyonuwanoiwo, amiso niya tofoumo si manokoni. Koto mo yasoi yomukaiki, yo unumoko monoi mo. To mo topoko nokota muwoi, motu monoiso na tiyomumoi.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Niya tomulumoloko ukuwanokoni, fasikuwano monoi. Tikikuwano itouniyaimokoni, mulu ukuwano monoi, molo itouniyaimoso aluwai monoi mo.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Mulumolo luwai noko moi lotuso ukouniyaikokukuwano si monoi, wiyou no ulai hani monoi iyamo monoi? Ulai hani monoi ulosukomomoko monoi? Noko siyaiyo no tulosukomoi no, ulai toini muluso no hani monoi aluwaiko monoi? Moi mo sai, Kolaiso mo aumoifaso ifou tumoimo. No monoi no momai amu mulu amiso tamikuwano manokoni.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Na posainowo. Kolaiso yasoi kalo unumokoki, moini mulu kopokoiyau saloso uwomoko monoi. Imo motu nali no. Nonani imo sai nokota mo molo koiyauso aluwai manakimo, Kolaiso no ti monoi no moloi kalo unu monoi? Namoliyo ti monoi alosimakimo, ti monoi pa kalo unoiso. Noko siyayo mani, pa kalo unoiso. Imo mo amaisu.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Wiyou, na kokolomoimo, molo koiyauso aluwai foli monoi na foumoimo. Ta mo yapoli na toi, momono siyoliwoi timoko tolo, Kotoni uo noko nokolalo utu monoi.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Moi mo sai, noko mo Musini imoso kulaliki mo, na tukolokino, noko tiwoi tauwoiyo posasoko wanonikino. Ulai mulu kolikali unukino? Pa fasikinoso. Wiyou, na tukolokino.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 No monoi no mo moi no moloi tomulumolokonuwo, nokoyo Kotoni awitonoso namoliyo alosimakinomo? Wiyouwa wiyou, namoliyo alosimo foli monoi siyoliso na uwoko manoimo. Musini imoso kulali nokota mo koufaso uwoyoimo. Ulai afonimaiso? Kolaiso mo kalo ukuki, molo tonofalo wiyotiki. Tani nakoyo amukonoki, ititounikai monoi, Kotoni noko nokolalo si monoi. Ulai tiyamo, tani nako monoiso, “Koiyauwo.” Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota monoi mani, suomoso monoiso fasiko nokota, tota monoiso mani, talisiyolino. Wiyou, nonani foli mo wiyou, siyoliso na uwokoimo.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Moi mo sai, noko no yomuki no, noino,
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Wiyouwa wiyou, Kotoso namoliyo alosimo noko, woi. Amai tolokaino nokota mo uo mulu siyoli na yo ukoimo. Namoliyo alosimo foli mo wiyou. Wiyou, na uwokaikoimo.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Ti monoi na pomulumolokowo. Kotoso lolaloso mulumolo luwaikinuwo mo, nomai no mo mulu ami amisoso sinonokinuwo. Tani saponimai lolaloso sikinuwo mo, uo nokoyo uwokomalokinuwo, ulai moi mo ulosukomowoi muwoi, mulu ami amiso na si manokinuwo, Kotoso namoliyo pa alosimokinuwoso.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Nuwoi siya mo noko nokolaloni molo timai mo uo nokoyo na palisiyoli komomosikinuwo, puwokomomosikinuwo. Nuwoi siya mo siyokuno iyaliwoi posi fasikomosikinuwo, uo nokoyo uwokomai.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Kalopulo noko nokolalo monoi mulu na ukukinuwo, kalopuloso no siki no, Kolaisoso mulumolo luwai monoi. Nokoyo moini ilolu i wanonikinuwo mo, molo siyaso na kwaikokaikinuwo, na molokikinuwo. Ulai afonimaiso? Moini ititouni hani mo kumokiso mo yapoli na si, aniyopa poi poi.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 No monoi no mo, noiyo kokolokomoiwo, mulu ami amiso na pa si manowo. Mulu ami amiso sakinuwomo, wiyou, itouniyaimoso na uwokomoinuwomo, Kotoyo mo, mulu ami ami foli monoi.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Ulai hani monoi ulosukomoinuwomo? Kotoni muluso aluwaiyakinuwomo, na aninoinuwomo, toku no yomukaiki no.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Motu na, Kotoni puko imoyo tiyomuko,
37 Anayabin,
38 Noko nokolalo, mulu no ititounikaiki no, toi mo na tomulumolo luwai manono, no monoi no aniyopa poi poi si itouniyaimo manoimo. Yo monoi asiyonuwanakimo, yo mo toi monoi mulu mo waliyo muwoi. Asiyonuwano somiso mo waliyo.”
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Ulai moi no asiyonuwanowoi noko? Uwokaikomomokowoi muwoi. Wiyou, moi mo mulumolo luwai noko na, mulu ititouniwoi si mano monoi, aniyopa poi poi.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.