Atos 5
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Ulai noko siya, tani siyolo mo Anonaiya, toti noniki, Sapailowoi, toti mani, asi mo suo suomoko nokotaso awimokino, suo mo muwoni.
1 Havia, porém, um homem chamado Ananias que, com sua esposa, Safira, vendeu uma propriedade.
2 Awimokino mo; Anonaiya mo muwoni siyai wosu woso isikokaiki, totani auso. Noni mo sai. Siyaisu mo Kotoni imo lukasikalomano nokoni auso na iyo tumoki.
2 Levou apenas parte do dinheiro aos apóstolos, mas, com aprovação da esposa, afirmou que aquele era o valor total e ficou com o resto.
3 Ulai Pitayo imoki, “Anonaiya, hani monoi Sokolo Nokota Waini imo kwaimoni? Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso na tifoluwaini. Hani monoi asi muwoni siyai wosu woso isikokaikini?
3 Então Pedro disse: “Ananias, por que você deixou Satanás encher seu coração? Você mentiu para o Espírito Santo quando guardou parte do dinheiro para si.
4 Asi awimo somisomai asi mo nani nali no. Asi awimokini mo; asi muwoni mani, nani muwoni na. Koiso muwoni nimoko monoi yakinimo, na pa nimoko. Wiyou yomakinimo, koi mo imowoi muwoi, tofolo. Ulai moloi monoi mulumolokokini, muwoni siyai wosu woso isikokai monoi no? Koi saso pa tifoluwaimokoniso. Koto mani, na tifoluwaini.” Pita mo aino na imoki, Anonaiyaso mo.
4 A propriedade era sua para vender ou não, como quisesse. E, depois de vendê-la, o dinheiro também era seu, para entregar ou não. Como pôde fazer uma coisa dessas? Você não mentiu para nós, mas para Deus!”.
5 — ausente —
5 Assim que Ananias ouviu essas palavras, caiu no chão e morreu. Um grande temor se apoderou de todos que souberam o que havia acontecido.
6 — ausente —
6 Então alguns jovens se levantaram, envolveram o corpo num lençol e o levaram para fora, e depois o sepultaram.
7 Nosai no mo; Anonaiya yau ai unukino mo; noni mo tumosoki. To mo sai muwoi, nokitono kalo mo.
7 Cerca de três horas depois, sua esposa entrou, sem saber o que havia acontecido.
8 Pita mo isoki, “A, moti no asi suo suomoko muwoni no noinoso na akonuwo?” Noni mo ifoluwaiki, na imoki, “Motu na, noinoso na.”
8 Pedro lhe perguntou: “Foi esse o valor que você e seu marido receberam pelo terreno?”. Ela respondeu: “Sim, foi esse o valor”.
9 Nosai no Pitayo, “Hani monoi Noko Siyolini Mulu Itouniyaimo Nokotaso louwa tifoluwainuwo, moti no? Na pukwaiko. Nani noko yau ai unu nokoni somoso na pukwaiko. Nono yau mani, noino na ana toinimo, aniyo foinimo.” Aino na isoki.
9 Então Pedro disse: “Como vocês puderam conspirar para pôr à prova o Espírito do Senhor? Veja, os jovens que sepultaram seu marido estão logo ali, perto da porta, e também levarão você”.
10 Isoki mo; noni mo na usukunosoki, Pitani fokutonomai, yau na kalosoki. Alalo soku sokuyo nu poiso tiki mo, noni yau na kwaisokino, asiyo fukino, ai usanokino, nokitono yau kwamai.
10 No mesmo instante, ela caiu no chão e morreu. Quando os jovens entraram e viram que ela estava morta, levaram seu corpo para fora e a sepultaram ao lado do marido.
11 Wiyouwa wiyou, Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo komasoyo kokolokoki. Imofa no kwaikino no, toi mani, siyoliso kokolokoki.
11 Um grande temor se apoderou de toda a igreja e de todos que souberam desse acontecimento.
12 Kotoni imo lukasikalomano noko mo mulu ifolaluwawoi mi panalo manokino, noko nokolaloni molo timai. Solomononi Fulomu Nuso pukouniyaikomosiki, Isisoso mulumolo luwai noko komasowoi.
12 Os apóstolos realizavam muitos sinais e maravilhas entre o povo. Todos se reuniam regularmente no templo, na parte conhecida como Pórtico de Salomão.
13 Mulumolo luwai somiso noko nokolaloyo pokisosomiko manokino. Ulai ukouniyaika tumo monoi nikokino.
13 Quando se reuniam ali, ninguém mais tinha coragem de juntar-se a eles, embora o povo os tivesse em alta consideração.
14 Noko nokolalo molopoi molopoi mo Siyoli Nokotaso mulumolo luwaiyalokino, nokowoi nokolalowoi. Lolaloso si tomasika tumokino, mulumolo luwai noko nokolalo siyaiwoi.
14 Cada vez mais pessoas, multidões de homens e mulheres, criam no Senhor.
15 No monoi no mo, ai ai noko nokolalo mo na koliyo tumokino, nokoyo. Molomaiso isikokaiya tumokino, malomaiwoi kotisokomaiwoiso. Mulumolokokino, nokoyo, “Pita mo molosai liyaiyakimo, tani nayo poimo tumoi, ai ai nokoni auso mo.”
15 Como resultado, o povo levava os doentes às ruas em camas e macas para que a sombra de Pedro cobrisse alguns deles enquanto ele passava.
16 Yolusolimo nokonu aumoifaso nokonu nokonu noko nokolalo mani, ukouniyaika tumo liyaiki. Ai ai nokowoi popuwa kopokoiyau nokowoi koliyo tumokino. Komaso mo ititounikai saso.
16 Muita gente vinha das cidades ao redor de Jerusalém, trazendo doentes e atormentados por espíritos impuros, e todos eram curados.
17 Nosai no mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli tolauki. Siyokutono iyaliwoi sauki, Satusi moloso aluwai noko na. Foluwaliko mulu saso, toi mo,
17 Tomados de inveja, o sumo sacerdote e seus oficiais, que eram saduceus,
18 Kotoni imo lukasikalomano noko kolisanokino, kalopulo nuso na kiyokokino, noko kopokoiyau nokoni mulumaiso.
18 prenderam os apóstolos e os colocaram numa prisão pública.
19 Ulai amolokimai, Noko Siyolini kumoki nokotayo kalopulo nu itu na kolala konoki. Kotoni imo lukasikalomano noko na koliyo fuki,
19 Um anjo do Senhor, porém, veio durante a noite, abriu as portas do cárcere e os levou para fora.
20 na ikoki, “Soi suwo, lotu nu siyoliso na ponuwo. Imo na poposasoko wiyotiyanowo, molo tonofalo molo aluwai imo mo.” Aino ikoki, kumoki nokotayo.
20 “Vão ao templo e transmitam ao povo esta mensagem de vida!”, disse ele.
21 Ikoki mo; posasi; lotu nu siyoliso tiki, noko nokolaloso aiyoloka tikino.
21 Desse modo, ao amanhecer, os apóstolos entraram no templo, conforme haviam sido instruídos, e, sem demora, começaram a ensinar. Mais tarde, o sumo sacerdote e seus oficiais chegaram, reuniram o conselho,
22 Polimano nokoyo louwa kolisanokino. Ulai kalopulo nu poiso tiki mo, uwofa na kokokino. Ifou tiki, noko sisiyoli nokoso, na ika tumokino,
22 Mas, quando os guardas do templo chegaram à prisão, os homens não estavam lá. Então voltaram e contaram:
23 “Noko mo uwofa, woi. Kalopulo nu itu loti mo asikai. Samukuko nokoyo tofu si, itu loti kwamai. Ulai itu kolalinoki mo, noko mo uwofa na kokonoki, woi.”
23 “A prisão estava bem trancada, com os guardas vigiando do lado de fora, mas, quando abrimos as portas, não havia ninguém!”.
24 Nonani imo kwaikino mo, noko sisiyoli mo mulumoloko manokino, lotu nu polimano nokota siyoliwoi lotu samukuko noko sisiyoli nokowoi, toi mo mulumoloko manokino, iyamoki, “Moloi uwoko, woi?”
24 Ao ouvir isso, o capitão da guarda do templo e os principais sacerdotes ficaram perplexos e se perguntavam o que aconteceria em seguida.
25 Nosai no noko siyayo tumoki, na ika tumoki, “Kalopulo noko mo lotu nu siyoli poiso na totu si, noko nokolaloso taiyoloko si.” Aino ikoki, noko siyayo mo.
25 Então alguém chegou com a seguinte notícia: “Os homens que os senhores puseram na cadeia estão no templo, ensinando o povo!”.
26 Nosai no mo; polimano noko iyaliyo kolisanokino, wosu wososo. Uo uwokowoi muwoi, noko nokolalo monoi nikokino, iyamoki, “Wonikaluso tomoki salosomomokoinomo, aiko tukuwolimokoino.”
26 O capitão e seus guardas foram e prenderam os apóstolos, mas sem violência, pois temiam que o povo os apedrejasse.
27 Nosai no mo; polimano nokoyo Pita iyali mo koliyo tumokino mo; ikokino, “Nokotaloni molo timai na posiwo.” Nosai no totawoi lotu samukuko nokota siyoliyo louwa ikoki,
27 Em seguida, levaram os apóstolos e os apresentaram ao conselho de líderes do povo, onde o sumo sacerdote os confrontou.
28 “Hani monoi tokulalimokonuwo? Na louwa ikimokinukuwo, “Isiso aino imo noiyo aiyolokoiwo.” Ulai hani monoi Yolusolimo noko nokolaloso taiyolokalo manonuwo? Hani monoi tofaumi unumokonuwo, tukolo foli monoi no?”
28 “Nós lhes ordenamos firmemente que nunca mais ensinassem em nome desse homem”, disse ele. “E, mesmo assim, vocês encheram Jerusalém com esse seu ensino e querem nos responsabilizar pela morte dele!”
29 Ulai Pita iyaliyo fowakino, na ikokino, “Koi mo nokoni imo pa tukwaikonokiso, Kotoni imosu niya tukwaimonoki.
29 Pedro e os apóstolos responderam: “Devemos obedecer a Deus antes de qualquer autoridade humana.
30 Moiyo noinomo Isiso mo a mokimai ukou ukou nikomokaikino, yau. Ulai Kotoyo yausai na lusikaiki, aniyopa iyalini Kotoyosu.
30 O Deus de nossos antepassados ressuscitou Jesus dos mortos depois que os senhores o mataram, pendurando-o numa cruz.
31 Kotoyo lusikaiki mo; totani auso kawiyo yoki, naina nainosai na tola yoki. Noko nokolalo samukuko nokota siyoli na. Samiyaikiyo kiyo nokota siyoli. Isolilo noko moi mulu alosokakikonimo, Koto mo molo koiyau monoi imo mo futo.
31 Deus o colocou no lugar de honra, à sua direita, como Príncipe e Salvador, para que o povo de Israel se arrependesse de seus pecados e fosse perdoado.
32 Koini molo tiyo yasoi kikinoki. No monoi no toposasoko sinoki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo mani, noinoso na toposasoko. No mo Kotoyo atiki, totani imo kwai noko nokolaloso.” Pita iyaliyo aino na ikokino.
32 Somos testemunhas dessas coisas, e assim é também o Espírito Santo, que Deus dá àqueles que lhe obedecem”.
33 Nosai no mo; Pita iyalini imo kwaikokino mo; wiyouwa wiyou, noko sisiyoli mo uo mulu mo sisiyoli, ta topi, tukuwoli monoi louwa.
33 Quando ouviram isso, os membros do conselho se enfureceram e decidiram matá-los.
34 Ulai noko siyoli siya, Falisi moloso aluwai nokota, tani siyolo mo Kamaliyalo, to mo tolauki. Musini imo aiyoloko nokota na, noko nokolaloyo no kisosomi manokino no. Nonani nokota mo nokotalo iyalini molo timai na tolauki, polimano nokoso ikoki, “Noko na pokoliyo fuwo, awa.”
34 Um deles, porém, um fariseu chamado Gamaliel, especialista na lei e respeitado por todo o povo, levantou-se e ordenou que eles fossem retirados da sala do conselho por um momento.
35 Koliyo fukino mo; nokotalo iyaliso na ikoki, “Woli iyali, Isolilo noko, atiyaiso, somaiso noiyo uwokoiwo. Awi, toku na pomulumoloko itouniyaimowo.
35 Em seguida, disse aos demais: “Israelitas, cuidado com o que planejam fazer a esses homens!
36 Tino noko siya, tani siyolo mo Tiyuta, tota amu monoi piyomuki, noko siyoliwo. Noko molopoi nokoyo, 400, aluwaikino. Ulai nokoyo tukolokino, yau yasoi. Aluwai noko ulolo liyaiki. No monoi no tani mi mo futo.
36 Algum tempo atrás, surgiu um certo Teudas, que afirmava ser alguém importante. Umas quatrocentas pessoas se juntaram a ele, mas foi morto e seus seguidores se dispersaram, e o movimento deu em nada.
37 Nosai no komano nokoyo siyolo siyolo kolalimai noko siya na tumoki. Tani siyolo mo Yutaso, Kalili nokota na. Toso mani, aluwaiyalokino, noko nokolaloyo, nosai no uwokaiki. Aluwai noko ulolo liyaiki.
37 Depois dele, na época do censo, apareceu Judas, da Galileia, que fez muitos seguidores. Ele também foi morto, e seu grupo se dispersou.
38 No monoi no ya tikikomonukuwo, lolai mani, tofolo na suomo. Nokoni muluyoso mi anono mo, mi mo futo.
38 “Portanto, meu conselho é que deixem esses homens em paz e os soltem. Se o que planejam e fazem é meramente humano, logo serão frustrados.
39 Ulai Koto tani amimai mi anono mo, moiyo no moloi alukiko monoi? Wiyou. Wonikaluso Kotowoi aiko tukoluwanoinuwo.” Nokotalo iyaliso aino na ikoki, Kamaliyalo mo.
39 Mas, se é de Deus, vocês não serão capazes de impedi-los. Pode até acontecer de vocês acabarem lutando contra Deus”.
40 Ikoki mo; tani imo kwaimokino. Kotoni imo lukasikalomano nokoso aliyonikokino, moloyo na wasoulikino. Ikikokino, “Isiso aino imo noiyo ikaloiwo.” Nosai no ikokino, “Soi suwo. Na ponuwo.”
40 Os demais membros aceitaram o conselho de Gamaliel. Chamaram os apóstolos e mandaram açoitá-los. Depois, ordenaram que nunca mais falassem em nome de Jesus e, por fim, os soltaram.
41 Ikokino mo; Pita iyali mo utukaikokino, iyamoki, “Isisoso mulumolo luwai monoi tuwomokono, na tauwosisimomokono. Ulai koi no imowoi? Kotoyo tiyomu, haniyo uwomoko monoi pa tulosukomomokoso.” Aino iyamoki, siyoliso na molokikino.
41 Quando os apóstolos saíram da reunião do conselho, estavam alegres porque Deus os havia considerado dignos de sofrer humilhação pelo nome de Jesus.
42 Ulo ulo saiso saiso imo itouniyaimo polukasikalo mosikino. Noko nokolaloso pikomosikino, “Isiso mo Kolaiso, Kotoyo muwokai nokota, Isolilo noko nokolalo moi fasimoka tumoki.” Aino pikomosikino. Lotu nu siyoliwoi nu nuwoiso ifou ifou paiyolokalo liyai manokino.
42 E todos os dias, no templo e de casa em casa, continuavam a ensinar e anunciar que Jesus é o Cristo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.