Atos 19
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARA
1 Apoloyo Kolino nokonuso tolomai Polo asi mulumai tokosiyaikaiyouki, Ifiso nokonuso na amukonoki. Manoki, Isisoni moloso aluwai noko siyaiso na koka tumoki.
1 Aconteceu que, estando Apolo em Corinto, Paulo, tendo passado pelas regiões mais altas, chegou a Éfeso e, achando ali alguns discípulos,
2 Ikoki, “Koto no totani Mulu Itouniyaimo Nokota no moiso yasoi anonikinuwo, Isisoso lolaloso mulumolo luwaimai no?” Ulai toiyo imokino, “Amokowoi muwoi, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota monoi koi mo sai muwoi. Koi mo sosoli.”
2 perguntou-lhes: Recebestes, porventura, o Espírito Santo quando crestes? Ao que lhe responderam: Pelo contrário, nem mesmo ouvimos que existe o Espírito Santo.
3 Na ikoki, “Kotoso no muwokomo kainonikinuwo no, iwoso no moloi uluwakomokinuwo, nokoyo?” Fowakino, “Iyonoyo iwoso no uluwakoki no, noinoso na.”
3 Então, Paulo perguntou: Em que, pois, fostes batizados? Responderam: No batismo de João.
4 Nosai no Polo mo na ikoki, “Iyono mo noko nokolalo uluwakoki, mulu alosoko monoi muwokoki. Na pikomosiki, “Noko siya mo namolisai tumoimo, asa monoi. Nonani nokotaso na pa mulumolo luwaiwo.” Iyono mo Isiso monoi ainoso na yomu unuki.”
4 Disse-lhes Paulo: João realizou batismo de arrependimento, dizendo ao povo que cresse naquele que vinha depois dele, a saber, em Jesus.
5 Poloyo ikoki mo; tani imo kwaimo itouniyaimokino. Isiso Siyoliso muwokokainoni monoi na uluwakoki, iwoso.
5 Eles, tendo ouvido isto, foram batizados em o nome do Senhor Jesus.
6 Nosai no nainoyo kulolaloki, komumai. Kulolaloki mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota na amukonoki, totaini mulu poiso na lotaloki. Imo folo folo imosai lukasalokino, Kotoni imo posasokalokino.
6 E, impondo-lhes Paulo as mãos, veio sobre eles o Espírito Santo; e tanto falavam em línguas como profetizavam.
7 Nonani noko iyali mo noko molo tiwoi, 12.
7 Eram, ao todo, uns doze homens.
8 Nosai no mo; Yuto nokoni lotu nufa poiso lotiki, Polo mo. Amu mo tauwoi mo saiso saiso polotimosiki. Kokolomowoi muwoi, mulu mo amisoso toloki. Kotoni samukumoko mi aino imo lukaso niko manoki, ainikalo manoki.
8 Durante três meses, Paulo frequentou a sinagoga, onde falava ousadamente, dissertando e persuadindo com respeito ao reino de Deus.
9 Ulai noko siyaiyo kukamokokaikino. Waliyo mulumoloko unuwoi muwoi, molo tonofalo monoi iyamo koiyaumokino, noko nokolaloni molo timai mo. Uo imo aino iyamoki mo, na utukaikoki, Isisoni moloso aluwai noko koliyonoki, na nuki. Ukouniyaiko nu siya poiso tiki, Tilanoni nuso. Ulo ulo imo polukasa timosiki, toiwoi.
9 Visto que alguns deles se mostravam empedernidos e descrentes, falando mal do Caminho diante da multidão, Paulo, apartando-se deles, separou os discípulos, passando a discorrer diariamente na escola de Tirano.
10 Ainoso ainoso aisamu mo tiwoi. No monoi no Aisiya asimai si noko nokolaloyo Siyoli Nokota aino imo na kwai liyaikino, Yuto nokowoi Koliko nokowoiyo.
10 Durou isto por espaço de dois anos, dando ensejo a que todos os habitantes da Ásia ouvissem a palavra do Senhor, tanto judeus como gregos.
11 Nomai no mo Kotoyo noinomo Polo mo mulu ifolaluwawoi mi sisiyoli analo manoki. Wiyouwa wiyou.
11 E Deus, pelas mãos de Paulo, fazia milagres extraordinários,
12 Ai ai noko nokolalo ititounikaiyalo manoki. Poloni tuno lolofa mani, ilomanalokino, nokoyo, ai ai nokoni auso isikokaiyalokino. No monoi no ai ai mo uwofa. Waliyo na siki. Popuwa kopokoiyau mani, utukaikokino.
12 a ponto de levarem aos enfermos lenços e aventais do seu uso pessoal, diante dos quais as enfermidades fugiam das suas vítimas, e os espíritos malignos se retiravam.
13 Nosai no mo; popuwa amiyaikiyokalo noko siyaiyo mulumolokokino, “Moi mani, noinoso na tiyo kikoni.” No monoi no Isiso Siyolini siyolo kaluwaiyalo kikino, popuwa kopokoiyauso amiyaikiyokalo uwoko monoi, noko nokolaloso. Popuwaso na ikalo kikino, “Isiso Poloyo no tiyomu unumoi no, tani amiyo timonukuwo, “Na pulolowo.” Ainoso ikalo kikino, nonani Yuto noko iyaliyo.
13 E alguns judeus, exorcistas ambulantes, tentaram invocar o nome do Senhor Jesus sobre possessos de espíritos malignos, dizendo: Esconjuro-vos por Jesus, a quem Paulo prega.
14 Yuto nokota Siwani awitono iyali mani, na yo kikino. Toi mo auwatono noko nano siya, 7. Apitono mo lotu samukuko nokota siyoli.
14 Os que faziam isto eram sete filhos de um judeu chamado Ceva, sumo sacerdote.
15 Ulai popuwayo ikoki, “Isiso mo yo mo sai. Polo mani, to monoi mo sai. Moisu no noiwo noko woi?”
15 Mas o espírito maligno lhes respondeu: Conheço a Jesus e sei quem é Paulo; mas vós, quem sois?
16 Nosai no popuwawoi nokota no mo ikoki ukoukukou, na uwokaikaloki, souwaikaloki. Wiyouwa wiyou, na wasoulaloki. Tuno asaso uloloniyo fuki, nusai. Au au mo nako saso.
16 E o possesso do espírito maligno saltou sobre eles, subjugando a todos, e, de tal modo prevaleceu contra eles, que, desnudos e feridos, fugiram daquela casa.
17 Nonani imo mo Ifiso noko nokolaloni auso koloma tumoki mo, na kokolokoki, Yuto nokowoi Koliko nokowoi. Isiso Siyoliso kisosomikino.
17 Chegou este fato ao conhecimento de todos, assim judeus como gregos habitantes de Éfeso; veio temor sobre todos eles, e o nome do Senhor Jesus era engrandecido.
18 Isisoso mulumolo luwai noko molopoiyo iyamaloki, “Yo mo molo koiyauso aluwai, woi.” Noko nokolaloni molo timai iyamaloki.
18 Muitos dos que creram vieram confessando e denunciando publicamente as suas próprias obras.
19 Wau noko molopoi mani, totaini wau liyalo puko iyo tumokino. Taso utukino, na fofoukoki, noko nokolaloni molo timai. Nokoyo nonani pukoso toku kolalikino mo, imai mo muwoni sisiyoli. Wiyou, muwoni soliyaki nali, tomoki muwoni mo 50,000.
19 Também muitos dos que haviam praticado artes mágicas, reunindo os seus livros, os queimaram diante de todos. Calculados os seus preços, achou-se que montavam a cinquenta mil denários.
20 No monoi no Siyoli Nokotani imo maliyali liyaiki. Noko nokolalo molopoi molopoi kwai itouniyaimo si liyaiki.
20 Assim, a palavra do Senhor crescia e prevalecia poderosamente.
21 Nosai no mo; fiyamosi uwai; Polo mo yomuki, Masituniya asiwoi Koliko asiwoi tokosiyaikaiyou monoi. Yolusolimo nokonuso mano monoi yomukaiki. Na yomuki, “Ulai nosai no Lomo nokonuso na sulanoimo.”
21 Cumpridas estas coisas, Paulo resolveu, no seu espírito, ir a Jerusalém, passando pela Macedônia e Acaia, considerando: Depois de haver estado ali, importa-me ver também Roma.
22 Nosai no mi ano fasi nokota tiso iko taikiyoki, Timotiwoi Ilasotawoi. Ikoki, “Masituniya asiso na pomanowo.” Totasu mo somaiso manowoi muwoi, amaifa tolokainoki, Aisiya asimai.
22 Tendo enviado à Macedônia dois daqueles que lhe ministravam, Timóteo e Erasto, permaneceu algum tempo na Ásia.
23 Nomai no mo, Ifiso nokonumai mo noko nokolaloyo uo mulu atolokomo ukukino, molo tonofaloso aluwai noko monoi.
23 Por esse tempo, houve grande alvoroço acerca do Caminho.
24 Totawoi uo auwoniyou nokota siyolo mo Timitoliya, tomoki kamo mi ano nokota. Asuwo asuwo koto Atimini lotu nu lolofa komiyai piyo manoki. No mo muwoni mi na. Timitoliya iyali mo muwoni sisiyoli pi manokino, mi ano foli monoi muwoni.
24 Pois um ourives, chamado Demétrio, que fazia, de prata, nichos de Diana e que dava muito lucro aos artífices,
25 Nosai no mo; siyokutono iyaliso aliyonikoki, mi tomoso ano nokowoi totani mi ano fasi nokowoi. Tiki mo, na ikoki, “Woli iyali, moi mo sai, moini mi foli muwoni mo koufa muwoi, sisiyoli na.
25 convocando-os juntamente com outros da mesma profissão, disse-lhes: Senhores, sabeis que deste ofício vem a nossa prosperidade
26 Ulai noko wai Polo mo noko nokolaloso tainiko ifoluwaikomoi, tikalomoi, “Nokoyo kuwokokai tomoki mo kumoki tolomu noko komiyai muwoi. Noko nokolaloso no moloi samukuko monoi?” Aino no tikalo mo, wiyou, Ifiso noko nokolalo molopoi molopoi imo tukwai itouniyaimono. Aisiya asi komaso noko nokolalo mani, imo na tukwai itouniyaimo si liyai. Moi mo sai, imo mo tokolo koloma tumo liyaimoi. Moini molo tiyo mani, tokinuwo.
26 e estais vendo e ouvindo que não só em Éfeso, mas em quase toda a Ásia, este Paulo tem persuadido e desencaminhado muita gente, afirmando não serem deuses os que são feitos por mãos humanas.
27 Atiyaiso, wonikaluso moini miso mo koiyaumoinomo. Atimi mani, moini kumoki tolomu nukonu siyolini nu monoi aiko mulumolokoino, afonimai haniwo. Ulai afonimai hani no? Aisiya asi noko nokolalo komaso tomolokisono. Asi asi noko nokolalo mani, na tomolokiso si liyai. Wonikaluso aiko uwokaisokaiyoino.” Timitoliya mo aino na ikoki, tomoki mi ano noko iyaliso.
27 Não somente há o perigo de a nossa profissão cair em descrédito, como também o de o próprio templo da grande deusa, Diana, ser estimado em nada, e ser mesmo destruída a majestade daquela que toda a Ásia e o mundo adoram.
28 Nonani imo kwaikino mo, uo mulu sisiyoli atolokoki, siyoliso na iyamaloki, “Atimi mo moini siyoli nukonu nali, Ifiso noko nokolalo moini siyoli nukonu nali no.”
28 Ouvindo isto, encheram-se de furor e clamavam: Grande é a Diana dos efésios!
29 Wiyouwa wiyou, noko nokolalo mani, ukouniyaikaloki. Nokonu mo noko nokolalo saso, molopoi molopoi, iwo topi. Uo mo siyoli, ta topi. Kaiyawoi Alisotakowoi ikokino ukoukukou, na fufumuwano koliyo tikino, ukouniyaiko asiso. Noko ti mo Masituniya asi nokota ti, Poloso no aluwainiyo tumokino no.
29 Foi a cidade tomada de confusão, e todos, à uma, arremeteram para o teatro, arrebatando os macedônios Gaio e Aristarco, companheiros de Paulo.
30 Polo mo noko nokolaloni molo fiyaimomai louwa tolanoki, ulai Isisoni moloso aluwai nokoyo alukimokino.
30 Querendo este apresentar-se ao povo, não lhe permitiram os discípulos.
31 Aisiya asi noko sisiyoli siyai mo Poloni wolitono iyali. No monoi no iyamo taikiyoki, “Woli, molo fiyamoso noiyo tolanoi, ukouniyaiko asiso mo.”
31 Também asiarcas, que eram amigos de Paulo, mandaram rogar-lhe que não se arriscasse indo ao teatro.
32 Wiyou, noko nokolalo mo iwo topi. Uo mo siyoli, ta topi. Siyoliso amai iyamalo liyaiki. Imo mo tomoso muwoi, folo folo iyamalo liyaiki. Noko nokolalo molopoiyo nonani uo monoi mo sai muwoi, afonimaiso ukouniyaikoki.
32 Uns, pois, gritavam de uma forma; outros, de outra; porque a assembleia caíra em confusão. E, na sua maior parte, nem sabiam por que motivo estavam reunidos.
33 Nosai no Yuto nokoyo Alikosato mo totamikino, noko nokolaloni molo timai tolau monoi. Nokoyo imokino, imo folosai lukaso monoi mo. Imokino, “Noinoso noinoso polukaso.” Nosai no naino akiyouki, noko nokolalo wosu woso si monoi, na louwa ikoki, “Uo imo no ulai koiyo? Koi mo sai muwoi.” Aino iko monoi louwa fi.
33 Então, tiraram Alexandre dentre a multidão, impelindo-o os judeus para a frente. Este, acenando com a mão, queria falar ao povo.
34 Ulai noko nokolaloyo ki sainokino, “To mo Yuto nokota.” Wiyou, siyoliso na iyamalo manoki. Ko tomoso na iyamalo manoki, “Atimi mo moini siyoli nukonu nali, Ifiso noko nokolalo moini siyoli nukonu nali no.” Aino iyamalo manoki iyamalo manoki, ulosukowoi muwoi, siyoliso iyamalo manoki.
34 Quando, porém, reconheceram que ele era judeu, todos, a uma voz, gritaram por espaço de quase duas horas: Grande é a Diana dos efésios!
35 Nosai no mo; toini kuluti nokota siyoli mo na ikauki, “Woli iyali, Ifiso noko, wosu woso na posiwo. Yani imo na pukwaimonowo. Atimi mo moini kumoki tolomu nukonu siyoli na. Tani lotu nu siyoli mo Ifiso noko moiyo na tosamuku manokoni. Kumoki tomoki, kumokisai no usukunosoki no, no mani, na tosamukuso manokoni, tomoki mo. Ulai noko no sosoliwoi, sai na.
35 O escrivão da cidade, tendo apaziguado o povo, disse: Senhores, efésios: quem, porventura, não sabe que a cidade de Éfeso é a guardiã do templo da grande Diana e da imagem que caiu de Júpiter?
36 Nokoyo no moloi kulali monoi? Motu imo nali no. No monoi no wosu woso na posiwo. Somaiso noiyo uwokoiwo.
36 Ora, não podendo isto ser contraditado, convém que vos mantenhais calmos e nada façais precipitadamente;
37 Noko ti no hani monoi kuloli koliyo tumonuwo? Polamoko nokota ti muwoi, lotu nuso pa polamoko manokinoso. Moini kumoki tolomu nukonuso pakoso alisiyolisokinoso.
37 porque estes homens que aqui trouxestes não são sacrílegos, nem blasfemam contra a nossa deusa.
38 Ya timonukuwo, Timitoliya iyali mo imowoi mo, noko sisiyolini molo timai na faumikowumo. Ulai ni no imo kwai nu noiyo? Awi, nokoni imo kwaiko numai mo waliyo.
38 Portanto, se Demétrio e os artífices que o acompanham têm alguma queixa contra alguém, há audiências e procônsules; que se acusem uns aos outros.
39 Ulai moi mo imowoi mo, nokotalo iyaliso na pa ikowo, imo lukasomosimai mo.
39 Mas, se alguma outra coisa pleiteais, será decidida em assembleia regular.
40 Wonikaluso Lomo noko sisiyoliso aiko faumikoino. Ninani uo foli monoi aiko faumikoino. Nosai no moloi iko monoi, moi no? Afonimaiso na tukouniyaikonuwo, uo imo afonimaiso tiyamalonuwo.”
40 Porque também corremos perigo de que, por hoje, sejamos acusados de sedição, não havendo motivo algum que possamos alegar para justificar este ajuntamento.
41 Sosaikoki mo; iko taikiyoki, “Soi suwo, na ponuwo, moini nuso.” No monoi no na nuki.
41 E, havendo dito isto, dissolveu a assembleia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.