Atos 2
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARA
1 Mi fou fouko ulo siya, Ponotikoso ulo pokaluwai manokino, nonani ulomai mo nuso ukouniyaikokaiki, Isisoso mulumolo luwai noko mo.
1 Ao cumprir-se o dia de Pentecostes, estavam todos reunidos no mesmo lugar;
2 Nosai no mo; lolai siyaso na umukoki, kumokisai na umuko taikiyoki. Moloi woi? Imonu siyolini umuko komiyai na kwaikino. Ukouniyaiko si nu mo umuko saso.
2 de repente, veio do céu um som, como de um vento impetuoso, e encheu toda a casa onde estavam assentados.
3 Ta i lolofa komiyai na kokalokino, imokaloso. Noko komaso nokoni auso fufoimuwanalo kono liyaiki, siyasonuso.
3 E apareceram, distribuídas entre eles, línguas, como de fogo, e pousou uma sobre cada um deles.
4 Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mo nokoni muluso amika konoki. Amika konoki mo; wiyouwa wiyou, asi asi nokoni imo folo folo imosai na lukasalokino, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyo.
4 Todos ficaram cheios do Espírito Santo e passaram a falar em outras línguas, segundo o Espírito lhes concedia que falassem.
5 Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota amukonomai, nomai no lotu aluwai noko molopoiyo Yolusolimo nokonu siyoliso posiki, Yuto noko na, asi asisai no ti liyaiki no.
5 Ora, estavam habitando em Jerusalém judeus, homens piedosos, vindos de todas as nações debaixo do céu.
6 Nonani noko mo umukoso kwaikino mo, na ukouniyaika tumoki. Wiyouwa wiyou, naino foli iyo noko manokino. Ulai afonimaiso? Totaini imo folo folo imosai nokoyo lukasaloso kwaikalokino.
6 Quando, pois, se fez ouvir aquela voz, afluiu a multidão, que se possuiu de perplexidade, porquanto cada um os ouvia falar na sua própria língua.
7 Na kufaukaloki, mulumoloko manokino, iyamoki, “Moloi woi? Imo lukaso noko mo Kalili noko na.
7 Estavam, pois, atônitos e se admiravam, dizendo: Vede! Não são, porventura, galileus todos esses que aí estão falando?
8 Moloi monoi woi? Momaini imo folo folo imosai na tukwaikalokoni.
8 E como os ouvimos falar, cada um em nossa própria língua materna?
9 Moi mo imo tomoso muwoi, folo folo na. Moi siyai mo Patiyo noko, moi siyai mo Mitiyo noko, moi siyai mo Ilamo noko, moi siyai mo Misopotamiya nokowoi Yutiya nokowoi Kapotusiya nokowoi Ponato nokowoi Aisiya nokowoi
9 Somos partos, medos, elamitas e os naturais da Mesopotâmia, Judeia, Capadócia, Ponto e Ásia,
10 Folikiya nokowoi Pamofiliya nokowoi Isipi nokowoi. Moi siyai mo Lipiyo asi noko, Sailini nokonu aumoifaso no tikikoni no. Moi siyai mo Lomo nokonusai awa tikikoni.
10 da Frígia, da Panfília, do Egito e das regiões da Líbia, nas imediações de Cirene, e romanos que aqui residem,
11 Moi siyai mo Yuta Yuto noko, moi siyai mo noko nokonu noko, Yuto nokoni moloso no taluwaikoni no. Moi siyai mo Kolito noko, moi siyai mo Alapiya noko. Wiyouwa wiyou, momaini imo folo folo imosai na tukwaikalokoni, Kotoni mi siyoli monoi aino imo no toposasokalo manono no.” Aino iyamoki.
11 tanto judeus como prosélitos, cretenses e arábios. Como os ouvimos falar em nossas próprias línguas as grandezas de Deus?
12 Kufaukoki, na mulumoloko manokino, ikuwano manokino, “Ulai moloi monoi woi?”
12 Todos, atônitos e perplexos, interpelavam uns aos outros: Que quer isto dizer?
13 Noko siyaiyosu mo alisiyolikino, imo folo folo imosai lukasikalo nokoso, louwa iyamoki, “Iwo koiyauso yasoi sikono, tukwalu kwalukalo kuo.”
13 Outros, porém, zombando, diziam: Estão embriagados!
14 Nosai no mo; Pita iyali sauki, noko molo tiwoi noko na. Pita mo imo siyoliso na ikauki, noko nokolaloso, “Woli iyali, Yuto nokowoi Yolusolimoso sa tumo nokowoi yani imo na pukwaimono itouniyaimowo.
14 Então, se levantou Pedro, com os onze; e, erguendo a voz, advertiu-os nestes termos: Varões judeus e todos os habitantes de Jerusalém, tomai conhecimento disto e atentai nas minhas palavras.
15 Hani monoi tiyamonuwo, kwalu kwalukomomoko imo no? Wiyou nali no. Somosai na. Iwo koiyau no somosaimai no moloi siko monoi?
15 Estes homens não estão embriagados, como vindes pensando, sendo esta a terceira hora do dia.
16 Ulai Kotoni mulu lukasiko nokota Yuwoloni imoyo lolaimai motu na tofiyamosi, toku no kumokaiki no, noino,
16 Mas o que ocorre é o que foi dito por intermédio do profeta Joel:
17 “Koto mo na tiyomu,
17 E acontecerá nos últimos dias, diz o Senhor, que derramarei do meu Espírito sobre toda a carne; vossos filhos e vossas filhas profetizarão, vossos jovens terão visões, e sonharão vossos velhos;
18 Wiyou, mi anomono noko nokolaloso mani, ku atiyoimo, yani Mulu Itouniyaimo Nokota. Nasu, asi fokumakimo, nokowoi nokolalowoiso na ku atiyoimo. No monoi no yani imo na posasokoinomo.
18 até sobre os meus servos e sobre as minhas servas derramarei do meu Espírito naqueles dias, e profetizarão.
19 Yo mo mulu ifolaluwawoi mi na wiyolukaloimo, kumokisai. Asimaiso mani, analoimo, noko nokolaloni molo timai. Hani hani, nako, ta, tauku siyoliwoi na auwonoulu liyaiyoimo.
19 Mostrarei prodígios em cima no céu e sinais embaixo na terra: sangue, fogo e vapor de fumaça.
20 Ulo ta mo futo, amu mo nako komiyai wisiyonoimo. Nosai no mo, Siyoli Nokota mo na tumoimo. Wiyou, no mo ulukukumoso na.
20 O sol se converterá em trevas, e a lua, em sangue, antes que venha o grande e glorioso Dia do Senhor.
21 Nuwoi no noko mo Siyoli Nokotani siyolo kaluwaiyakimo, to mo na samiyaikiyoimo.”
21 E acontecerá que todo aquele que invocar o nome do Senhor será salvo.
22 Nosai no mo; Pita mo nonani imo lukasikoki mo; ti monoi na ikoki, “Woli iyali, Isolilo noko, yani imo na pukwaimonowo. Isiso, Nasolito nokota mo mulu ifolaluwawoi mi na panalo manoki, momaini molo timai. Wiyouwa wiyou, Kotoyo noinomo mi siyoli panalo manoki, momaini auso. No monoi no Kotoyo wiyononikinuwo, Isiso mo totayo yasoi muwokaiki mo. Momai mo sai.
22 Varões israelitas, atendei a estas palavras: Jesus, o Nazareno, varão aprovado por Deus diante de vós com milagres, prodígios e sinais, os quais o próprio Deus realizou por intermédio dele entre vós, como vós mesmos sabeis;
23 Noko no mo, to mo moiso kiyomo taikiyokinuwo, nokoyo. Ulai no mo afonimaiso muwoi, Kotoni muluyosu nali no. Kiyomo somisomai Koto mo sai. Momaiyosu na tukolokinuwo. Momaini muluyosu uo nokoyo a mokimai ukou ukou nikomokaikino, yau.
23 sendo este entregue pelo determinado desígnio e presciência de Deus, vós o matastes, crucificando-o por mãos de iníquos;
24 Ulai moloi ku tano monoi, yau asimai no? Wiyou nali no. Kotoyo yausai na lusikaiki, uwokai monoi na tosamiyaikiyo.” Pita mo aino na ikoki, noko nokolaloso.
24 ao qual, porém, Deus ressuscitou, rompendo os grilhões da morte; porquanto não era possível fosse ele retido por ela.
25 Nosai no mo; na ikoki, “Moini aniyopa Toiwiyo toku na kumo unuki, noino,
25 Porque a respeito dele diz Davi: Diante de mim via sempre o Senhor, porque está à minha direita, para que eu não seja abalado.
26 Yani mulu mo moloki saso, ulukukumo imo saso tolukaso. Kalomono mani, yo mo mulu mo waliyo, yo mo na tofou, na tomoloki tolo.
26 Por isso, se alegrou o meu coração, e a minha língua exultou; além disto, também a minha própria carne repousará em esperança,
27 Ulai afonimaiso? Kalomonakimo, Aupoisolu Yuso pa kiyomonoiniso. Mulu tunumononi, pa utukaimonoiniso, pa popimomonoiso, yo mo.
27 porque não deixarás a minha alma na morte, nem permitirás que o teu Santo veja corrupção.
28 Yousi itouniyaimo molo na wiyomonokini. Nani auso yousakimo, wiyouwa wiyou, siyoliso molokimoikimo. Nonayo noinomo yani mulu mo moloki saso.”
28 Fizeste-me conhecer os caminhos da vida, encher-me-ás de alegria na tua presença.
29 Pita mo Toiwini imo lukaso wiyotiki mo; nosai no mo; ulai ti monoi na ikoki, “Woli iyali, ima imo na timonukuwo, noino. Moini aniyopa, Toiwi mo tota amu monoi pa kumokiso, noko siya monoi na kumo unuki. Toiwi, tota mo kaloki, yau, yu asi iso na ai unukino. Nonani asi i mo amai niya toi.
29 Irmãos, seja-me permitido dizer-vos claramente a respeito do patriarca Davi que ele morreu e foi sepultado, e o seu túmulo permanece entre nós até hoje.
30 Ulai Toiwi mo Kotoni mulu lukasiko nokota na, no monoi no to mo sai, Kotoyo auwolo unukaiki, imokaiki, “Asayo noinomo nani alisaino mo nona kwalomai monoi samukuko toloimo, noko nokolaloso.”
30 Sendo, pois, profeta e sabendo que Deus lhe havia jurado que um dos seus descendentes se assentaria no seu trono,
31 Nonani imo yasoi kwaimoki mo; Toiwi mo namolisai fiyamosi monoi posasokoki, Kolaiso monoi, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko nokolalo moi fasimoka tumo monoi. Na yomuki, noino, “Yausai na auwoniyouwoimo, Aupoisolu Yuso Kotoyo pa kiyokaiyoiso. Yau mo pa popimoiso.” Toiwi mo aino yomuki,
31 prevendo isto, referiu-se à ressurreição de Cristo, que nem foi deixado na morte, nem o seu corpo experimentou corrupção.
32 Isiso monoi na yomuki, Isiso monoi nali. To mo yausai na lusikaiki, Kotoyo. Kokaini molo timai na kwaikinoki, koi komaso na.
32 A este Jesus Deus ressuscitou, do que todos nós somos testemunhas.
33 Yausai lusikaiki mo; Kotoyo kumokiso kawiyo yoki, tani auso, nainasai na tola yoki, noko siyoli na. No monoi no lolaimai mo tani Mulu Itouniyaimo Nokota na ku amoko, Apou Siyoliyo toku no imo unukaiki no. Ku amokoso ni tokimokalonuwo, imo folo folo imosai lukasoso na tukwai komomokalonuwo.
33 Exaltado, pois, à destra de Deus, tendo recebido do Pai a promessa do Espírito Santo, derramou isto que vedes e ouvis.
34 Toiwi mo kumokiso pa amiyokiso. Noko siya monoi kumokaiki,
34 Porque Davi não subiu aos céus, mas ele mesmo declara: Disse o Senhor ao meu Senhor: Assenta-te à minha direita,
35 Yousikaino manakinimo, ainoso hani nono uo noko mo nani fiyo wosuwoimai na soimo, yani amiyo.”
35 até que eu ponha os teus inimigos por estrado dos teus pés.
36 no monoi no ya timonukuwo, Isiso Siyoli monoi. Woli iyali, Isolilo noko nokolalo, yani imo na pukwaimono itouniyaimowo. Noko no mo, a mokimai no ukou ukou nikomokinuwo no, to mo Kolaiso Siyoli na, Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko nokolalo moi fasimoka tumo monoi.” Noko nokolaloso aino na ikoki, Pita mo.
36 Esteja absolutamente certa, pois, toda a casa de Israel de que a este Jesus, que vós crucificastes, Deus o fez Senhor e Cristo.
37 Nosai no mo; ikoki mo; noko nokolalo mo mulu mo yau yau. Pita iyaliso na ikokino, “Woli iyali, moloi tiyonoki, woi?”
37 Ouvindo eles estas coisas, compungiu-se-lhes o coração e perguntaram a Pedro e aos demais apóstolos: Que faremos, irmãos?
38 Fowakoki, Pita mo, “Mulu na palosokalowo. Isiso Kolaisoso mulumolo luwaiyakinuwomo, iwoso na uluwayoikuwomo. No monoi no Koto mo molo koiyau monoi imo mo futo, totani Mulu Itouniyaimo Nokota na aninoinuwomo.
38 Respondeu-lhes Pedro: Arrependei-vos, e cada um de vós seja batizado em nome de Jesus Cristo para remissão dos vossos pecados, e recebereis o dom do Espírito Santo.
39 Koto mo aniyopa iyali saso pa ikokaikiso, momaiwoi moini alisaino iyaliwoi monoi na yomukaiki. Noko nokonu noko monoi mani, na yomukaiki. Noko nokolalo komaso moini Koto Siyoliyo no aliyonikaki no, toi monoi mani, na yomukaiki.” Aino ikoki, Pitayo mo.
39 Pois para vós outros é a promessa, para vossos filhos e para todos os que ainda estão longe, isto é, para quantos o Senhor, nosso Deus, chamar.
40 Na posasoko wiyolukoki, na ikikoki, “Siyokuno iyalini molo koiyauso na putukaimowo.”
40 Com muitas outras palavras deu testemunho e exortava-os, dizendo: Salvai-vos desta geração perversa.
41 Nosai no mo; noko siyai mo tani imo kwai itouniyaimokino, waliyo mulumolokokino. Kwaikino mo; Pita iyaliyo iwoso uluwakokino. No monoi no noko nokolalo molopoi molopoi, 3000, lolaloso si tomasika tumokino, Isisoso mulumolo luwai noko nokolalowoi.
41 Então, os que lhe aceitaram a palavra foram batizados, havendo um acréscimo naquele dia de quase três mil pessoas.
42 Nosai no mo; noko nokolalo tonofalo mo paiyoloko manokino, Kotoni imo lukasikalomano nokoyo. Wiyou pa iyamokiso. Mulu mo tomoso, toi mo. Pono nikuwanomosikino. Kotowoi imo polukasomosikino.
42 E perseveravam na doutrina dos apóstolos e na comunhão, no partir do pão e nas orações.
43 Kotoni imo lukasikalomano nokoyo mulu ifolaluwawoi mi panalomosikino, noko nokolaloni molo timai. Wiyouwa wiyou, kwaikokino mo, na kokolokoki.
43 Em cada alma havia temor; e muitos prodígios e sinais eram feitos por intermédio dos apóstolos.
44 Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo komaso mo posi tomasikuwano manokino. Ilolu mani, tomoso na.
44 Todos os que creram estavam juntos e tinham tudo em comum.
45 Nuwoi siya mo iloluwoi asiwoi mo suo suomoko nokoso nikalokino, suo mo muwoni. Nonani muwoni mo ponikalo manokino, koloni ilolu somiso noko nokolaloso.
45 Vendiam as suas propriedades e bens, distribuindo o produto entre todos, à medida que alguém tinha necessidade.
46 Ulo ulo, saiso saiso lotu nu siyoli nuso pukouniyaiko mosiki. Nu nuso tomoso pono nikuwano manokino. Wau ufolo muluwoi muwoi, ulukukumoso na pono nikuwano manokino.
46 Diariamente perseveravam unânimes no templo, partiam pão de casa em casa e tomavam as suas refeições com alegria e singeleza de coração,
47 Kotoso pokisosomi manokino. Tolomu noko nokolalo mulu mo waliyo saso, toi monoi. Ulo ulo, saiso saiso Isisoso lolaloso mulumolo luwaiyalokino, noko nokolalo siyaiyo, na samiyaikiyo si tomasikoki. Noko Siyoliyo noinomo noko molopoi molopoi wiyou, na mulumolo luwaikino.
47 louvando a Deus e contando com a simpatia de todo o povo. Enquanto isso, acrescentava-lhes o Senhor, dia a dia, os que iam sendo salvos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.