Atos 4
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA
1 Pita noko tiyo noko nokolaloso amai iko manokino mo, nokotalo iyali mo tiki, lotu samukuko nokowoi lotu nu polimano nokota siyoliwoi Satusi moloso aluwai nokowoi.
1 Enquanto Pedro e João ainda falavam ao povo, chegaram os sacerdotes, o capitão do templo e os saduceus,
2 Uo mulu na atoloka tumoki, totini imo monoi. Ulai afonimaiso? Kotoni imo lukasikalomano nokota ti mo noko nokolaloso aiyolokokino, ikokino, “Isiso mo yausai na auwoniyouki. Noinoso noko nokolalo mani, yau yausai auwonouloimo.” Aino iko manokino mo,
2 ressentidos porque os apóstolos estavam ensinando o povo e anunciando, em Jesus, a ressurreição dentre os mortos.
3 nokotalo iyaliyo na kuloli ilomanokino, Pitawoi Iyonowoiso. Kalopulo nuso na kiyokokino, iyamoki, “Upimo na toi, tofolo, amuwoiso.”
3 Prenderam Pedro e João e os recolheram ao cárcere até o dia seguinte, pois já era tarde.
4 Noko nokolalo molopoiyosu totini imo yasoi kwaikokino, Isisoso lolaloso na mulumolo luwaikino. No monoi no mulumolo luwai noko mo molopoi molopoi, 5000.
4 Porém muitos dos que ouviram a palavra creram, subindo o número desses homens a quase cinco mil.
5 Nosai no mo; amuwoisai Yuto noko sisiyoli mo Yolusolimo nokonu siyoliso ukouniyaikoki. Yuto noko samukuko nokowoi nokotalo iyaliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toi mo ukouniyaikoki.
5 No dia seguinte, as autoridades, os anciãos e os escribas se reuniram em Jerusalém
6 Anaso mani, tumoki, totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo. Kaiyofawoi Iyonowoi Alikosatowoi, toi mani, na tiki. Totawoi lotu samukuko nokota siyoli nokota koli, toi komaso si fasika tumokino.
6 com o sumo sacerdote Anás, com Caifás, João, Alexandre e todos os que eram da linhagem do sumo sacerdote.
7 Nosai no mo Pita noko ti mo nokoyo toi mulumaiso koliyo tumokino, na ikokino, nokotalo iyaliyo mo, “Noiyo imo taikiyokinuwo? Noini amiyo uwonuwo?”
7 E, colocando os apóstolos diante deles, perguntaram: — Com que poder ou em nome de quem vocês fizeram isso?
8 Ikokino mo; Pitani muluso amimoki, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo, na fowakoki, “Apou iyali, noko sisiyoli,
8 Então Pedro, cheio do Espírito Santo, lhes disse: — Autoridades do povo e anciãos,
9 a, noko koiyau nokota fasi foli monoi timokonuwo? A, itouniyaimokai monoi tutolumomokonuwo?
9 visto que hoje somos interrogados a propósito do benefício feito a um homem enfermo e do modo como ele foi curado,
10 Apou iyali, yani imo na pukwaimonowo. Isolilo noko komaso moi mani, yani imo na pukwaimonowo. Isisoni amiyosu waliyo na totolo, ninani nokota mo. Isiso Kolaiso, Nasolito nokota, totani amiyo waliyo na totolo, momaini molo timai. Ulai momaiyo Isiso mo a mokimai ukou ukou nikomokinuwo. Kotoyosu na lusikaiki, yausai.
10 saibam os senhores todos e todo o povo de Israel que, em nome de Jesus Cristo, o Nazareno, a quem vocês crucificaram e a quem Deus ressuscitou dentre os mortos, sim, em seu nome é que este está curado na presença de vocês.
11 Motu na kumokaiki, toku nokoyo. Isiso monoi noino kumoki, siyokawi imo mo,
11 Este Jesus é a pedra que vocês, os construtores, rejeitaram, mas ele veio a ser a pedra angular.
12 Motu nali no. Asi asi nokoyo noinomo moloi samiyaikiyo monoi, moi no? Toiyo noinomo samiyaikiyowoi muwoi, pa tosamiyaikiyokoniso. Isisoni amiyosu na tosamiyaikiyokoni. No monoi no Kotoni auso si itouniyaimo mano monoi.” Aino na ikoki, Pita mo.
12 E não há salvação em nenhum outro, porque debaixo do céu não existe nenhum outro nome, dado entre os homens, pelo qual importa que sejamos salvos.
13 Nosai no mo; ikoki mo; noko sisiyoli mo mulumoloko manokino, “Ulai moloi monoi woi? Toti mo kokolokowoi muwoi, mulu mo ami amiso. Moloi tosainono, woi? Afonimai nokota ti na, sai nokoyo aiyolokowoi muwoi.” Mulumoloko manokino mo; na mulumolokokino, “Isisowoi liyai tomasimo manokino. No monoi no.”
13 Ao verem a ousadia de Pedro e João, sabendo que eram homens iletrados e incultos, ficaram admirados; e reconheceram que eles haviam estado com Jesus.
14 Totiso no moloi fowako monoi, noko sisiyoliyo no? Fona ti ititounikomokai nokotaso na kikino, totini auso waliyo toloso.
14 Vendo que o homem que havia sido curado estava com eles, nada tinham a dizer em contrário.
15 No monoi no mo, nokotalo iyali mo amiso ikokino, Pita noko tiso, “Na putukaimokowo.” Nosai no imo lukaso siki,
15 E, mandando-os sair do Sinédrio, discutiam entre si,
16 ikuwanokino, “Moloi tiyokoni, woi, toti monoi no? Wiyou, mulu ifolaluwawoi mi yapoli na anano, Yolusolimo noko nokolaloni molo timai. Moi no wiyou no moloi iyamo monoi?
16 dizendo: — Que faremos com estes homens? Pois todos os moradores de Jerusalém sabem que um sinal notório foi feito por eles, e não o podemos negar.
17 Ulai noko nokolalo tonufuwa nokoso ikalo mo wiyou. No monoi no totiso na tikikokoni, “Isiso aino imo noiyo ikaloiwo.” Imo mo aino lukasokaikino, nokotalo iyali mo.
17 Mas, para que não haja maior divulgação entre o povo, vamos ameaçá-los para não falarem mais neste nome a quem quer que seja.
18 Nosai no mo; Pita noko tiso aliyonikokino, na louwa ikikokino, “Isiso aino imo noiyo posasoko manoiwo. Noko nokolaloso noiyo aiyolokaloiwo.”
18 Chamando-os, ordenaram-lhes que de modo nenhum falassem nem ensinassem no nome de Jesus.
19 Ulai Pita noko tiyo fowakokino, Pitawoi Iyonowoi, “Ulai kotiyo kwaimakinukuwomo, Kotoni imo na kulaliyoikimo. A, moiyo no moloi tomulumolokonuwo, a, Kotoni molo timai no waliyo?
19 Mas Pedro e João responderam: — Os senhores mesmos julguem se é justo diante de Deus ouvirmos antes aos senhores do que a Deus;
20 Kotini molo tiyo no kokokinoki no, imo no kwaimokinoki no, nonani aino imo niya toposasokalo manonoki.”
20 pois nós não podemos deixar de falar das coisas que vimos e ouvimos.
21 Pita noko tiyo ikokino mo; noko sisiyoliyo ti monoi ikiko manokino, uo imo mo. Nosai no totiso ikokino, “Soi suwo, na pomanowo.” Aino ikokino, imo foli monoi pa uwokokinoso. Ulai afonimaiso? Noko nokolaloyo Kotoni siyolo kaluwaiyalokino, noko koiyau itouniyaimokai monoi. No monoi no.
21 Depois, ameaçando-os mais ainda, os soltaram, não tendo achado como os castigar, por causa do povo, porque todos glorificavam a Deus pelo que tinha acontecido.
22 Noko no mo, Isisoni amiyo no itouniyaimokaiki no, noko nokolaloni molo timai, to mo alu muwoi, nokotalo na, aisamu mo 40. No monoi no noko nokolaloyo Kotoni siyolo kaluwaiyalokino.
22 Ora, o homem em quem tinha sido operado esse milagre de cura tinha mais de quarenta anos de idade.
23 Nosai no mo; kiyokokino mo; Pita noko ti mo siyokutono iyalini auso manokino. Noko sisiyoliyo no ikikokino no, nonani imo ikanokino, siyokutono iyaliso, lotu samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoiyo no ikikokino no, nonani imo na.
23 Uma vez soltos, Pedro e João procuraram os irmãos e lhes contaram tudo o que os principais sacerdotes e os anciãos lhes tinham falado.
24 Siyokutono iyali mo nonani imo kwaikino mo, Kotowoi imo na lukasokino. Mulu mo tomoso, na imokino, “Nono mo asi asi komaso asi samukuko nokota siyoli. Kumoki, asi asi, iwo na mulumolokokini, na auwonouluki. Kumokini hani haniwoi asini hani haniwoi iwoni hani haniwoi, komaso mo nonayo mulumolokokini, no monoi no auwonouluki.
24 Ouvindo isto, unânimes, levantaram a voz a Deus e disseram: — Tu, Soberano Senhor, fizeste o céu, a terra, o mar e tudo o que neles há!
25 Koini aniyopa Toiwi, nani mi anononi nokota, to mo nani Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyo toku na kumokaiki, noino,
25 Disseste por meio do Espírito Santo, por boca de Davi, nosso pai, teu servo: “Por que se enfureceram os gentios, e os povos imaginaram coisas vãs?
26 Asi asi noko sisiyoli noko mo uo faiso monoi topuwotolono, na tukouniyaiko, Koto noko tiso na totukuwoliyanono, Koto Siyoliwoi totayo muwokai nokotawoi, totiso totukuwoliyanono, asi asi noko sisiyoli nokoyo mo.”
26 Os reis da terra se levantaram, e as autoridades se juntaram contra o Senhor e contra o seu Ungido.”
27 Motu na, noko mo ukouniyaikoki, uo imo lukaso unukaikino, Isiso monoi. Noko ti sisiyoli, Hilowoi Ponatiya Pailatowoi noko nokonu nokowoi Isolilo nokowoi, toi mo Yolusolimo nokonuso niya ukouniyaikoki. Uo imo iyamo unukaikino, nani mi anononi nokota Isiso itouniyaimo monoi, toku no muwokaikini no.
27 — Porque de fato, nesta cidade, Herodes e Pôncio Pilatos, com gentios e gente de Israel, se juntaram contra o teu santo Servo Jesus, a quem ungiste,
28 Piyamoki, totaini muluyowo. Ulai nani muluyosu nali no, toku yasoi mulumolokokaikini, nani amiyosu. No monoi no uwokino.
28 para fazerem tudo o que a tua mão e o teu propósito predeterminaram.
29 Noko Siyoli, koini imo na pukwaimoko. Noko sisiyoliyo uo imo imokoso yasoi na kwaikoni. Na pofasimoko. Nani mi anononi noko koini muluso na pamikomomoko, nani imo lukasikalo monoi. Wonikaluso aiko kokolokomomokoi.
29 Agora, Senhor, olha para as ameaças deles e concede aos teus servos que anunciem a tua palavra com toda a ousadia,
30 Nani imo lukasikalakinokimo, ai ai noko na pa kuloli, nani nainoyo, ititounikai monoi, nani Isiso itouniyaimoni amiyo. Mulu ifolaluwawoi mi na pano fasimokalo, noko nokolaloni molo timai, nani mi anononi nokota Isisoni amiyosu.” Isisoso mulumolo luwai noko mo aino na imokino, Kotoso.
30 enquanto estendes a tua mão para fazer curas, sinais e prodígios por meio do nome do teu santo Servo Jesus.
31 Imo lukaso uwai; ukouniyaiko nu mo nou nouyo komiyai umikoki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo totaini muluso amikaloki. Amikoki mo; Kotoni imo lukasikalokino, kokolokowoi muwoi, mulu mo ami amiso.
31 Tendo eles orado, tremeu o lugar onde estavam reunidos. Todos ficaram cheios do Espírito Santo e, com ousadia, anunciavam a palavra de Deus.
32 Isisoso mulumolo luwai noko mo mulu mo tomoso. Ilolu monoi mani, wau folo muluwoi muwoi. Ilolu mo tomoso na.
32 Da multidão dos que creram era um o coração e a alma. Ninguém considerava exclusivamente sua nem uma das coisas que possuía; tudo, porém, lhes era comum.
33 Kotoni imo lukasikalomano noko mo noko nokolaloso amai posasoko wiyoti manokino, iko manokino, “Isiso Siyoli mo yausai na auwoniyouki, koini molo timai.” Kotoyo siyoliso pofasiko manoki, Isisoso mulumolo luwai noko komaso nokoso.
33 Com grande poder, os apóstolos davam testemunho da ressurreição do Senhor Jesus, e em todos eles havia abundante graça.
34 Siyai mo hani hani sofuwakowoi muwoi. Nuwoi noko mo suo suomoko nokoso awikalokino, suo mo muwoni. Asiwoi noko mani, tomoso na. Nonani muwoni iyo tumo liyaikino.
34 Não havia nenhum necessitado entre eles, porque os que possuíam terras ou casas, vendendo-as, traziam os valores correspondentes
35 Kotoni imo lukasikalomano nokoni auso pisikokaiya tumomosikino, koloni ilolu somiso nokoso na ponikomosikino.
35 e os depositavam aos pés dos apóstolos; então se distribuía a cada um conforme a sua necessidade.
36 Noinoso Yusifo mani, yoki. Siyolo siya mo Kotoni imo lukasikalomano nokoyo kaluwaikino, Panopaso. Imo folosai mo Hamukuko Nokota. To mo Saipolo nokota, Liwaini alisai.
36 Então José, a quem os apóstolos chamavam de Barnabé, que quer dizer filho da consolação, um levita natural de Chipre,
37 Nonani nokota mo asi kiyo nokota na. No monoi no asi mo suo suomoko nokotaso awimoki, suo mo muwoni. Nonani muwoni mo Kotoni imo lukasikalomano nokoni auso na iyo tumoki.
37 vendeu um campo que possuía, trouxe o dinheiro e o depositou aos pés dos apóstolos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.