Atos 2
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVI
1 Mi fou fouko ulo siya, Ponotikoso ulo pokaluwai manokino, nonani ulomai mo nuso ukouniyaikokaiki, Isisoso mulumolo luwai noko mo.
1 Chegando o dia de Pentecoste, estavam todos reunidos num só lugar.
2 Nosai no mo; lolai siyaso na umukoki, kumokisai na umuko taikiyoki. Moloi woi? Imonu siyolini umuko komiyai na kwaikino. Ukouniyaiko si nu mo umuko saso.
2 De repente veio do céu um som, como de um vento muito forte, e encheu toda a casa na qual estavam assentados.
3 Ta i lolofa komiyai na kokalokino, imokaloso. Noko komaso nokoni auso fufoimuwanalo kono liyaiki, siyasonuso.
3 E viram o que parecia línguas de fogo, que se separaram e pousaram sobre cada um deles.
4 Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mo nokoni muluso amika konoki. Amika konoki mo; wiyouwa wiyou, asi asi nokoni imo folo folo imosai na lukasalokino, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyo.
4 Todos ficaram cheios do Espírito Santo e começaram a falar noutras línguas, conforme o Espírito os capacitava.
5 Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota amukonomai, nomai no lotu aluwai noko molopoiyo Yolusolimo nokonu siyoliso posiki, Yuto noko na, asi asisai no ti liyaiki no.
5 Havia em Jerusalém judeus, tementes a Deus, vindos de todas as nações do mundo.
6 Nonani noko mo umukoso kwaikino mo, na ukouniyaika tumoki. Wiyouwa wiyou, naino foli iyo noko manokino. Ulai afonimaiso? Totaini imo folo folo imosai nokoyo lukasaloso kwaikalokino.
6 Ouvindo-se este som, ajuntou-se uma multidão que ficou perplexa, pois cada um os ouvia falar em sua própria língua.
7 Na kufaukaloki, mulumoloko manokino, iyamoki, “Moloi woi? Imo lukaso noko mo Kalili noko na.
7 Atônitos e maravilhados, eles perguntavam: "Acaso não são galileus todos estes homens que estão falando?
8 Moloi monoi woi? Momaini imo folo folo imosai na tukwaikalokoni.
8 Então, como os ouvimos, cada um de nós, em nossa própria língua materna?
9 Moi mo imo tomoso muwoi, folo folo na. Moi siyai mo Patiyo noko, moi siyai mo Mitiyo noko, moi siyai mo Ilamo noko, moi siyai mo Misopotamiya nokowoi Yutiya nokowoi Kapotusiya nokowoi Ponato nokowoi Aisiya nokowoi
9 Partos, medos e elamitas; habitantes da Mesopotâmia, Judéia e Capadócia, Ponto e da província da Ásia,
10 Folikiya nokowoi Pamofiliya nokowoi Isipi nokowoi. Moi siyai mo Lipiyo asi noko, Sailini nokonu aumoifaso no tikikoni no. Moi siyai mo Lomo nokonusai awa tikikoni.
10 Frígia e Panfília, Egito e das partes da Líbia próximas a Cirene; visitantes vindos de Roma,
11 Moi siyai mo Yuta Yuto noko, moi siyai mo noko nokonu noko, Yuto nokoni moloso no taluwaikoni no. Moi siyai mo Kolito noko, moi siyai mo Alapiya noko. Wiyouwa wiyou, momaini imo folo folo imosai na tukwaikalokoni, Kotoni mi siyoli monoi aino imo no toposasokalo manono no.” Aino iyamoki.
11 tanto judeus como convertidos ao judaísmo; cretenses e árabes. Nós os ouvimos declarar as maravilhas de Deus em nossa própria língua! "
12 Kufaukoki, na mulumoloko manokino, ikuwano manokino, “Ulai moloi monoi woi?”
12 Atônitos e perplexos, todos perguntavam uns aos outros: "Que significa isto? "
13 Noko siyaiyosu mo alisiyolikino, imo folo folo imosai lukasikalo nokoso, louwa iyamoki, “Iwo koiyauso yasoi sikono, tukwalu kwalukalo kuo.”
13 Alguns, todavia, zombavam deles e diziam: "Eles beberam vinho demais".
14 Nosai no mo; Pita iyali sauki, noko molo tiwoi noko na. Pita mo imo siyoliso na ikauki, noko nokolaloso, “Woli iyali, Yuto nokowoi Yolusolimoso sa tumo nokowoi yani imo na pukwaimono itouniyaimowo.
14 Então Pedro levantou-se com os Onze e, em alta voz, dirigiu-se à multidão: "Homens da Judéia e todos os que vivem em Jerusalém, deixem-me explicar-lhes isto! Ouçam com atenção:
15 Hani monoi tiyamonuwo, kwalu kwalukomomoko imo no? Wiyou nali no. Somosai na. Iwo koiyau no somosaimai no moloi siko monoi?
15 estes homens não estão bêbados, como vocês supõem. Ainda são nove horas da manhã!
16 Ulai Kotoni mulu lukasiko nokota Yuwoloni imoyo lolaimai motu na tofiyamosi, toku no kumokaiki no, noino,
16 Pelo contrário, isto é o que foi predito pelo profeta Joel:
17 “Koto mo na tiyomu,
17 ‘Nos últimos dias, diz Deus, derramarei do meu Espírito sobre todos os povos. Os seus filhos e as suas filhas profetizarão, os jovens terão visões, os velhos terão sonhos.
18 Wiyou, mi anomono noko nokolaloso mani, ku atiyoimo, yani Mulu Itouniyaimo Nokota. Nasu, asi fokumakimo, nokowoi nokolalowoiso na ku atiyoimo. No monoi no yani imo na posasokoinomo.
18 Sobre os meus servos e as minhas servas derramarei do meu Espírito naqueles dias, e eles profetizarão.
19 Yo mo mulu ifolaluwawoi mi na wiyolukaloimo, kumokisai. Asimaiso mani, analoimo, noko nokolaloni molo timai. Hani hani, nako, ta, tauku siyoliwoi na auwonoulu liyaiyoimo.
19 Mostrarei maravilhas em cima no céu e sinais em baixo, na terra, sangue, fogo e nuvens de fumaça.
20 Ulo ta mo futo, amu mo nako komiyai wisiyonoimo. Nosai no mo, Siyoli Nokota mo na tumoimo. Wiyou, no mo ulukukumoso na.
20 O sol se tornará em trevas e a lua em sangue, antes que venha o grande e glorioso dia do Senhor.
21 Nuwoi no noko mo Siyoli Nokotani siyolo kaluwaiyakimo, to mo na samiyaikiyoimo.”
21 E todo aquele que invocar o nome do Senhor será salvo! ’
22 Nosai no mo; Pita mo nonani imo lukasikoki mo; ti monoi na ikoki, “Woli iyali, Isolilo noko, yani imo na pukwaimonowo. Isiso, Nasolito nokota mo mulu ifolaluwawoi mi na panalo manoki, momaini molo timai. Wiyouwa wiyou, Kotoyo noinomo mi siyoli panalo manoki, momaini auso. No monoi no Kotoyo wiyononikinuwo, Isiso mo totayo yasoi muwokaiki mo. Momai mo sai.
22 "Israelitas, ouçam estas palavras: Jesus de Nazaré foi aprovado por Deus diante de vocês por meio de milagres, maravilhas e sinais, que Deus fez entre vocês por intermédio dele, como vocês mesmos sabem.
23 Noko no mo, to mo moiso kiyomo taikiyokinuwo, nokoyo. Ulai no mo afonimaiso muwoi, Kotoni muluyosu nali no. Kiyomo somisomai Koto mo sai. Momaiyosu na tukolokinuwo. Momaini muluyosu uo nokoyo a mokimai ukou ukou nikomokaikino, yau.
23 Este homem lhes foi entregue por propósito determinado e pré-conhecimento de Deus; e vocês, com a ajuda de homens perversos, o mataram, pregando-o na cruz.
24 Ulai moloi ku tano monoi, yau asimai no? Wiyou nali no. Kotoyo yausai na lusikaiki, uwokai monoi na tosamiyaikiyo.” Pita mo aino na ikoki, noko nokolaloso.
24 Mas Deus o ressuscitou dos mortos, rompendo os laços da morte, porque era impossível que a morte o retivesse.
25 Nosai no mo; na ikoki, “Moini aniyopa Toiwiyo toku na kumo unuki, noino,
25 A respeito dele, disse Davi: ‘Eu sempre via o Senhor diante de mim. Porque ele está à minha direita, não serei abalado.
26 Yani mulu mo moloki saso, ulukukumo imo saso tolukaso. Kalomono mani, yo mo mulu mo waliyo, yo mo na tofou, na tomoloki tolo.
26 Por isso o meu coração está alegre e a minha língua exulta; o meu corpo também repousará em esperança,
27 Ulai afonimaiso? Kalomonakimo, Aupoisolu Yuso pa kiyomonoiniso. Mulu tunumononi, pa utukaimonoiniso, pa popimomonoiso, yo mo.
27 porque tu não me abandonarás no sepulcro, nem permitirás que o teu Santo sofra decomposição.
28 Yousi itouniyaimo molo na wiyomonokini. Nani auso yousakimo, wiyouwa wiyou, siyoliso molokimoikimo. Nonayo noinomo yani mulu mo moloki saso.”
28 Tu me fizeste conhecer os caminhos da vida e me encherás de alegria na tua presença’.
29 Pita mo Toiwini imo lukaso wiyotiki mo; nosai no mo; ulai ti monoi na ikoki, “Woli iyali, ima imo na timonukuwo, noino. Moini aniyopa, Toiwi mo tota amu monoi pa kumokiso, noko siya monoi na kumo unuki. Toiwi, tota mo kaloki, yau, yu asi iso na ai unukino. Nonani asi i mo amai niya toi.
29 "Irmãos, posso dizer-lhes com franqueza que o patriarca Davi morreu e foi sepultado, e o seu túmulo está entre nós até o dia de hoje.
30 Ulai Toiwi mo Kotoni mulu lukasiko nokota na, no monoi no to mo sai, Kotoyo auwolo unukaiki, imokaiki, “Asayo noinomo nani alisaino mo nona kwalomai monoi samukuko toloimo, noko nokolaloso.”
30 Mas ele era profeta e sabia que Deus lhe prometera sob juramento que colocaria um dos seus descendentes em seu trono.
31 Nonani imo yasoi kwaimoki mo; Toiwi mo namolisai fiyamosi monoi posasokoki, Kolaiso monoi, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko nokolalo moi fasimoka tumo monoi. Na yomuki, noino, “Yausai na auwoniyouwoimo, Aupoisolu Yuso Kotoyo pa kiyokaiyoiso. Yau mo pa popimoiso.” Toiwi mo aino yomuki,
31 Prevendo isso, falou da ressurreição do Cristo, que não foi abandonado no sepulcro e cujo corpo não sofreu decomposição.
32 Isiso monoi na yomuki, Isiso monoi nali. To mo yausai na lusikaiki, Kotoyo. Kokaini molo timai na kwaikinoki, koi komaso na.
32 Deus ressuscitou este Jesus, e todos nós somos testemunhas desse fato.
33 Yausai lusikaiki mo; Kotoyo kumokiso kawiyo yoki, tani auso, nainasai na tola yoki, noko siyoli na. No monoi no lolaimai mo tani Mulu Itouniyaimo Nokota na ku amoko, Apou Siyoliyo toku no imo unukaiki no. Ku amokoso ni tokimokalonuwo, imo folo folo imosai lukasoso na tukwai komomokalonuwo.
33 Exaltado à direita de Deus, ele recebeu do Pai o Espírito Santo prometido e derramou o que vocês agora vêem e ouvem.
34 Toiwi mo kumokiso pa amiyokiso. Noko siya monoi kumokaiki,
34 Pois Davi não subiu ao céu, mas ele mesmo declarou: ‘O Senhor disse ao meu Senhor: Senta-te à minha direita
35 Yousikaino manakinimo, ainoso hani nono uo noko mo nani fiyo wosuwoimai na soimo, yani amiyo.”
35 até que eu ponha os teus inimigos como estrado para os teus pés’.
36 no monoi no ya timonukuwo, Isiso Siyoli monoi. Woli iyali, Isolilo noko nokolalo, yani imo na pukwaimono itouniyaimowo. Noko no mo, a mokimai no ukou ukou nikomokinuwo no, to mo Kolaiso Siyoli na, Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko nokolalo moi fasimoka tumo monoi.” Noko nokolaloso aino na ikoki, Pita mo.
36 "Portanto, que todo Israel fique certo disto: Este Jesus, a quem vocês crucificaram, Deus o fez Senhor e Cristo".
37 Nosai no mo; ikoki mo; noko nokolalo mo mulu mo yau yau. Pita iyaliso na ikokino, “Woli iyali, moloi tiyonoki, woi?”
37 Quando ouviram isso, os seus corações ficaram aflitos, e eles perguntaram a Pedro e aos outros apóstolos: "Irmãos, que faremos? "
38 Fowakoki, Pita mo, “Mulu na palosokalowo. Isiso Kolaisoso mulumolo luwaiyakinuwomo, iwoso na uluwayoikuwomo. No monoi no Koto mo molo koiyau monoi imo mo futo, totani Mulu Itouniyaimo Nokota na aninoinuwomo.
38 Pedro respondeu: "Arrependam-se, e cada um de vocês seja batizado em nome de Jesus Cristo, para perdão dos seus pecados, e receberão o dom do Espírito Santo.
39 Koto mo aniyopa iyali saso pa ikokaikiso, momaiwoi moini alisaino iyaliwoi monoi na yomukaiki. Noko nokonu noko monoi mani, na yomukaiki. Noko nokolalo komaso moini Koto Siyoliyo no aliyonikaki no, toi monoi mani, na yomukaiki.” Aino ikoki, Pitayo mo.
39 Pois a promessa é para vocês, para os seus filhos e para todos os que estão longe, para todos quantos o Senhor, o nosso Deus chamar".
40 Na posasoko wiyolukoki, na ikikoki, “Siyokuno iyalini molo koiyauso na putukaimowo.”
40 Com muitas outras palavras os advertia e insistia com eles: "Salvem-se desta geração corrompida! "
41 Nosai no mo; noko siyai mo tani imo kwai itouniyaimokino, waliyo mulumolokokino. Kwaikino mo; Pita iyaliyo iwoso uluwakokino. No monoi no noko nokolalo molopoi molopoi, 3000, lolaloso si tomasika tumokino, Isisoso mulumolo luwai noko nokolalowoi.
41 Os que aceitaram a mensagem foram batizados, e naquele dia houve um acréscimo de cerca de três mil pessoas.
42 Nosai no mo; noko nokolalo tonofalo mo paiyoloko manokino, Kotoni imo lukasikalomano nokoyo. Wiyou pa iyamokiso. Mulu mo tomoso, toi mo. Pono nikuwanomosikino. Kotowoi imo polukasomosikino.
42 Eles se dedicavam ao ensino dos apóstolos e à comunhão, ao partir do pão e às orações.
43 Kotoni imo lukasikalomano nokoyo mulu ifolaluwawoi mi panalomosikino, noko nokolaloni molo timai. Wiyouwa wiyou, kwaikokino mo, na kokolokoki.
43 Todos estavam cheios de temor, e muitas maravilhas e sinais eram feitos pelos apóstolos.
44 Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo komaso mo posi tomasikuwano manokino. Ilolu mani, tomoso na.
44 Todos os que criam mantinham-se unidos e tinham tudo em comum.
45 Nuwoi siya mo iloluwoi asiwoi mo suo suomoko nokoso nikalokino, suo mo muwoni. Nonani muwoni mo ponikalo manokino, koloni ilolu somiso noko nokolaloso.
45 Vendendo suas propriedades e bens, distribuíam a cada um conforme a sua necessidade.
46 Ulo ulo, saiso saiso lotu nu siyoli nuso pukouniyaiko mosiki. Nu nuso tomoso pono nikuwano manokino. Wau ufolo muluwoi muwoi, ulukukumoso na pono nikuwano manokino.
46 Todos os dias, continuavam a reunir-se no pátio do templo. Partiam o pão em suas casas, e juntos participavam das refeições, com alegria e sinceridade de coração,
47 Kotoso pokisosomi manokino. Tolomu noko nokolalo mulu mo waliyo saso, toi monoi. Ulo ulo, saiso saiso Isisoso lolaloso mulumolo luwaiyalokino, noko nokolalo siyaiyo, na samiyaikiyo si tomasikoki. Noko Siyoliyo noinomo noko molopoi molopoi wiyou, na mulumolo luwaikino.
47 louvando a Deus e tendo a simpatia de todo o povo. E o Senhor lhes acrescentava todos os dias os que iam sendo salvos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.