Atos 9
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA
1 Nosai no mo; Solo mo uo imo amai iko manoki, Siyoli Nokotani moloso aluwai noko nokolaloso. Tukuwoli imo iko manoki. Totawoi lotu samukuko nokota siyolini auso manoki,
1 Saulo, respirando ainda ameaças e morte contra os discípulos do Senhor, dirigiu-se ao sumo sacerdote
2 na imoki, “Oi, yo monoi aino imo na pokuluti taikiyo, lotu samukuko nokoso, Tomasoko nokonuso no tosi liyai no. Yo mo nonani nokonuso na manoimo. Molo tonofaloso aluwai noko ikolikanoimo, noko nokolalowoi, kuloli kolisano monoi. Yo mo Yolusolimo kalopuloso monoi kuloli koliyo tumo monoi na tiyo.”
2 e lhe pediu cartas para as sinagogas de Damasco, a fim de que, caso achasse alguns que eram do Caminho, tanto homens como mulheres, os levasse presos para Jerusalém.
3 Nosai no mo; nonani paso mo yasoi iki mo, Tomasoko nokonu moloso na manoki. Manoki manoki manoki; Tomasoko aumoifa mo na tumoki. Lolai siyaso saloma komiyai na momaliyomiki, kumokisai.
3 Enquanto seguia pelo caminho, ao aproximar-se de Damasco, subitamente uma luz do céu brilhou ao seu redor.
4 Asiso usukuna konoki, ko na imo na kwaimoki, noino na imoki, “Solo, Solo, hani monoi tuwomono manoni, woi?”
4 Ele caiu por terra e ouviu uma voz que lhe dizia:
5 Ulai imoki, Soloyo mo, “Noko Siyoli, nono no noi?” “Isiso asasu, nonayo no tuwokaimononi no.
5 Ele perguntou: — Senhor, quem é você? E a resposta foi:
6 Ulai na potolau, Tomasoko nokonuso na poloti. Nokoyo amai imoinimo, no yakini no. Tani imoso na pa kwaimo.” Ko naso aino na kwaimoki, Soloyo mo.
6 Mas levante-se e entre na cidade, onde lhe dirão o que você deve fazer.
7 Ulai Soloso aluwai nokoyo ko lopukokai siki. Ulai afonimaiso? Ko naso kwaimokino, ulai imo lukaso nokotaso uwofa kikino.
7 Os homens que viajavam com Saulo pararam emudecidos, ouvindo a voz, mas não vendo ninguém.
8 Nosai no Solo mo na auwoniyouki, na louwa foinalikoki, ulai hani mo kiwoi muwoi. Molo mo kau kau. No monoi no siyokutono iyaliyo nainosai komi kawiyo tikino, Tomasoko nokonuso.
8 Então Saulo se levantou do chão e, abrindo os olhos, nada podia ver. E, guiando-o pela mão, levaram-no para Damasco.
9 Ulo tauwoi mo hani mo kiwoi muwoi. Iwo sikowoi muwoi, pa no manokiso. Afonimaiso yousiki.
9 Esteve três dias sem ver, durante os quais nada comeu, nem bebeu.
10 Nonani nokonumai, Tomasoko nokonumai mo Isisoni moloso aluwai nokota mo na toloki. Tani siyolo mo Anonaiya. Solitonosai Siyoli Nokotayo imoki, “Anonaiya.” Fowaki, “Noko Siyoli, yo mo ni.”
10 Havia em Damasco um discípulo chamado Ananias. O Senhor lhe apareceu numa visão e disse: Ao que ele respondeu: — Eis-me aqui, Senhor!
11 Ti monoi na imoki, Noko Siyoliyo, “Na pauwoniyou. Fouso Moloso na pomoi, Yutasoni nuso. Yutasoso pimano, Tasoso nokonu nokota monoi, tani siyolo mo Solo. Yowoi imo tolukaso yousi.
11 Então o Senhor lhe disse:
12 Solitonosai mo nokoso kiki. Tani siyolo mo Anonaiya. Molo ti komikoma tumoki, ititounikomokai monoi.” Siyoli Nokotayo aino na imoki, Anonaiyaso.
12 e, numa visão, viu entrar um homem, chamado Ananias, e impor-lhe as mãos, para que recuperasse a vista.
13 Ulai fowaki, Anonaiyayo, “Noko Siyoli, imofa tokolo koloma tumo liyai, nonani uo nokota monoi. Nani noko nokolalo, Yolusolimoso no tosi no, wiyou, siyoliso uwokaikaloki.
13 Ananias, porém, respondeu: — Senhor, de muitos tenho ouvido a respeito desse homem, quanto mal tem feito aos teus santos em Jerusalém.
14 Lotu samukuko noko sisiyoliyo imo taikiyokino. Tolomuso niya uwomoka tumoki. Koi kuloli kolisomoka tumoki, nani siyolo kaluwaiyalo noko nokolalo koiso.”
14 E aqui em Damasco ele tem autorização dos principais sacerdotes para prender todos os que invocam o teu nome.
15 Ulai Siyoli Nokotayo, “Soi su, na pomoi. Nonani nokota mo yo mo yasoi muwokaiki, yani imo posasoko monoi. Noko nokonu nokoso posasoko wiyolukaloimo, toi samukuko noko sisiyoliwoi Isolilo noko nokolalowoiso.
15 Mas o Senhor disse a Ananias:
16 Ulai yo mo na wiyolumoimo, hani hani no uwomosaki no, yani imo posasoko foli monoi.” Siyoli Nokota mo aino na imoki, Anonaiyaso mo.
16 Pois eu mesmo vou mostrar a ele quanto deve sofrer pelo meu nome.
17 Nosai no mo; Anonaiya mo auwoniyouki, Soloso na kiyanoki. Nuso lotiki mo, nainoyo na komiki, Soloni komumai, na imoki, “Woli Solo, yani auwa. Isiso Siyoli molomai no kiya konokini no, totayo na imono taikiyo, nani molo ti ititounikomokai monoi. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo nani muluso amimoinimo. No monoi no ya totumo.” Aino na imoki, Anonaiyayo mo.
17 Então Ananias foi e, entrando na casa, impôs as mãos sobre Saulo, dizendo: — Saulo, irmão, o Senhor Jesus, que apareceu a você no caminho para cá, me enviou para que você volte a ver e fique cheio do Espírito Santo.
18 Imoki mo; lolai siyaso mukano komiyai hani na usukunalo konoki, Soloni molo tisai. Molo mo waliyo foinalikoki. Na auwoniyouki, iwoso uluwakino, muwokai monoi.
18 Imediatamente caíram dos olhos de Saulo umas coisas parecidas com escamas, e ele voltou a ver. A seguir, levantou-se e foi batizado.
19 Nosai no koloni na noki, waliyo na toloki.
19 E, depois de comer, sentiu-se fortalecido. Saulo permaneceu alguns dias com os discípulos em Damasco.
20 Lolai siyaso Kotoni awitono imo posasokoki, lotu nu lolofa nuso lotaloki, pikomosiki, “Isiso mo Kotoni awitono na.”
20 E logo, nas sinagogas, proclamava Jesus, afirmando que ele é o Filho de Deus.
21 Wiyou, imo monoi kwai noko nokolaloyo kufaukoki, iyamoki, “Ulai moloi monoi woi? Noko ni mo, to mo Yolusolimo noko nokolalo na uwokaikaloki, Isisoni siyolo kaluwaiyalo noko nokolaloso. Tolomuso mani, na tokuloli kolisa tumo, na koliyonoimo, lotu samukuko noko sisiyoli nokoni auso.” Aino iyamoki, noko nokolaloyo.
21 Todos os que ouviam Saulo estavam atônitos e diziam: — Não é este o que exterminava em Jerusalém os que invocam o nome de Jesus e veio para cá precisamente para prender e levá-los aos principais sacerdotes?
22 Ulai Solo mo mulu mo iwo topi muwoi, ami nali ainoso hani mulu amiya amiwoi toloki. Imo amiso na lukasikaloki. Yuto noko, Tomasoko nokonuso no siki no, toiso na ikoki, “Isiso mo Kotoyo na muwokaiki, moi fasimoka tumo monoi.” Ima imo mo ainoso na ikoki. Wiyou, naino foli iyo noko manokino. Ulai toi no imowoi?
22 Saulo, porém, mais e mais se fortalecia e confundia os judeus que moravam em Damasco, demonstrando que Jesus é o Cristo.
23 Nosai no mo; amoloki amoloki mo uwai; Yuto nokoyo Soloso tukolo imo lukasokaikino.
23 Decorridos muitos dias, os judeus resolveram matar Saulo,
24 Ulai Solo mo imofa kwaiki. Ulo ulo amoloki amoloki nokonusai molo komaso molosai posamukuko manokino, to amufu monoi mo.
24 mas ele ficou sabendo do plano deles. Dia e noite guardavam também os portões da cidade, para o matar.
25 Ulai siyokutono iyaliyo amolokimai na kiyokino. Nokonu kokikokai toniso kiya yokino. Nosai no i soliyaki molosai na komiyalo konokino, molo sopoyo, asiyofoloso fu kiyo taikiyokino. No monoi no samiyaikiyoki.
25 Mas os discípulos de Saulo tomaram-no de noite e, colocando-o num cesto, desceram-no pela muralha.
26 Ulai nosai no mo; Solo mo Yolusolimo nokonu mo ifou tumoki. Isisoni moloso aluwai nokowoi louwa tolo tomasika tumoki. Ulai wiyou, na nimokino, piyamoki, asuwo asuwo mulumolo luwaiwo.
26 Quando chegou a Jerusalém, Saulo procurou juntar-se aos discípulos de Jesus. Porém todos tinham medo dele, não acreditando que ele fosse discípulo.
27 Ulai Panopasoyo kausiyonoki, Kotoni imo lukasikalomano nokoni auso. Na iko unuki, Panopasoyo, “Siyoli Nokotaso na kiki, molomai. Imo na lukasiki, Noko Siyoliyo. Nosai no Tomasoko nokonumai mo Isiso aino imo na lukasikaloki. Kokolomowoi muwoi, mulu mo amisoso na toloki.” Aino ikoki, Panopasoyo.
27 Mas Barnabé, tomando-o consigo, levou-o aos apóstolos. Contou-lhes como Saulo tinha visto o Senhor no caminho, e que o Senhor tinha falado com ele. Também contou como, em Damasco, Saulo tinha pregado ousadamente em nome de Jesus.
28 No monoi no waliyo, Isisoni moloso aluwai nokoso tolo tomasikanoki. Yolusolimo nokonumai ifou ifou liyaiyaloki, Siyoli Nokota aino imo lukasikaloki. Kokolomowoi muwoi, mulu mo amisoso na toloki.
28 E Saulo ficou com eles em Jerusalém, entrando e saindo, pregando ousadamente em nome do Senhor.
29 Koliko imo nokowoi mani, imo lukasokino. Totaiyosu louwa tukolokino.
29 Falava e discutia com os helenistas, mas eles procuravam matá-lo.
30 Nonani imofa koloma tumoki, Isisoso mulumolo luwai nokoni auso. Koloma tumoki mo; na kaukino, Sisaliya nokonuso. Ulai nosai no Tasoso nokonuso kiyo taikiyokino.
30 Quando isto chegou ao conhecimento dos irmãos, levaram Saulo até Cesareia e dali o enviaram para Tarso.
31 Nosai no mo; Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo mo si itouniyaimoki. Yutiya asiwoi Kalili asiwoi Somaliya asimaiwoi na si itouniyaimoki. Mulu mo amikokai siki, ami ami. Siyoli Nokota monoi pauwosiwai manokino. Tani Mulu Itouniyaimo Nokotayo pohamukuko manoki, ainoso hani molopoi molopoi na siki.
31 Assim, a igreja tinha paz por toda a Judeia, Galileia e Samaria, edificando-se e caminhando no temor do Senhor; e, no consolo do Espírito Santo, crescia em número.
32 Nosai no mo; Pita mo nokonu nokonuso ifou ifou liyaiyalo manoki mo, Lita nokonuso mani, manoki, Siyoli Nokotani noko nokolaloso kokanoki.
32 Passando Pedro por toda parte, foi também visitar os santos que moravam em Lida.
33 Naino fona nomolikomokai nokotaso na kiya tumoki, tani siyolo mo Ainiya. Aisamu mo nano tiwoi mo liyaiwoi muwoi, na potano manoki.
33 Encontrou ali certo homem, chamado Eneias, que havia oito anos jazia de cama, pois era paralítico.
34 Pita mo nonani nokotaso na imoki, “Ainiya, Isiso Kolaisoyo na titouniyaimokaini. Na potolau, malo mo na piyalokoniko.” Imoki mo; Ainiya mo lolai siyaso na auwoniyouki.
34 Pedro lhe disse: — Eneias, Jesus Cristo cura você! Levante-se e arrume a sua cama. Ele imediatamente se levantou.
35 Lita nokonu nokowoi Soilono nukutai nokowoi, toiyo Iniyaso kikino mo, Noko Siyoliso mulu alosimokino.
35 Todos os habitantes de Lida e da região de Sarom viram Eneias e se converteram ao Senhor.
36 Yupa nokonumai mo Isisoni moloso aluwai nukonu tolosoki. Noni siyolo mo Tapito. Koliko imosai mo Tuka. Mi itouniyaimo panalo manoki, afonimai nokoso pofasikalo manoki.
36 Em Jope havia uma discípula chamada Tabita, nome este que, traduzido, é Dorcas. Ela era notável pelas boas obras e esmolas que fazia.
37 Nosai no ai uwosoki, na kalosoki, yau. Kalosoki mo; to yau uluwasokino, nu komu wosuwoi nuso akaisa yokino.
37 Aconteceu que, naqueles dias, ela adoeceu e veio a morrer. Depois de a lavarem, puseram o corpo num quarto do andar superior.
38 Lita nokonu, Pita no tola tumoki no, no mo Yupa nokonu mo aumoifaso. Isisoni moloso aluwai nokoyo Pita tolo imofa no kwaikino mo, noko tiso iko taikiyokino, “Pitaso na pimanowo, somaiso na tumumo.”
38 Como Lida ficava perto de Jope, os discípulos, ouvindo que Pedro estava ali, enviaram-lhe dois homens com o seguinte pedido: — Não se demore em vir até nós.
39 Nosai no mo; imanokino mo, Pita mo puwotoloki, totiso aluwaikiyo tumoki. Nu komu wosuwoi nuso kawiyo yokino. Wiyouwa wiyou, susawi nokolaloyo ukouniyaikokukino, sosonuno siki. Pau tuno ititouni wiyolumalokino, hani hani tunowoi, Tukayo topoliko tuno na, kaloso somisomai no topolikomosiki no.
39 Pedro se aprontou e foi com eles. Quando chegou lá, eles o levaram ao quarto do andar superior. Todas as viúvas o cercaram, chorando e mostrando-lhe túnicas e vestidos que Dorcas tinha feito enquanto estava com elas.
40 Ulai Pita mo fu amiyaikiyokoki, alokomu losiyaikoki. Nosai no Kotowoi imo lukasoki. Noni yauso alosisoki, na isoki, “Tapito, na pauwoniyou.” Isoki mo; Tapito mo molo mo na foinalikoki. Pitaso kiki mo, na sisauki.
40 Mas Pedro mandou que todos saíssem, ajoelhou-se e orou; depois, voltando-se para o corpo, disse: — Tabita, levante-se! Ela abriu os olhos e, vendo Pedro, sentou-se.
41 Nosai no nainoyo na komisiyouki. Komisiyouki mo; Pita mo Siyoli Nokotani noko nokolalowoi susawi nokolalowoi aliyonikoki, na ikoki, “Tapitoso na pokosowo. To mo molotano waliyo na toloso.”
41 Ele, dando-lhe a mão, ajudou-a a ficar em pé; e, chamando os santos, especialmente as viúvas, apresentou-a viva.
42 Nonani imo mo Yupa nokonumai maliyali liyaiki. No monoi no noko nokolalo molopoiyo Isiso Siyoliso lolaloso mulumolo luwaikino.
42 Isto se tornou conhecido em toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Pita mo Yupa nokonuso utukaimowoi muwoi, amoloki amoloki amai potanomosiki. Koloni tuno mi ano nokota Saimoni nuso potanomosiki.
43 Pedro ficou em Jope muitos dias, na casa de um curtidor chamado Simão.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.