Atos 5

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Ulai noko siya, tani siyolo mo Anonaiya, toti noniki, Sapailowoi, toti mani, asi mo suo suomoko nokotaso awimokino, suo mo muwoni.
1 Um homem chamado Ananias, juntamente com Safira, sua mulher, também vendeu uma propriedade.
2 Awimokino mo; Anonaiya mo muwoni siyai wosu woso isikokaiki, totani auso. Noni mo sai. Siyaisu mo Kotoni imo lukasikalomano nokoni auso na iyo tumoki.
2 Ele reteve parte do dinheiro para si, sabendo disso também sua mulher; e o restante levou e colocou aos pés dos apóstolos.
3 Ulai Pitayo imoki, “Anonaiya, hani monoi Sokolo Nokota Waini imo kwaimoni? Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso na tifoluwaini. Hani monoi asi muwoni siyai wosu woso isikokaikini?
3 Então perguntou Pedro: "Ananias, como você permitiu que Satanás enchesse o seu coração, a ponto de você mentir ao Espírito Santo e guardar para si uma parte do dinheiro que recebeu pela propriedade?
4 Asi awimo somisomai asi mo nani nali no. Asi awimokini mo; asi muwoni mani, nani muwoni na. Koiso muwoni nimoko monoi yakinimo, na pa nimoko. Wiyou yomakinimo, koi mo imowoi muwoi, tofolo. Ulai moloi monoi mulumolokokini, muwoni siyai wosu woso isikokai monoi no? Koi saso pa tifoluwaimokoniso. Koto mani, na tifoluwaini.” Pita mo aino na imoki, Anonaiyaso mo.
4 Ela não lhe pertencia? E, depois de vendida, o dinheiro não estava em seu poder? O que o levou a pensar em fazer tal coisa? Você não mentiu aos homens, mas sim a Deus".
5 — ausente —
5 Ouvindo isso, Ananias caiu e morreu. Grande temor apoderou-se de todos os que ouviram o que tinha acontecido.
6 — ausente —
6 Então os moços vieram, envolveram seu corpo, levaram-no para fora e o sepultaram.
7 Nosai no mo; Anonaiya yau ai unukino mo; noni mo tumosoki. To mo sai muwoi, nokitono kalo mo.
7 Cerca de três horas mais tarde, entrou sua mulher, sem saber o que havia acontecido.
8 Pita mo isoki, “A, moti no asi suo suomoko muwoni no noinoso na akonuwo?” Noni mo ifoluwaiki, na imoki, “Motu na, noinoso na.”
8 Pedro lhe perguntou: "Diga-me, foi esse o preço que vocês conseguiram pela propriedade? " Respondeu ela: "Sim, foi esse mesmo".
9 Nosai no Pitayo, “Hani monoi Noko Siyolini Mulu Itouniyaimo Nokotaso louwa tifoluwainuwo, moti no? Na pukwaiko. Nani noko yau ai unu nokoni somoso na pukwaiko. Nono yau mani, noino na ana toinimo, aniyo foinimo.” Aino na isoki.
9 Pedro lhe disse: "Por que vocês entraram em acordo para tentar o Espírito do Senhor? Veja! Estão à porta os pés dos que sepultaram seu marido, e eles a levarão também".
10 Isoki mo; noni mo na usukunosoki, Pitani fokutonomai, yau na kalosoki. Alalo soku sokuyo nu poiso tiki mo, noni yau na kwaisokino, asiyo fukino, ai usanokino, nokitono yau kwamai.
10 Naquele mesmo instante, ela caiu aos pés dele e morreu. Então os moços entraram e, encontrando-a morta, levaram-na e a sepultaram ao lado de seu marido.
11 Wiyouwa wiyou, Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo komasoyo kokolokoki. Imofa no kwaikino no, toi mani, siyoliso kokolokoki.
11 E grande temor apoderou-se de toda a igreja e de todos os que ouviram falar desses acontecimentos.
12 Kotoni imo lukasikalomano noko mo mulu ifolaluwawoi mi panalo manokino, noko nokolaloni molo timai. Solomononi Fulomu Nuso pukouniyaikomosiki, Isisoso mulumolo luwai noko komasowoi.
12 Os apóstolos realizavam muitos sinais e maravilhas entre o povo. Todos os que creram costumavam reunir-se no Pórtico de Salomão.
13 Mulumolo luwai somiso noko nokolaloyo pokisosomiko manokino. Ulai ukouniyaika tumo monoi nikokino.
13 Dos demais, ninguém ousava juntar-se a eles, embora o povo os tivesse em alto conceito.
14 Noko nokolalo molopoi molopoi mo Siyoli Nokotaso mulumolo luwaiyalokino, nokowoi nokolalowoi. Lolaloso si tomasika tumokino, mulumolo luwai noko nokolalo siyaiwoi.
14 Em número cada vez maior, homens e mulheres criam no Senhor e lhes eram acrescentados,
15 No monoi no mo, ai ai noko nokolalo mo na koliyo tumokino, nokoyo. Molomaiso isikokaiya tumokino, malomaiwoi kotisokomaiwoiso. Mulumolokokino, nokoyo, “Pita mo molosai liyaiyakimo, tani nayo poimo tumoi, ai ai nokoni auso mo.”
15 de modo que o povo também levava os doentes às ruas e os colocava em camas e macas, para que pelo menos a sombra de Pedro se projetasse sobre alguns, enquanto ele passava.
16 Yolusolimo nokonu aumoifaso nokonu nokonu noko nokolalo mani, ukouniyaika tumo liyaiki. Ai ai nokowoi popuwa kopokoiyau nokowoi koliyo tumokino. Komaso mo ititounikai saso.
16 Afluíam também multidões das cidades próximas a Jerusalém, trazendo seus doentes e os que eram atormentados por espíritos imundos; e todos eram curados.
17 Nosai no mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli tolauki. Siyokutono iyaliwoi sauki, Satusi moloso aluwai noko na. Foluwaliko mulu saso, toi mo,
17 Então o sumo sacerdote e todos os seus companheiros, membros do partido dos saduceus, ficaram cheios de inveja.
18 Kotoni imo lukasikalomano noko kolisanokino, kalopulo nuso na kiyokokino, noko kopokoiyau nokoni mulumaiso.
18 Por isso, mandaram prender os apóstolos, colocando-os numa prisão pública.
19 Ulai amolokimai, Noko Siyolini kumoki nokotayo kalopulo nu itu na kolala konoki. Kotoni imo lukasikalomano noko na koliyo fuki,
19 Mas durante a noite um anjo do Senhor abriu as portas do cárcere, levou-os para fora e
20 na ikoki, “Soi suwo, lotu nu siyoliso na ponuwo. Imo na poposasoko wiyotiyanowo, molo tonofalo molo aluwai imo mo.” Aino ikoki, kumoki nokotayo.
20 disse: "Dirijam-se ao templo e relatem ao povo toda a mensagem desta Vida".
21 Ikoki mo; posasi; lotu nu siyoliso tiki, noko nokolaloso aiyoloka tikino.
21 Ao amanhecer, eles entraram no pátio do templo, como haviam sido instruídos, e começaram a ensinar o povo. Quando chegaram o sumo sacerdote e os que os seus companheiros, convocaram o Sinédrio — toda a assembléia dos líderes religiosos de Israel — e mandaram buscar os apóstolos na prisão.
22 Polimano nokoyo louwa kolisanokino. Ulai kalopulo nu poiso tiki mo, uwofa na kokokino. Ifou tiki, noko sisiyoli nokoso, na ika tumokino,
22 Todavia, ao chegarem à prisão, os guardas não os encontraram ali. Então, voltaram e relataram:
23 “Noko mo uwofa, woi. Kalopulo nu itu loti mo asikai. Samukuko nokoyo tofu si, itu loti kwamai. Ulai itu kolalinoki mo, noko mo uwofa na kokonoki, woi.”
23 "Encontramos a prisão trancada com toda a segurança, com os guardas diante das portas; mas, quando as abrimos não havia ninguém".
24 Nonani imo kwaikino mo, noko sisiyoli mo mulumoloko manokino, lotu nu polimano nokota siyoliwoi lotu samukuko noko sisiyoli nokowoi, toi mo mulumoloko manokino, iyamoki, “Moloi uwoko, woi?”
24 Diante desse relato, o capitão da guarda do templo e os chefes dos sacerdotes ficaram perplexos, imaginando o que teria acontecido.
25 Nosai no noko siyayo tumoki, na ika tumoki, “Kalopulo noko mo lotu nu siyoli poiso na totu si, noko nokolaloso taiyoloko si.” Aino ikoki, noko siyayo mo.
25 Nesse momento chegou alguém e disse: "Os homens que os senhores puseram na prisão estão no pátio do templo, ensinando o povo".
26 Nosai no mo; polimano noko iyaliyo kolisanokino, wosu wososo. Uo uwokowoi muwoi, noko nokolalo monoi nikokino, iyamoki, “Wonikaluso tomoki salosomomokoinomo, aiko tukuwolimokoino.”
26 Então, indo para lá com os guardas, o capitão trouxe os apóstolos, mas sem o uso de força, pois temiam que o povo os apedrejasse.
27 Nosai no mo; polimano nokoyo Pita iyali mo koliyo tumokino mo; ikokino, “Nokotaloni molo timai na posiwo.” Nosai no totawoi lotu samukuko nokota siyoliyo louwa ikoki,
27 Tendo levado os apóstolos, apresentaram-nos ao Sinédrio para serem interrogados pelo sumo sacerdote,
28 “Hani monoi tokulalimokonuwo? Na louwa ikimokinukuwo, “Isiso aino imo noiyo aiyolokoiwo.” Ulai hani monoi Yolusolimo noko nokolaloso taiyolokalo manonuwo? Hani monoi tofaumi unumokonuwo, tukolo foli monoi no?”
28 que lhes disse: "Demos ordens expressas a vocês para que não ensinassem neste nome. Todavia, vocês encheram Jerusalém com sua doutrina e nos querem tornar culpados do sangue desse homem".
29 Ulai Pita iyaliyo fowakino, na ikokino, “Koi mo nokoni imo pa tukwaikonokiso, Kotoni imosu niya tukwaimonoki.
29 Pedro e os outros apóstolos responderam: "É preciso obedecer antes a Deus do que aos homens!
30 Moiyo noinomo Isiso mo a mokimai ukou ukou nikomokaikino, yau. Ulai Kotoyo yausai na lusikaiki, aniyopa iyalini Kotoyosu.
30 O Deus dos nossos antepassados ressuscitou Jesus, a quem os senhores mataram, suspendendo-o num madeiro.
31 Kotoyo lusikaiki mo; totani auso kawiyo yoki, naina nainosai na tola yoki. Noko nokolalo samukuko nokota siyoli na. Samiyaikiyo kiyo nokota siyoli. Isolilo noko moi mulu alosokakikonimo, Koto mo molo koiyau monoi imo mo futo.
31 Deus o exaltou, colocando-o à sua direita como Príncipe e Salvador, para dar a Israel arrependimento e perdão de pecados.
32 Koini molo tiyo yasoi kikinoki. No monoi no toposasoko sinoki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo mani, noinoso na toposasoko. No mo Kotoyo atiki, totani imo kwai noko nokolaloso.” Pita iyaliyo aino na ikokino.
32 Nós somos testemunhas destas coisas, bem como o Espírito Santo, que Deus concedeu aos que lhe obedecem".
33 Nosai no mo; Pita iyalini imo kwaikokino mo; wiyouwa wiyou, noko sisiyoli mo uo mulu mo sisiyoli, ta topi, tukuwoli monoi louwa.
33 Ouvindo isso, eles ficaram furiosos e queriam matá-los.
34 Ulai noko siyoli siya, Falisi moloso aluwai nokota, tani siyolo mo Kamaliyalo, to mo tolauki. Musini imo aiyoloko nokota na, noko nokolaloyo no kisosomi manokino no. Nonani nokota mo nokotalo iyalini molo timai na tolauki, polimano nokoso ikoki, “Noko na pokoliyo fuwo, awa.”
34 Mas um fariseu chamado Gamaliel, mestre da lei, respeitado por todo o povo, levantou-se no Sinédrio e pediu que os homens fossem retirados por um momento.
35 Koliyo fukino mo; nokotalo iyaliso na ikoki, “Woli iyali, Isolilo noko, atiyaiso, somaiso noiyo uwokoiwo. Awi, toku na pomulumoloko itouniyaimowo.
35 Então lhes disse: "Israelitas, considerem cuidadosamente o que pretendem fazer a esses homens.
36 Tino noko siya, tani siyolo mo Tiyuta, tota amu monoi piyomuki, noko siyoliwo. Noko molopoi nokoyo, 400, aluwaikino. Ulai nokoyo tukolokino, yau yasoi. Aluwai noko ulolo liyaiki. No monoi no tani mi mo futo.
36 Há algum tempo, apareceu Teudas, reivindicando ser alguém, e cerca de quatrocentos homens se juntaram a ele. Ele foi morto, todos os seus seguidores se dispersaram e acabaram em nada.
37 Nosai no komano nokoyo siyolo siyolo kolalimai noko siya na tumoki. Tani siyolo mo Yutaso, Kalili nokota na. Toso mani, aluwaiyalokino, noko nokolaloyo, nosai no uwokaiki. Aluwai noko ulolo liyaiki.
37 Depois dele, nos dias do recenseamento, apareceu Judas, o galileu, que liderou um grupo em rebelião. Ele também foi morto, e todos os seus seguidores foram dispersos.
38 No monoi no ya tikikomonukuwo, lolai mani, tofolo na suomo. Nokoni muluyoso mi anono mo, mi mo futo.
38 Portanto, neste caso eu os aconselho: deixem esses homens em paz e soltem-nos. Se o propósito ou atividade deles for de origem humana, fracassará;
39 Ulai Koto tani amimai mi anono mo, moiyo no moloi alukiko monoi? Wiyou. Wonikaluso Kotowoi aiko tukoluwanoinuwo.” Nokotalo iyaliso aino na ikoki, Kamaliyalo mo.
39 se proceder de Deus, vocês não serão capazes de impedi-los, pois se acharão lutando contra Deus".
40 Ikoki mo; tani imo kwaimokino. Kotoni imo lukasikalomano nokoso aliyonikokino, moloyo na wasoulikino. Ikikokino, “Isiso aino imo noiyo ikaloiwo.” Nosai no ikokino, “Soi suwo. Na ponuwo.”
40 Eles foram convencidos pelo discurso de Gamaliel. Chamaram os apóstolos e mandaram açoitá-los. Depois, ordenaram-lhes que não falassem em nome de Jesus e os deixaram sair em liberdade.
41 Ikokino mo; Pita iyali mo utukaikokino, iyamoki, “Isisoso mulumolo luwai monoi tuwomokono, na tauwosisimomokono. Ulai koi no imowoi? Kotoyo tiyomu, haniyo uwomoko monoi pa tulosukomomokoso.” Aino iyamoki, siyoliso na molokikino.
41 Os apóstolos saíram do Sinédrio, alegres por terem sido considerados dignos de serem humilhados por causa do Nome.
42 Ulo ulo saiso saiso imo itouniyaimo polukasikalo mosikino. Noko nokolaloso pikomosikino, “Isiso mo Kolaiso, Kotoyo muwokai nokota, Isolilo noko nokolalo moi fasimoka tumoki.” Aino pikomosikino. Lotu nu siyoliwoi nu nuwoiso ifou ifou paiyolokalo liyai manokino.
42 Todos os dias, no templo e de casa em casa, não deixavam de ensinar e proclamar que Jesus é o Cristo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.