Atos 27
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI
1 Nosai no mo; nokoyo imo lukasokaikino, Polo monoi. Itali asiso kau monoi lukasokaikino, poso ayou molosai mano monoi. Puko kulu nokota yo mani, aluwai monoi lukasokaikino. Imo lukasokaikino mo; kalopulo noko mo kiyokomokino, polimano samukuko nokota siyolini auso. Na imo taikiyokino, “Polo iyali na pokiyokano, Lomo nokonuso.” Nonani polimanota siyolo mo Yuliyaso, Sisi siyolini polimano nokota na.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Nosai no mo; poso ayouso folamuwaniyo konokinoki. Nonani ayou mo Atolamitiya nokonusai tumokoki, Aisiya asi nokonu nokonuso manokalo monoi. Folamuwaniyo konokinoki mo; yasoi, na nukinoki. Tisolonaika nokota Alisotako mani, Polo kotiso aluwaimokoki, Masituniya asi nokota na.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Amuwoisai Saito nokonu mo tikinoki. Polimanota Yuliyaso mo noko itouniyaimo. Waliyo yomukaiki, Polo mo siyokutono iyali kokano monoi mo. Yomuki, molo mano tiya monoi fasi taikiyo mo waliyo.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Ulai nosai no Saipolo asi aumoifaso nukinoki, mamo iwo mulumai asi mo. Imonuyo ufosifoli komomokaloki, no monoi no sokoni ausaimisai souwaiyalokinoki.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Nukinoki nukinoki, mamo iwo mulumai tokosiyai kaiyoukinoki. Aluwamai asi ti souwaikalokinoki, Pamofiliya asiwoi Silisiya asiwoi. Nukinoki nukinoki, Maila nokonu mo tikinoki, Lisiya asiso monoi. Asiso folamuwaniyo konokinoki.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Nosai no mo; polimanotayo poso ayou siya ikolikaloki, na kokoki. Alikosatoliya nokonusai tumokoki, Itali asiso manoko monoi. Na koliyo timokoki.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Nosai no yasoi. Nomasoso nukinoki, ulo ulo amoloki amoloki. Imonuyo molo siyaso monoi louwa ufosifolikomomokoki, no monoi no. Nomasoso nu manokinoki, nomasoso nomasoso. Naita nokonuso aumoifaso kikinoki. Ulai moloi souwai monoi? Imonuyo na louwa ufosifolikomomokoki, molo siyaso monoi. No monoi no koufaso alosokokinoki, na nukinoki. Iwo mulumai asi Kolito souwaiyalokinoki, naina ausaimisai, Salomoni asifasai.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Kolito asi mo nomasoso souwaiyalokinoki, ilosai. Imonuyo louwa ufosifolikomomokoki, molo siyaso monoi. Nomasoso nomasoso, nokonu itouniyaimo mo na tikinoki, poso ayou isikokaimosi asi itouniyaimoso. Lasiya nokonu mo aumoifaso toi.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Nosai no mo; amai sinonokinoki. Koloni au popo mo uwai; imonu sisiyoli popo mo aumoifaso tanoki. Mamo iwo mi mo siyoli. No monoi no Poloyo na sosaikoki,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 na ikoki, “Woli iyali, ya tiyomu, poso ayou molosai konoi tonukoni mo, molomai na uwokaimokoimo. Iloluwoi ayouwoi uwokaikoimo, aiko tukuwoli solimokoimo.”
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Ulai polimanota siyoliyo Poloso pa kwaimokiso. Noko tini imososo na kwaikoki. Poso ayou alomako nokotawoi ayou kiyo nokotawoi, totiyo yomukino, “Na tonukoni.”
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Ninani nokonu no siki mo, no mo imonu asi koiyau. No monoi no noko siyai mani, iyamoki, “Niya tonukoni.” Finiko nokonuso sano monoi iyamoki, imonu popo tolosuwa monoi fou sano monoi. Finiko mo Kolito asiso toi. Imonu mo nonani nokonuso tumomosiwoi muwoi. Poso ayou isikokaimosi mo waliyo.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Nosai no mo; fulomu itouniyaimo auwoniyouki. No monoi no nokoyo louwa ikuwanokino, “Yasoi, lolai mo waliyo. Finiko nokonuso na tonukoni.” No monoi no utukaimokinoki, poso ayou molosai. Kolito asisai souwaiyalokinoki, ilosai.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Ulai somaiso imonu soliyaki na auwoniyouki. Kolito asisai na tumoki. Wiyouwa wiyou, imonu atino pokaluwaisomosikino.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Poso ayou na ufosifolikoki. Noko no moloi alomako monoi? Tofolo imonuyo na ufosifoli komomokaloki.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Nosai no Kota asifa souwaiyalokinoki, iwo mulumai asifasai. Naina ausaimisai souwaiyalokinoki. Nonani asisai imonu mo siyoli sowiyafasu, no monoi no ayoufa mo molosai kiyoniyo yokino. Namolisai no tomanomokaiki no, no mo na kiyoniyo yokinoki, poso ayou puwoso. Mi mo siyoli, wiyou na.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Molosai kiyoniyo yokinoki mo; moloyo konosuwakokaikino, poso ayou mulumai. Folisiyaiko monoi na konosuwakokaikino. Konosuwakokaikino mo; imonuyo ufosifoli tuno mo na fololoniyo konokino. Na poiniyaikoki, “Wonikaluso Afolika asi upoiso nu monoi, aiko pukolumiyaikoi.” No monoi no imonuyo ufosifoli tuno fololoniyo konokino, nomaso manokalo monoi louwa.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Ulai imonu siyoli mo futo muwoi, tumo manoki tumo manoki, wiyouwa wiyou, iwo mo siyoliso tolau liyai manoki. Na louwa alofolikiyo konoki. No monoi no amuwoisai ilolu na salosa konokino, iwoso.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Nosai no tinosai ayouni hani hani mani, salosa konokino, ayou noko totaiyosu. Molowoi tunowoi awoi salosa kono liyaikino.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Wiyou, imonu mo soliyaki. Amoloku mo pa you kokokinokiso, amoloki amoloki. Ulo mani, pa you kikinokiso. Imonu no ulai koufa, soliyaki wiyou na tumo manoki tumo manoki. Na mulumolokokinoki, “Moloi fasimoko monoi, woi? Na totukuwoli solimoko, woi.”
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Koloni nokowoi muwoi. Noko mo pa no manokinoso, ulo ulo amoloki amoloki. Nosai no mo; Polo mo toini mulumaiso tolauki, na ikoki, “Woli iyali, ya louwa sosaikomokinukuwo, Kolito asisai utukaimo monoi. Yani imoso pukwaimononuwo mo, ayou mo pa puwokaikoso.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Ulai lolai niya tikikomonukuwo, mulu tomokiso na posiwo. Pa kolikaliyoinuwoso. Poso ayou saso na uwokaikoimo.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Yo mo Kotoni mi ano nokota. Lolai amoloki kumoki nokotayo na tola tumo, yani auso.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Na imono, “Polo, noiyo kokolomoi. Sisi siyolini molo timaiso na tolanoinimo. Kotoyo na tofasikomalonuwo. Nani imo yasoi na kwaimoni. Ayou noko komaso mani, pa kolikaliyoiso.” Kumoki nokotayo aino na imono.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 No monoi no mulu tomokiso na posiwo. Yo mo Kotoso waliyo na tomulumoloko unu. No imono no, noinoso nali fiyamosiyoimo.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Ulai poso ayou mo imonuyo na ufosifoliko waimokoimo, iloso. Iwo mulumai asi iloso na ufosifoliko taikiyoimo.” Aino na ikoki, Polo mo.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Nosai no mo; poso ayou mo imonuyo amai ufosifolikalo manoki. Wiyouwa wiyou, ulo ulo amoloki amoloki, 14, Atoliya iwo siyoli mulumai ufosifoli komomokaloki, mamo iwo siyoli mulumai. Na tokosiyaiyo tikinoki. Nosai no mo; amoloki mulu pusumai ayou alomako nokoyo iyamoki, “Oi, asi mo aumoifaso na toi.”
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Tomoki siyoli konosuwakaikino, molomai. Iwoso kukiyalo konokino, asi monoi ai kikino. Ai kikino mo, ai mo 40, upoi mo woiyaso ku toi. Nosai no fokufaso nukinoki. Ulai ti monoi molo tomoki kukiyalo konokino. Ai mo 30, upoi mo aumoifa ku toi.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Poiniyaikoki, imonuyo aiko tomoki iloso ufosifolikomomokoi. Muwoli haniwoi molo toitati mo ayou kuosai na kukiyokokino, iwoso. No monoi no ayou mo manokowoi muwoi, amai na takoki. Kukiyokokino mo; na utolumalokino, posasi auwoniyou monoi.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Nosai no mo; poso ayou alomako noko siyaiyo louwa uloloki, ayoufa molosai louwa nuki. Ayoufa molosai kiyoniyo konokino, iwo tonimaiso. Imokokino, “Amulusai mani, muwoli hani molo na tokukiyoka kononoki.” No mo topoko imo, ulolo monoi louwa.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Ulai Poloyo polimano noko iyaliso na ikoki, “Ayou alomako noko mo utukaimokakinomo, na kolikali siloinuwomo. Ayouso amai na suomo.”
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 No monoi no polimano iyaliyo ayoufa molo na tokosiyaikino. Na ulonolomanoki.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Nosai no mo; posasi aumoifamai Polo mo na ikikoki, “Koloni na ponokowo. Ulo ulo amoloki amoloki pa ponomosanuwoso, ulo ulo 14. Kokolo mulu saso, no monoi no.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 No monoi no niya tikikomonukuwo, koloni na ponokowo. Koloni nokakinuwomo, au amikomoinuwomo, pa kolikaliyoinuwoso. Ya timonukuwo, pa uwokaiyoinuwoso.” Aino na ikoki, Polo mo.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Ikoki mo; paluwa tuo anoki, nokoni molo timai Kotoso na imoki, “Wafisu.” Nosai no tuo folonoki, na noki.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Polo noki mo, noko mani, mulu mo ami ami, na nokino.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ayou noko komaso noko koi mo noko mo molopoi molopoi, 276.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Nokino mo; touwai na. Nosai no i muwoli muwoli mo kolo kolo, iwoso. Ulai afonimaiso? Poso ayou usiyoko monoi. No monoi no paluwa tuo i mo kolo kolo.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Nosai no mo; posasi; poso ayou noko mo asi kikino. Hani asi woi? Upoi itouniyaimowoi na. Na louwa iyamoki, “Poso ayou mo upoiso talomako kikoni.”
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 No monoi no muwoli hani molo tokosonasikino, iwoso amai ku siki. Alomako a toku no konosuwakokaikino no, na fololokokino. Fololokokino; imonuyo ufosifoli tuno mo aso kiya liyokino, amulusai. No monoi no ayou mo na louwa alomakokino, upoiso.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Ulai iwo wosuwoi tomokiso na kouniyaikanoki, na amikokaiki. Ulai moloi manoko monoi? Amulu mo tomoki tonimai taka yoki. Iwo mo siyoliso tolau liyaiki. Wiyou, ayou kuo mo folisiyaikoki, iwo mi siyoliyo.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Nosai no mo; polimano noko iyaliyo iyamoki, “Wonikaluso kalopulo nokoyo uloloimo, upoiso aiko nu liyaiyoi. Na totukuwolikoni.”
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Polimano samukuko nokota siyoliyosu alukikoki. Polo fasi monoi na yoki, no monoi no. Nosai no imokoki, “Sonanuwano noko moi mo toku na pofolamuwaniyo konowo, upoiso na posonanuwanowo.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Sonanuwano somiso noko moi mo a pokamono pokuloli tolikowo. Nosai no na pa folamuwaniyo konowo, upoiso na pa nuwo, a pokamono molosai.” Aino na imokoki, polimanota siyoliyo. No monoi no koi komaso mo waliyo, pa kolikali solimokokiso. Upoi mo waliyo tikinoki.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.