Atos 7

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Nosai no mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo Sitiwiso na imoki, “Ni tofaumimonono no, imo motu poimo.”
1 Então o sumo sacerdote perguntou a Estêvão: — Isso de fato é assim?
2 Nosai no mo; Sitiwi mo nokotalo iyaliso na ikoki, “Woli iyali, apou iyaliwoi, yani imo na pukwaimonowo. Moini aniyopa Apolofamoyo Misopotamiya asiso tolomai, Hilano nokonuso amai tolanoki mo, nomai no Koto mo tani ami wiyonina tumoki,
2 Estêvão respondeu: — Irmãos e pais, escutem. O Deus da glória apareceu a Abraão, nosso pai, quando este estava na Mesopotâmia, antes de morar em Harã,
3 na imoki, “Tolomuso niya putukaimo. Siyokuno iyaliso na putukaiko. Yo mo asi siya na wiyononinoikimo. Na potolano.”
3 e lhe disse: “Saia da sua terra e do meio da sua parentela e vá para a terra que eu lhe mostrarei.”
4 No monoi no Kalotiyo nokoni asi Misopotamiyaso utukaimokino, toi koli mo. Hilano nokonuso sanoki. Nosai no Apolofamoni apitono kaloki, yau. Apolofamo mo apitono mo yau; Kotoyo imo taikiyoki, imoki, “Na popuwotolo, na pomoi.” No monoi no tolomuso niya tumoki, moi ni tosikoni no.
4 Então Abraão saiu da terra dos caldeus e foi morar em Harã. E dali, com a morte de seu pai, Deus o trouxe para esta terra em que vocês agora estão morando.
5 Ulai asi mo pa anonikiso. Asi koufa mani, pa anonikiso. Ulai motu imo na imokaiki, “Amuwoi tinoso aninoikuwomo, nonowoi alisaino iyaliwoiso.” Ali somisomai aino na imoki, Kotoyo mo.
5 Nela, não lhe deu herança, nem sequer o espaço de um pé; mas prometeu dar-lhe a posse dela e, depois dele, à sua descendência, embora Abraão ainda não tivesse filhos.
6 Nosai no ti monoi na imoki, Kotoyo, “Nani alisaino iyali mo noko nokonu nokoni asiso sanoimo. Mi foloko mi anotiyoinomo, na uwokoinomo, tolomu nokoyo, ainoso hani aisamu molopoi molopoi, 400 mo uwai.
6 E Deus falou que a descendência dele seria peregrina em terra estrangeira, onde seriam escravizados e maltratados durante quatrocentos anos.
7 Ulai asa mo mi foloko mi anoti foli monoi na uwokaikoimo, noko nokonu nokoso. Nosai no nani alisaino iyali mo utukaikiyo tumoinomo, isoni molokimomona tumoinomo.”
7 — Deus disse ainda: “Castigarei a nação da qual forem escravos; e, depois disso, sairão daí e me servirão neste lugar.”
8 Kotoyo aino imoki, nosai no nokoni au tuno tokosonasiko monoi imokaiki, Apolofamoso. No mo afonimaiso muwoi, Koto tota amu monoi muwokokai monoi. Nosai no Apolofamo mo awitono Isako kiki. Amoloki nano tiwoi, 8 uwai; Isakoni au tuno na tokosiyaimoki. Siyoli yasoi; Isakoyo awitono Yokopo kiki. Nosai no Yokopoyo awitono iyali noko molo tiwoi, 12, kokaloki. Toi mo moini aniyopa iyali sisiyoli na.” Aino na ikoki, Sitiwiyo mo.
8 Então lhe deu a aliança da circuncisão. Assim, Abraão gerou Isaque e o circuncidou no oitavo dia; e Isaque gerou Jacó, e Jacó gerou os doze patriarcas.
9 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Ulai aniyopa iyali sisiyoliyo auwatono Yusifo monoi mo foluwaliyoluwaikino, suo suomoko nokoso ati taikiyokino, suo mo muwoni. Nosai no suo suomoko nokoyo kaukino, Isipi nokoni mi foloko mi anoti monoi. Ulai Isipi asi mo Kotoyo na tolo fasi manoki.
9 — Os patriarcas, invejosos de José, venderam-no para ser levado para o Egito. Mas Deus estava com ele
10 Uwomosimai na pofasimosiki. Mulu iwoi na anoniki, no monoi no Isipi asi samuku nokota siyoli Falau mo mulu mo waliyo, to monoi, na imoki, “Woli itouniyaimo, yani Isipi asi na posamuku fasimono. Mi anomono noko nokolalo mani, posamukuko.”
10 e o livrou de todas as suas aflições, concedendo-lhe também graça e sabedoria diante de Faraó, rei do Egito, que o constituiu governador daquela nação e de toda a casa real.
11 Nosai no mo; Sitiwi mo ti monoi na ikoki, “Tiya siyoli uwokokaiki. Isipi asimai koloni mo uwofa. Koinono asimai mani, uwofa na. Wiyouwa wiyou, tiya na kolikaliki. Aniyopa iyaliyo afonimaiso si manoki, Koinono asimai.
11 Depois houve fome e grande sofrimento em todo o Egito e em Canaã, e nossos pais não achavam o que comer.
12 Nosai no moini aniyopa Yokopo mo imofa kwaiki, noino, “Tokumi paluwa tuo mo amai si, Isipi asimai.” Kwaiki mo; awitono iyaliso totawoi monoi iko taikiyoki, paluwa tuo iyano monoi.
12 Mas, quando Jacó ouviu que no Egito havia trigo, mandou, pela primeira vez, os nossos pais até lá.
13 Ifou tiki mo; ulai ti monoi na iko taikiyoki, paluwa tuo iyano monoi. No monoi no yasoi; Isipi asi mo tiki mo, Yusifo mo auwatono iyaliso na ikoki, “Yo mo Yusifo, moini auwano na.” Nosai no Falauso imoki, “Ni mo yani auwa iyali na.”
13 Na segunda vez, José se fez reconhecer pelos seus irmãos, e o Faraó veio a conhecer a família de José.
14 Nosai no auwatono iyaliso na iko taikiyoki, “Apouso na pimanowo, toi koli tuomo.” Yokopo koli mo tiso tiso muwoi, molopoi na, 75.
14 Então José mandou chamar Jacó, seu pai, e toda a sua parentela, isto é, setenta e cinco pessoas.
15 No monoi no mo, Yokopo koli mo Isipi asiso na sanoki. Si manoki si manoki; Yokopo mo kaloki. Awitono iyali mani, na kolikaliyaloki, yau yau.
15 Jacó foi para o Egito, e ali morreu ele e também os nossos pais.
16 Toi yau yau mo Sikimo nokonuso ifou iyo tumokino, nokoyo. Apolofamoni yu asi iso aiko uka tumokino. Nonani yu asi i mo Apolofamoso toku yasoi awimokino, suo mo muwoni. Sikimo nokoyo awimokino, Hamoloni awitono iyaliyo.” Aino na ikoki, Sitiwiyo mo.
16 Depois eles foram transportados para Siquém e postos no túmulo que Abraão tinha comprado dos filhos de Hamor, em Siquém, pagando um certo preço.
17 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Kotoyo toku no imokaiki no, Apolofamoso, nonani imoyo aumoifaso motu fiyamosimai, nomai no Apolofamoni alisaitono iyali molopoi molopoi siki, Isipi asimai. Aniyopatono iyaliso souwaikokino, molopoi nali.
17 — E, quando já estava próximo o tempo em que Deus cumpriria a promessa feita a Abraão, o povo cresceu e se multiplicou no Egito,
18 Nosai no noko siyoli siyayo Isipi noko samukuko nokota siyoli kwalomai monoi tola tumoki. Yusifo monoi mo sai muwoi.
18 até que se levantou ali outro rei, que não conhecia José.
19 Aniyopa iyaliso kopokoiyauko manoki, Isolilo nokoso. Puwoko manoki, ikoki, “Alalo mala mo na pa salosomosiwo. Na kolikaliyumo, yau yau.” Aino na ikoki, Isipi nokota siyoliyo.
19 Este outro rei tratou com astúcia a nossa gente e torturou os nossos pais, a ponto de forçá-los a abandonar seus meninos recém-nascidos, para que não sobrevivessem.
20 Nomai no mo, noniyo alufa mo na kiki. Tani siyolo mo Musi. Ulukukumoso na, Kotoni molo timai. Amu mo tauwoi mo atino apitono noko tiyo no nikino.
20 Por esse tempo nasceu Moisés, que era formoso aos olhos de Deus. Durante três meses ele foi mantido na casa de seu pai.
21 Nosai no iwoso akaiyanokino, posomaiso. Ulai Falau siyolini atokiyo Musi mo kausiya konoki, iwoso. Totani nuso na kawiyo tiki, nou ni monoi, yomusoki, “Asani alu.”
21 Quando tiveram de abandoná-lo, a filha de Faraó o recolheu e criou como seu próprio filho.
22 Komu mo puwoso puwoso; mulu iwoi noko sisiyoliyo Isipi aniyopa imo aiyolomalokino. No monoi no Musi mo afonimai nokota muwoi, imo itouniyaimo lukaso nokota. Mi mani, amiso pano manoki.” Aino na ikoki, Sitiwiyo mo.
22 E Moisés foi educado em toda a ciência dos egípcios e era poderoso em palavras e obras.
23 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Musi mo aisamu mo 40, nosai no mo na yomuki, “Woli iyaliso na tokokano, Isolilo nokoso.”
23 — Quando completou quarenta anos, Moisés teve a ideia de visitar os seus irmãos, os filhos de Israel.
24 Yasoi; Isolilo nokotaso na kwaiya tumoki, Isipi nokotayo uwoso. Nosai no siyokutono foli monoi na tukoloki, Isipi nokotaso, yau.
24 Vendo um homem ser maltratado, saiu em defesa dele e vingou o oprimido, matando o egípcio.
25 Louwa mulumolokoki, “Woli iyaliyo tosaino unumonono, Kotoyo timono taikiyo, toi fasiko monoi.” Aino louwa mulumolokaloki, ulai siyokutono iyaliyo sai muwoi, sosoli na.
25 Ora, Moisés pensava que seus irmãos entenderiam que Deus queria salvá-los por meio dele; eles, porém, não entenderam.
26 Amuwoisai siyokutono iyaliso ti monoi koka tumoki mo, noko tiyo tukoluwanoso kwaika tumoki. Asisikuwano monoi louwa ikoki, “Noko ti, hani monoi totukoluwanonuwo? Moti mo wolinowoi nali.”
26 No dia seguinte, Moisés aproximou-se de uns que brigavam e procurou reconduzi-los à paz, dizendo: “Homens, vocês são irmãos; por que estão maltratando um ao outro?”
27 Ulai siyokutonoso uwo nokotayo usainiyaimoki, imoki, “Noiyo imo taikiyoni, koi samukumoko monoi no? A, uo foli monoi tiyomu unumokoni, kuo?
27 Mas o que agredia o seu próximo repeliu Moisés, dizendo: “Quem colocou você como chefe e juiz sobre nós?
28 Fai Isipi nokota tukolani. A, lolai louwa totukolomononi?”
28 Será que quer me matar, assim como ontem matou o egípcio?”
29 Musi mo nonani imo kwaiki mo, Isipi asisai lomuki, Mitiyo asiso tolanoki, noko nokonu nokoni asiso. Tolo manoki mo, alalo ti mo tiwoi kokoki.” Aino na ikoki, Sitiwiyo mo.
29 Ao ouvir isto, Moisés fugiu e se tornou peregrino na terra de Midiã, onde lhe nasceram dois filhos.
30 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Aisamu 40 mo uwai; kumoki nokota mo Musiso na kiya konoki, nu somiso asiso, Sainai yu aumoifaso. Afa touwomai ta imoko tolomai na tola konoki.
30 — Passados quarenta anos, apareceu-lhe, no deserto do monte Sinai, um anjo, por entre as chamas de uma sarça que estava queimando.
31 Wiyouwa wiyou, Musi mo kwaiki mo, na mulumoloko manoki, aumoifaso amunoki, amiso ki monoi. Nosai no Noko Siyolini ko naso kwaimoki, noino,
31 Moisés ficou maravilhado diante daquela visão e, aproximando-se para contemplá-la, ouviu-se a voz do Senhor, que disse:
32 “Asa mo aniyopano iyalini Koto. Apolofamowoi Isakowoi Yokopowoi, toini Koto na.” Imoki mo; wiyou, Musi mo kokolo mulu saso, na kumolokomoki, Kotoso pa kikiso.
32 “Eu sou o Deus dos seus pais, o Deus de Abraão, de Isaque e de Jacó.” Moisés, tremendo de medo, não ousava contemplar a sarça.
33 Ulai Siyoli Nokotayo mo ti monoi imoki, “Fona su mo pasiyokaiko. Asi ni totoloni no, ni mo asani asi itouniyaimo nali no.
33 Então o Senhor disse: “Tire as sandálias dos pés, porque o lugar em que você está é terra santa.
34 Motu na, yo mo yani noko nokolaloso yapoli na tokoko, Isipi nokoyo uwokoso. Toi sosonuno na tukwaiko, yo mo. No monoi no asiso na tofasika kono. Na popuwotolo, Isipi asiso timo taikiyonoki. Na pokiyoko taikiyano.” Musiso aino na imoki, Kotoyo mo.”
34 Certamente vi o sofrimento do meu povo no Egito, ouvi o seu gemido e desci para libertá-lo. Venha, agora; vou mandar você para o Egito.”
35 Nosai no mo; Sitiwi mo ti monoi na ikoki, “Noko no mo, Musi, to mo toku yasoi imokino, Isolilo nokoyo, “Noiyo imo taikiyoni, koi samukumoko monoi no? A, uo foli monoi tiyomu unumokoni?” Musiso toku yasoi aino imokino, no monoi no kulalikino. Ulai Kotoyo na imo taikiyoki, siyokutono iyali samukukano monoi, kiyoko taikiyano monoi. Ainonani monoi kumoki nokotayo na ima konoki, afa touwomai tolo nokotayo mo.
35 — A este Moisés, a quem tinham rejeitado, dizendo: “Quem colocou você como chefe e juiz?”, Deus enviou como chefe e libertador, com a assistência do anjo que lhe apareceu na sarça.
36 Nosai no mo, yasoi; Musi mo mulu ifolaluwawoi mi siyoli na ananoki, Isipi noko nokolaloni molo timai. Nosai no siyokutono iyali na koliyonoki, Isipi asisai. Mulu ifolaluwawoi mi siyoli na analoki, Nakiyai Mamo Iwomaiso. Nu somiso asimai panalo manoki, aisamu mo 40.
36 Foi Moisés quem os tirou de lá, fazendo prodígios e sinais na terra do Egito, no mar Vermelho e no deserto, durante quarenta anos.
37 Nonani nokota, Musi, totayosu mo Isolilo nokoso na ikoki, noino,
37 Foi ainda Moisés quem disse aos filhos de Israel: “Deus fará com que, do meio dos irmãos de vocês, se levante um profeta semelhante a mim.”
38 Nosai no Sitiwi mo ti monoi na ikoki, “Musi totawoisu ukouniyaikoku siki, moini aniyopa iyaliyo, nu somiso asiso. Sainai yu tonimai kumoki nokotayo imo posasoko wiyoluma konoki. Noko mo nonani imo kwai mo, aniyopa poi poi yousi itouniyaimomoi. Moi monoi mani, na posasoko wiyolumoki.
38 É este Moisés quem esteve na congregação no deserto, com o anjo que lhe falava no monte Sinai e com os nossos pais. Foi ele quem recebeu palavras vivas para nos transmitir.
39 Aniyopa iyalisu mo tani imo pa kwaikinoso, na kulalikino. Isipi asiso ifou nu monoi yokino.
39 — Nossos pais não quiseram obedecer a Moisés, mas o rejeitaram e, no seu coração, voltaram para o Egito,
40 Musini auwatono Alonoso imokino, “Isipi asisai kiyomoko nokota, to no moloi uwo, woi, Musi wai no? Ulai koi no sai? Yuso amai poi tiyou tolo. Tomoki na pokuwokomoko, tomoki mo kumoki tolomu noko komiyai. Molo monoi wiyomokowumo.”
40 dizendo a Arão: “Faça para nós deuses que vão adiante de nós; porque, quanto a este Moisés, que nos tirou da terra do Egito, não sabemos o que lhe aconteceu.”
41 Nosai no tomoki kuwokino, polomoko uofa komiyai, piyamoki, samukukowo. Koloni mo taso utunonikino, piyamoki, molokiwo. Totaini tomoki kuwo mi monoi molokikino, na wasikino.
41 Naqueles dias, fizeram um bezerro e ofereceram sacrifício ao ídolo, alegrando-se com as obras das suas mãos.
42 No monoi no mo, Koto mo namoliyo alosikoki, yomuki, “Tofolo suomo.” Wiyou, ulowoi amuwoi amolokuwoiso molokikalokino, piyamoki, samukukowo. Ainonani monoi mo toku na kulalokino, Kotoni mulu lukasiko nokoyo, tani pukoso. Noino na tiyomuko,
42 Mas Deus se afastou e os entregou à adoração das estrelas do céu, como está escrito no Livro dos Profetas: “Ó casa de Israel, será que foi para mim que vocês ofereceram vítimas e sacrifícios no deserto, durante quarenta anos?
43 Molako monoi piyamokinuwo, samukukomowo. Tani tuno nu alomaniyalo manokinuwo. Lifano piyamokinuwo, kumoki tolomu nokotawo. Tani amoloku mani, ilomanalo manokinuwo. Tomokiso kuwokokaikinuwo, na pomolokiko manokinuwo, piyamokinuwo, samukukomowo. Wiyouwa wiyou, namoliyo alosimomono foli monoi mo na kiyokomoikuwomo, noko nokonu nokoni asiso, Poipilono nokonu siyoli ausaimiso.”
43 Não é verdade que vocês levantaram o tabernáculo de Moloque e a estrela de Renfã, o deus de vocês, imagens que vocês fizeram para as adorar? Por isso, vou mandar vocês ao exílio para além da Babilônia.”
44 Nosai no mo; Sitiwiyo ulai ikoki, “Aniyopa iyali mo Kotoni tuno nu alomakalo manokino. Nu somiso asimai alomakalo manokino, tani imo posasoko nu na. Toku Kotoyo Musiso imoki, ninani tuno nu kalo monoi mo. Imoki, “Noinoso noinoso na pa yalo.”
44 — O tabernáculo do testemunho estava entre nossos pais no deserto, como havia ordenado aquele que disse a Moisés que o fizesse segundo o modelo que tinha visto.
45 Nosai no toini alisaitono iyaliso akotiki. Kotoyo noinomo noko komaso noko amiyaikiyokalo tumokino mo, Yosuwa iyaliyo tolomuso niya akiyo tumokino. Tolokainoki tolokainoki ainoso hani Toiwiyo samukuko toloki.
45 Também nossos pais, com Josué, tendo recebido o tabernáculo, o levaram, quando tomaram posse das nações que Deus expulsou da presença deles. Foi assim até os dias de Davi,
46 Koto mo mulu mo waliyo, Toiwi monoi. Kotoso louwa imoki, Toiwiyo, “Yani aniyopa Yokoponi Koto, yo mo nani nu no waliyo koimo?”
46 que obteve o favor de Deus e pediu autorização para construir uma casa para o Deus de Jacó.
47 Ulai pa kokiso, awitono Solomonoyosu na koki.” Aino na ikoki, Sitiwiyo mo.
47 Mas foi Salomão quem lhe edificou a casa.
48 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Ulai Kota Koto mo nokoyo ko nuso pa tiyousiso. Ainonani monoi mo toku kumokaiki, Kotoni mulu lukasiko nokotayo, noino,
48 Entretanto, o Altíssimo não habita em casas feitas por mãos humanas. Como diz o profeta:
49 Koto Siyoliyo yomuki,
49 “O céu é o meu trono, e a terra é o estrado dos meus pés. Que casa vocês edificarão para mim, diz o Senhor, ou qual é o lugar do meu repouso?
50 Hani hani komaso ni tosi liyai no, ni mo yani nainoyo na fonanikomokaiki.”
50 Não é fato que a minha mão fez todas estas coisas?”
51 Nosai no mo; nokotalo iyaliso ulai na ikoki, Sitiwiyo mo, “Moi mo kukamoko noko. Kotoso mulumolo luwaiwoi muwoi. Iyo mo uku saso. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso namoliyo talosimokainuwo. Moini aniyopa iyaliyo no yokino no, moi mani, noinoso na taluwaikonuwo.
51 — Homens teimosos e incircuncisos de coração e de ouvidos, vocês sempre resistem ao Espírito Santo. Vocês fazem exatamente o mesmo que fizeram os seus pais.
52 Kotoni mulu lukasiko noko uwokaikalokino. Siya mo sofuwamowoi muwoi, komaso na uwokaikalokino. Molo itouniyaimoso aluwai kiyo nokota monoi posasoko nokoso mani, na tukuwoliyalokino. Nosai no tumoki mo, moiyosu komano nokota siyoliso na ifoluwai unukinuwo, moiyo noinomo tukolokino.
52 Qual dos profetas os pais de vocês não perseguiram? Eles mataram os que anteriormente anunciavam a vinda do Justo, do qual vocês agora se tornaram traidores e assassinos,
53 Toku Kotoni kumoki nokoyo tani imo ami posasokokino. Moi monoi posasokokino. Ulai pa kwai itouniyaimo manokinuwoso.” Aino na ikoki, Sitiwi mo, nokotalo iyaliso.
53 vocês que receberam a lei por ministério de anjos e não a guardaram.
54 Nokotalo iyaliyo Sitiwini imo kwaikino mo; uo mulu sisiyoli na atolokomo unukino, ta topi.
54 Ao ouvirem isto, ficaram com o coração cheio de raiva e rangiam os dentes contra ele.
55 Ulai Sitiwi mo mulu amimokaiki, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo. Kumokiso amiso you foinalikoki, Kotoni saponi siyoli na you kiki. Isisoyo Apitononi nainasai toloso you kiki.
55 Mas Estêvão, cheio do Espírito Santo, fitou os olhos no céu e viu a glória de Deus e Jesus, que estava à direita de Deus.
56 Yomuki, Sitiwi mo, “Na piyou kiwo. Yo mo kumoki itu loti kolalikaiso toki. Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota mo tiyou tolokaino, Kotoni nainasai.”
56 Então disse: — Eis que vejo os céus abertos e o Filho do Homem, em pé à direita de Deus.
57 Ikoki mo; wiyouwa wiyou, nokotalo iyali mo siyoliso na kalomuwanoki, iyoso ufiyaikalokino. Sitiwini auso na fufumuwanoku liyaikino.
57 Eles, porém, gritando bem alto, taparam os ouvidos e, unânimes, avançaram contra ele.
58 Na kominalomanokino, nokonusai kawiyo fukino, tomoki na salosomo liyaikino. Alu sokuni aumai mo pau tuno isikokaikino, tomoki salosomo nokoyo, Sitiwi monoi no ifoluwai unukino no. Alu soku siyolo mo Solo.
58 E, expulsando-o da cidade, o apedrejaram. As testemunhas deixaram as capas deles aos pés de um jovem chamado Saulo.
59 Tomoki amai salosomo liyai manokino mo, Sitiwi mo Kotoso utolumoki, na imoki, “Isiso Siyoli, yani mulu na pano.”
59 E enquanto o apedrejavam, Estêvão orava, dizendo: — Senhor Jesus, recebe o meu espírito!
60 Alokomu losiyaikoki, siyoliso na yomuki, “Noko Siyoli, yo foli mo tofolo.” Yomuki mo; na kaloki, yau.
60 Então, ajoelhando-se, gritou bem alto: — Senhor, não os condenes por causa deste pecado! E, depois que ele disse isso, morreu.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.