Atos 4

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Pita noko tiyo noko nokolaloso amai iko manokino mo, nokotalo iyali mo tiki, lotu samukuko nokowoi lotu nu polimano nokota siyoliwoi Satusi moloso aluwai nokowoi.
1 Enquanto falavam ao povo, Pedro e João foram confrontados pelos sacerdotes, pelo capitão da guarda do templo e por alguns saduceus.
2 Uo mulu na atoloka tumoki, totini imo monoi. Ulai afonimaiso? Kotoni imo lukasikalomano nokota ti mo noko nokolaloso aiyolokokino, ikokino, “Isiso mo yausai na auwoniyouki. Noinoso noko nokolalo mani, yau yausai auwonouloimo.” Aino iko manokino mo,
2 Os líderes estavam muito perturbados porque Pedro e João ensinavam ao povo que em Jesus há ressurreição dos mortos.
3 nokotalo iyaliyo na kuloli ilomanokino, Pitawoi Iyonowoiso. Kalopulo nuso na kiyokokino, iyamoki, “Upimo na toi, tofolo, amuwoiso.”
3 Eles os prenderam e, como já anoitecia, os colocaram na prisão até a manhã seguinte.
4 Noko nokolalo molopoiyosu totini imo yasoi kwaikokino, Isisoso lolaloso na mulumolo luwaikino. No monoi no mulumolo luwai noko mo molopoi molopoi, 5000.
4 Muitos que tinham ouvido a mensagem creram, totalizando, agora, cerca de cinco mil homens.
5 Nosai no mo; amuwoisai Yuto noko sisiyoli mo Yolusolimo nokonu siyoliso ukouniyaikoki. Yuto noko samukuko nokowoi nokotalo iyaliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toi mo ukouniyaikoki.
5 No dia seguinte, o conselho das autoridades, dos líderes do povo e dos mestres da lei se reuniu em Jerusalém.
6 Anaso mani, tumoki, totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo. Kaiyofawoi Iyonowoi Alikosatowoi, toi mani, na tiki. Totawoi lotu samukuko nokota siyoli nokota koli, toi komaso si fasika tumokino.
6 Estavam ali Anás, o sumo sacerdote, e também Caifás, João, Alexandre e outros parentes do sumo sacerdote.
7 Nosai no mo Pita noko ti mo nokoyo toi mulumaiso koliyo tumokino, na ikokino, nokotalo iyaliyo mo, “Noiyo imo taikiyokinuwo? Noini amiyo uwonuwo?”
7 Mandaram trazer Pedro e João e os interrogaram: “Com que poder, ou em nome de quem, vocês fizeram isso?”.
8 Ikokino mo; Pitani muluso amimoki, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo, na fowakoki, “Apou iyali, noko sisiyoli,
8 Cheio do Espírito Santo, Pedro lhes respondeu: “Autoridades e líderes do povo,
9 a, noko koiyau nokota fasi foli monoi timokonuwo? A, itouniyaimokai monoi tutolumomokonuwo?
9 estamos sendo interrogados hoje porque realizamos uma boa ação em favor de um aleijado, e os senhores querem saber como ele foi curado.
10 Apou iyali, yani imo na pukwaimonowo. Isolilo noko komaso moi mani, yani imo na pukwaimonowo. Isisoni amiyosu waliyo na totolo, ninani nokota mo. Isiso Kolaiso, Nasolito nokota, totani amiyo waliyo na totolo, momaini molo timai. Ulai momaiyo Isiso mo a mokimai ukou ukou nikomokinuwo. Kotoyosu na lusikaiki, yausai.
10 Saibam os senhores e todo o povo de Israel que ele foi curado pelo nome de Jesus Cristo, o nazareno, a quem os senhores crucificaram, mas a quem Deus ressuscitou dos mortos.
11 Motu na kumokaiki, toku nokoyo. Isiso monoi noino kumoki, siyokawi imo mo,
11 Pois é a respeito desse Jesus que se diz: ‘A pedra que vocês, os construtores, rejeitaram se tornou a pedra angular’.
12 Motu nali no. Asi asi nokoyo noinomo moloi samiyaikiyo monoi, moi no? Toiyo noinomo samiyaikiyowoi muwoi, pa tosamiyaikiyokoniso. Isisoni amiyosu na tosamiyaikiyokoni. No monoi no Kotoni auso si itouniyaimo mano monoi.” Aino na ikoki, Pita mo.
12 Não há salvação em nenhum outro! Não há nenhum outro nome debaixo do céu, em toda a humanidade, por meio do qual devamos ser salvos”.
13 Nosai no mo; ikoki mo; noko sisiyoli mo mulumoloko manokino, “Ulai moloi monoi woi? Toti mo kokolokowoi muwoi, mulu mo ami amiso. Moloi tosainono, woi? Afonimai nokota ti na, sai nokoyo aiyolokowoi muwoi.” Mulumoloko manokino mo; na mulumolokokino, “Isisowoi liyai tomasimo manokino. No monoi no.”
13 Quando os membros do conselho viram a coragem de Pedro e João, ficaram admirados, pois perceberam que eram homens comuns, sem instrução religiosa formal. Reconheceram também que eles haviam estado com Jesus.
14 Totiso no moloi fowako monoi, noko sisiyoliyo no? Fona ti ititounikomokai nokotaso na kikino, totini auso waliyo toloso.
14 Mas não havia nada que pudessem fazer, pois o homem que tinha sido curado estava ali diante deles.
15 No monoi no mo, nokotalo iyali mo amiso ikokino, Pita noko tiso, “Na putukaimokowo.” Nosai no imo lukaso siki,
15 Assim, ordenaram que Pedro e João fossem retirados da sala do conselho e começaram a discutir entre si.
16 ikuwanokino, “Moloi tiyokoni, woi, toti monoi no? Wiyou, mulu ifolaluwawoi mi yapoli na anano, Yolusolimo noko nokolaloni molo timai. Moi no wiyou no moloi iyamo monoi?
16 “Que faremos com esses homens?”, perguntavam uns aos outros. “Não podemos negar que realizaram um sinal, como todos em Jerusalém sabem.
17 Ulai noko nokolalo tonufuwa nokoso ikalo mo wiyou. No monoi no totiso na tikikokoni, “Isiso aino imo noiyo ikaloiwo.” Imo mo aino lukasokaikino, nokotalo iyali mo.
17 Mas, para evitar que espalhem sua mensagem, devemos adverti-los de que não falem nesse nome a mais ninguém.”
18 Nosai no mo; Pita noko tiso aliyonikokino, na louwa ikikokino, “Isiso aino imo noiyo posasoko manoiwo. Noko nokolaloso noiyo aiyolokaloiwo.”
18 Então os chamaram de volta e ordenaram que nunca mais falassem nem ensinassem em nome de Jesus.
19 Ulai Pita noko tiyo fowakokino, Pitawoi Iyonowoi, “Ulai kotiyo kwaimakinukuwomo, Kotoni imo na kulaliyoikimo. A, moiyo no moloi tomulumolokonuwo, a, Kotoni molo timai no waliyo?
19 Pedro e João, porém, responderam: “Os senhores acreditam que Deus quer que obedeçamos a vocês, e não a ele?
20 Kotini molo tiyo no kokokinoki no, imo no kwaimokinoki no, nonani aino imo niya toposasokalo manonoki.”
20 Não podemos deixar de falar do que vimos e ouvimos!”.
21 Pita noko tiyo ikokino mo; noko sisiyoliyo ti monoi ikiko manokino, uo imo mo. Nosai no totiso ikokino, “Soi suwo, na pomanowo.” Aino ikokino, imo foli monoi pa uwokokinoso. Ulai afonimaiso? Noko nokolaloyo Kotoni siyolo kaluwaiyalokino, noko koiyau itouniyaimokai monoi. No monoi no.
21 Os membros do conselho fizeram novas ameaças, mas, por fim, os soltaram. Não sabiam como castigá-los sem provocar um tumulto, visto que todos louvavam a Deus pelo ocorrido,
22 Noko no mo, Isisoni amiyo no itouniyaimokaiki no, noko nokolaloni molo timai, to mo alu muwoi, nokotalo na, aisamu mo 40. No monoi no noko nokolaloyo Kotoni siyolo kaluwaiyalokino.
22 pois o aleijado que havia sido curado milagrosamente tinha mais de quarenta anos de idade.
23 Nosai no mo; kiyokokino mo; Pita noko ti mo siyokutono iyalini auso manokino. Noko sisiyoliyo no ikikokino no, nonani imo ikanokino, siyokutono iyaliso, lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoiyo no ikikokino no, nonani imo na.
23 Assim que foram libertos, Pedro e João voltaram ao lugar onde estavam os outros irmãos e lhes contaram o que os principais sacerdotes e líderes tinham dito.
24 Siyokutono iyali mo nonani imo kwaikino mo, Kotowoi imo na lukasokino. Mulu mo tomoso, na imokino, “Nono mo asi asi komaso asi samukuko nokota siyoli. Kumoki, asi asi, iwo na mulumolokokini, na auwonouluki. Kumokini hani haniwoi asini hani haniwoi iwoni hani haniwoi, komaso mo nonayo mulumolokokini, no monoi no auwonouluki.
24 Ao ouvir o relato, todos os presentes levantaram juntos a voz e oraram a Deus: “Ó Soberano Senhor, Criador dos céus e da terra, do mar e de tudo que neles há,
25 Koini aniyopa Toiwi, nani mi anononi nokota, to mo nani Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyo toku na kumokaiki, noino,
25 falaste muito tempo atrás pelo Espírito Santo, nas palavras de nosso antepassado Davi, teu servo: ‘Por que as nações se enfureceram tanto? Por que perderam tempo com planos inúteis?
26 Asi asi noko sisiyoli noko mo uo faiso monoi topuwotolono, na tukouniyaiko, Koto noko tiso na totukuwoliyanono, Koto Siyoliwoi totayo muwokai nokotawoi, totiso totukuwoliyanono, asi asi noko sisiyoli nokoyo mo.”
26 Os reis da terra se prepararam para guerrear; os governantes se uniram contra o Senhor e contra seu Cristo’.
27 Motu na, noko mo ukouniyaikoki, uo imo lukaso unukaikino, Isiso monoi. Noko ti sisiyoli, Hilowoi Ponatiya Pailatowoi noko nokonu nokowoi Isolilo nokowoi, toi mo Yolusolimo nokonuso niya ukouniyaikoki. Uo imo iyamo unukaikino, nani mi anononi nokota Isiso itouniyaimo monoi, toku no muwokaikini no.
27 “De fato, isso aconteceu aqui, nesta cidade, pois Herodes Antipas, o governador Pôncio Pilatos, os gentios e o povo de Israel se uniram contra Jesus, teu santo Servo, a quem ungiste.
28 Piyamoki, totaini muluyowo. Ulai nani muluyosu nali no, toku yasoi mulumolokokaikini, nani amiyosu. No monoi no uwokino.
28 Tudo que fizeram, porém, havia sido decidido de antemão pela tua vontade.
29 Noko Siyoli, koini imo na pukwaimoko. Noko sisiyoliyo uo imo imokoso yasoi na kwaikoni. Na pofasimoko. Nani mi anononi noko koini muluso na pamikomomoko, nani imo lukasikalo monoi. Wonikaluso aiko kokolokomomokoi.
29 E agora, Senhor, ouve as ameaças deles e concede a teus servos coragem para anunciar tua palavra.
30 Nani imo lukasikalakinokimo, ai ai noko na pa kuloli, nani nainoyo, ititounikai monoi, nani Isiso itouniyaimoni amiyo. Mulu ifolaluwawoi mi na pano fasimokalo, noko nokolaloni molo timai, nani mi anononi nokota Isisoni amiyosu.” Isisoso mulumolo luwai noko mo aino na imokino, Kotoso.
30 Estende tua mão com poder para curar, e que sinais e maravilhas sejam realizados por meio do nome de teu santo Servo Jesus”.
31 Imo lukaso uwai; ukouniyaiko nu mo nou nouyo komiyai umikoki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo totaini muluso amikaloki. Amikoki mo; Kotoni imo lukasikalokino, kokolokowoi muwoi, mulu mo ami amiso.
31 Depois dessa oração, o lugar onde estavam reunidos tremeu, e todos ficaram cheios do Espírito Santo e pregavam corajosamente a palavra de Deus.
32 Isisoso mulumolo luwai noko mo mulu mo tomoso. Ilolu monoi mani, wau folo muluwoi muwoi. Ilolu mo tomoso na.
32 Todos os que creram estavam unidos em coração e mente. Não se consideravam donos de seus bens, de modo que compartilhavam tudo que tinham.
33 Kotoni imo lukasikalomano noko mo noko nokolaloso amai posasoko wiyoti manokino, iko manokino, “Isiso Siyoli mo yausai na auwoniyouki, koini molo timai.” Kotoyo siyoliso pofasiko manoki, Isisoso mulumolo luwai noko komaso nokoso.
33 Com grande poder, os apóstolos davam testemunho da ressurreição do Senhor Jesus, e sobre todos eles havia grande graça.
34 Siyai mo hani hani sofuwakowoi muwoi. Nuwoi noko mo suo suomoko nokoso awikalokino, suo mo muwoni. Asiwoi noko mani, tomoso na. Nonani muwoni iyo tumo liyaikino.
34 Entre eles não havia necessitados, pois quem possuía terras ou casas vendia o que era seu
35 Kotoni imo lukasikalomano nokoni auso pisikokaiya tumomosikino, koloni ilolu somiso nokoso na ponikomosikino.
35 e levava o dinheiro aos apóstolos, para que dessem aos que precisavam de ajuda.
36 Noinoso Yusifo mani, yoki. Siyolo siya mo Kotoni imo lukasikalomano nokoyo kaluwaikino, Panopaso. Imo folosai mo Hamukuko Nokota. To mo Saipolo nokota, Liwaini alisai.
36 José, a quem os apóstolos deram o nome Barnabé, que significa “Filho do encorajamento”, era da tribo de Levi e tinha nascido na ilha de Chipre.
37 Nonani nokota mo asi kiyo nokota na. No monoi no asi mo suo suomoko nokotaso awimoki, suo mo muwoni. Nonani muwoni mo Kotoni imo lukasikalomano nokoni auso na iyo tumoki.
37 Ele vendeu um campo que possuía e entregou o dinheiro aos apóstolos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.