Atos 17
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Ulai nosai no mo; Amofipoli nokonuwoi Apoluniya nokonuwoi tokosiyaikaiyoukino. Nosai no Tisolonaika nokonu mo na tiki, Polo iyali mo. Yuto nokoni lotu nufa mo yapoli na toloki.
1 Então Paulo e Silas passaram pelas cidades de Anfípolis e Apolônia e chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga judaica.
2 Poloni mulu mo noinoso piyo manoki, lotu nu lolofaso lotalo manoki. No monoi no Tisolonaika nokonuso mani, lotu nufaso lotiki. Mi fou fouko ulo tauwoimai polotimosiki, Kotoni puko imo monoi polukasomosiki, Yuto nokowoi.
2 Como era seu costume, Paulo foi à sinagoga e, durante três sábados seguidos, discutiu as Escrituras com o povo.
3 Ima imo posasoko wiyolukoki, Kolaiso monoi, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko fasika tumo monoi. Na ikoki, “Kotoni puko imoyo tiyomuko, noino, “Nokoyo uwokaiyoinomo, yau. Ulai yausai na auwoniyouwoimo.” Aino tiyomuko. Afonimaiso pa tiyomukoso. Motu fiyamosi monoi na tiyomuko. No monoi no ya timonukuwo. Isiso, ya no toposasoko unu no, to mo Kolaiso nali no.” Aino na ikoki, Polo mo.
3 Explicou as profecias e provou que era necessário o Cristo sofrer e ressuscitar dos mortos. “Esse Jesus de que lhes falo é o Cristo”, disse ele.
4 Yuto noko siyaiyo kwaimo itouniyaimokino. Polo noko tiso lolaloso aluwaikiyo tumokino, Polowoi Sailowoiso. Koliko noko molopoi mani, lotuso no aluwaikino no, toiwoi nokolala molopoiwoi, toi mani, aluwaikiyo tumokino, Polo noko tiso.
4 Alguns dos judeus que o ouviam foram convencidos e se uniram a Paulo e Silas, bem como muitos gregos tementes a Deus e várias mulheres de alta posição.
5 Ulai Yuto noko mo foluwali yoluwaikokino. Uo noko kopokoiyau na kolisalokino, na ainikalokino, “Uo tukoluwano monoi na pukouniyaikowo.” Aino ikokino. Nosai no mo wiyou, toiyo noinomo tolomu noko komaso noko mo uo saso, mulu mo puwoso puwoso. Yoisononi nuso na fufumuwanoki, piyamoki, Polo noko ti tu yousinowo. Nu poiso na louwa kolisa tiki, nokonu noko sisiyolini auso koliyo fu monoi.
5 Alguns judeus, porém, ficaram com inveja, reuniram alguns desordeiros e desocupados e, com a multidão, começaram um tumulto. Invadiram a casa de Jasom em busca de Paulo e Silas para entregá-los ao conselho da cidade,
6 Ulai uwofa kokokino mo, Yoisono iyali kuloli ilomanokino, Yoisonowoi Isisoso mulumolo luwai noko siyaiwoi. Nokonu noko sisiyolini auso kiyoka tiki, siyoliso na iyamaloki, “Noko ti no mo nokonu nokonuso tainiko ifoluwaikalo manono. Tino tolomuso yasoi na tumokino.
6 mas, como não os encontraram, arrastaram para fora Jasom e alguns outros irmãos e os levaram diante do conselho. Gritavam: “Aqueles que têm causado transtornos no mundo todo agora estão aqui, perturbando nossa cidade,
7 Tumokino mo, Yoisonoyo ikoki, “Yani nuso waliyo polotiwo.” Wiyouwa wiyou, nonani noko iyali mo Sisini imoso tokulaliyoluwai manono, moini noko siyolini imoso. Na tiyamalo, “Noko siya, tani siyolo mo Isiso, to mo moini samukumoko nokota siyoli na.” Aino na iyamaloki.
7 e Jasom os recebeu em sua casa! São todos culpados de traição contra César, pois afirmam que existe um outro rei, um tal de Jesus”.
8 Nonani imo kwaikino mo, wiyou, mulu na kolikaliki, ukouniyaikokai noko iyaliwoi tolomu noko sisiyoliwoi.
8 Ao ouvir isso, o povo da cidade e o conselho se agitaram.
9 Nosai no noko sisiyoli noko mo Yoisono iyaliso ikokino, “Muwoniso nimokakinuwomo, kalopuloso pa kiyokomoikuwoso.” Nosai no, muwoni nikokino mo, na kiyoko taikiyokino.
9 Então os oficiais obrigaram Jasom e os outros irmãos a pagarem fiança, e depois os soltaram.
10 Nonani amolokimai Piliya nokonuso kiyoko taikiyokino. Polowoi Sailowoiso kiyoko taikiyokino, Isisoso mulumolo luwai nokoyo. Manokino manokino; Piliya nokonuso. Yuto nokoni lotu nufa poiso lotikino, Kotoni imo na lukasika tikino.
10 Ao anoitecer, os irmãos enviaram Paulo e Silas a Bereia. Quando lá chegaram, foram à sinagoga judaica.
11 Yuto noko no mo, Piliya nokonuso no siki no, toi mo iyo mo uku muwoi, imo kwai itouniyaimokino. Tisolonaika noko komiyai muwoi, Piliya noko mo mulu ititouni noko na. Ulo ulo mo Kotoni puko imoso pokokalomosikino. Mulumoloko manokino, “Poloni imo mo motu poimo.”
11 Os judeus que moravam em Bereia tinham a mente mais aberta que os de Tessalônica e ouviram a mensagem de Paulo com grande interesse. Todos os dias, examinavam as Escrituras para ver se Paulo e Silas ensinavam a verdade.
12 No monoi no Isisoso lolaloso na mulumolo luwaikino, noko molopoi nali. Koliko nokolala nokolalo pounu mani, lolaloso na mulumolo luwaikino, Koliko noko molopoi mani.
12 Como resultado, muitos judeus creram, assim como vários gregos de alta posição, tanto homens como mulheres.
13 Ulai imo maliyaliki, Tisolonaika nokonuso kolomoki, noino, “Polo mo Kotoni imo toposasoko tolo, Piliya nokonumai.” Yuto nokoyo kwaikino mo, Piliya nokonuso nuki. Piliya noko nokolaloso mani, ainiko ifoluwaikalokino, wiyou uo mo sisiyoli.
13 Mas, quando os judeus de Tessalônica souberam que Paulo estava pregando a palavra de Deus em Bereia, foram até lá e criaram um alvoroço.
14 Nosai no mo; lolai siyaso Isisoso mulumolo luwai nokoyo Poloso na imo taikiyokino, “Mamo iwo iloso na pomoi.” Sailowoi Timotiwoi, totiyosu amai tolokainokino, Piliya nokonuso mo.
14 Os irmãos agiram de imediato e enviaram Paulo para o litoral, enquanto Silas e Timóteo permaneceram na cidade.
15 Poloso aluwai nokoyo Atono nokonuso kiyokino. Nosai no Polo mo iko taikiyoki, “Sailo noko tiso, Timotiwoi na pikanowo, yani auso somaiso tumowumo.” Iko taikiyoki mo; na utukaimokino.
15 Os que acompanharam Paulo o levaram até Atenas e, depois, voltaram a Bereia com instruções para Silas e Timóteo irem ao encontro dele o mais depressa possível.
16 Polo mo Sailo noko tiso fouko manoki mo, Atono nokonumai mo liyaiyaloki. Kuwokokai tomoki na kokaloki, noko topi tomoki na. Wiyouwa wiyou, Atono nokonu mo kuwokokai tomoki saso, molopoi molopoi. Kokaloki mo; Polo mo mulu mo puwoso. Ulai afonimaiso? Atono noko nokolaloyo piyamoki, “Tosamuku komomokonowo.”
16 Enquanto Paulo esperava por eles em Atenas, ficou muito indignado ao ver ídolos por toda a cidade.
17 No monoi no mo, Polo mo Yuto nokoni lotu nufa poiso polotimosiki, imo lukaso monoi, Yuto nokowoi lotuso aluwai noko siyaiwoi. Nu mulumai nukutaimai mani, imo polukasomosiki, ulo ulo, ifou ifou liyaiyalomano nokowoi.
17 Por isso, ia à sinagoga debater com os judeus e com os gentios tementes a Deus e falava diariamente na praça pública a todos que ali estavam.
18 Ipikuliyano moloso aluwai noko siyaiwoi Sotoikoni moloso aluwai noko siyaiwoi, toi mani, imo lukasa tumokino. Aiyoloko noko sisiyoli na. Siyai mo iyamoki, “Imo lukasalo nokota hani imo poimo timoko?” Polo mo Isiso aino imo itouniyaimo posasokoki, yausai auwoniyou aino imo. No monoi no siyai mo iyamoki, “Noko nokonu nokoni kumoki tolomu noko monoi poimo timoko.”
18 Paulo também debateu com alguns dos filósofos epicureus e estoicos. Quando lhes falou de Jesus e da ressurreição, eles perguntaram: “O que esse tagarela está querendo dizer?”. Outros disseram: “Parece estar falando de deuses estrangeiros”.
19 Nosai no mo; Polo mo kawiyo yokino, Atono nokonu noko sisiyolini auso. Aliyopako yuso na kawiyo yokino. Na imokino, “Hani imo tonofalo toposasoko wiyomokoni?
19 Então levaram Paulo ao conselho da cidade e disseram: “Pode nos dizer que novo ensino é esse?
20 Koi mo toku mo kwaiwoi muwoi, pa kwaimokinokiso. Ima imo na posasoko wiyolumoko.” Aino na imokino.
20 Você diz coisas um tanto estranhas, e queremos saber o que significam”.
21 Atono noko mo noinoso na, imo tonufuwa mulu siyoliso piyalo manokino. Noko nokonu noko mani, no siki no, toi mani, imo tonufuwa mulu piyalo manokino. Mi ano mo wiyou, imo tonufuwa imo polukaso manokino, ulo ulo amu amu.
21 (Convém explicar que os atenienses, bem como os estrangeiros que viviam em Atenas, pareciam não fazer outra coisa senão discutir as últimas novidades.)
22 Nosai no mo; Polo mo nokoni mulumai na toloki, Aliyopako yumai. Atono noko sisiyoli nokoso na ikoki, “Woli iyali, Atono noko, ya tiyomu, moi mo hani hani lotuso taluwaikonuwo.
22 Então Paulo se levantou diante do conselho e assim se dirigiu a seus membros: “Homens de Atenas, vejo que em todos os aspectos vocês são muito religiosos,
23 Moini nokonumai liyai manoki mo, kuwokokai tomokiso na kokaloki, moiyo no tomolokiko manonuwo no. Nosai no mo; tomoki kotisokoso mani, na kiya tumoki. Nonani kotisokomai nokoyo kumokaiki, noino, “Kumoki tolomu nokota siyani kotisoko. To monoi mo koi mo sosoli.” Nonani kumoki tolomu nokota monoi moi mo sai muwoi, ulai na tomolokimo manonuwo. Yosu mo sai, na toposasoko wiyononinukuwo.
23 pois, enquanto andava pela cidade, reparei em seus diversos altares. Um deles trazia a seguinte inscrição: ‘Ao Deus Desconhecido’. Esse Deus que vocês adoram sem conhecer é exatamente aquele de que lhes falo.
24 Nonani kumoki tolomu nokota mo Koto nali, asiwoi kumokiwoi fonanikomo nokota. Kumokini hani haniwoi asini hani haniwoi mulumolokoki, na auwonouluki. Kumokiwoi asiwoi na tosamukukomoi. Nokoyo ko nuso pa tiyousiso.
24 “Ele é o Deus que fez o mundo e tudo que nele há. Uma vez que é Senhor dos céus e da terra, não habita em templos feitos por homens
25 Nokoyo no moloi fasi monoi? Ulai to no hani hani uwofa nokota? Moiso mo hani hani na tonimokomoi, asi asi noko nokolalo moiso. Ta noinomo muluwoi na tosikoni, na tosi itouniyaimo manokoni.
25 e não é servido por mãos humanas, pois não necessita de coisa alguma. Ele mesmo dá vida e fôlego a tudo, e supre cada necessidade.
26 Tokuwa toku noko siyasu fonanikomoki, na auwoniyouki. Nonani nokotani alisai mo asi asi noko nokolalo komaso na tosi liyai. Asi asi komasoso na tosi liyai. Koto totayo na muwokokaitiyaloki, totaini asi asi mo. Kolikalimoko monoi mani, totayo na muwokomomokokaiki.
26 De um só homem ele criou todas as nações da terra, tendo decidido de antemão onde se estabeleceriam e por quanto tempo.
27 Koto mo afonimaiso yowoi muwoi, to ikoliyalo monoi na yoki. Mulumolokoki, “Ikolimonalo manono mo, siyaiyo poi kimona tumoino.” Ulai to mo aluwamai tolowoi muwoi, moi siyasonusoni auso na totolokaino, aumoifaso nali.
27 “Seu propósito era que as nações buscassem a Deus e, tateando, talvez viessem a encontrá-lo, embora ele não esteja longe de nenhum de nós.
28 Ta noinomo muluwoi tosikoni, na tosi itouniyaimo manokoni, na toliyai manokoni. Momaini kulu nokota siyayo mani, noino kumokaiki, “Moi mo totani alalo nali.”
28 Pois nele vivemos, nos movemos e existimos. Como disseram alguns de seus próprios poetas: ‘Somos descendência dele’.
29 Motu na tiyomu, moi komaso mo Kotoni alalo. Ulai moi no moloi mulumoloko monoi, “Kumoki tolomu nokota mo tomoki kamo topi.” To no ulai tomoki? Nokoni nainoyo fonanikomowoi muwoi. Nokoni muluyo no moloi mulumoloko monoi?
29 E, por ser isso verdade, não devemos imaginar Deus como um ídolo de ouro, prata ou pedra, projetado por artesãos.
30 Toku noko mo sai muwoi. No monoi no Koto mo imowoi muwoi. Molo siyaso pukwaikokai manoki. Lolaisu mo asi asi noko nokolalo moiso na tikikomomokalo, mulu alosokomomoko monoi.
30 “No passado, Deus não levou em conta a ignorância das pessoas acerca dessas coisas, mas agora ele ordena que todos, em todo lugar, se arrependam.
31 Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi, ulo mo yasoi na muwokaiki, asi asi noko nokolalo wau monoi. Totayo muwo nokotayo na waumokoimo. Suo foli mo yomakimo, motu imo saso na yomoimo. Nonani nokota nokoyo tukolokino. Kotoyosu mo yausai na lusikaiki. No monoi no tosainokoni, tani imo mo motu na.” Polo mo aino na ikoki, Atono nokoso.
31 Pois ele estabeleceu um dia para julgar o mundo com justiça, por meio do homem que ele designou, e mostrou a todos quem é esse homem ao ressuscitá-lo dos mortos”.
32 Yausai lusikai aino imo kwaikino mo, noko siyaiyo alisiyolikino. Siyaiyosu imokino, “Amuwoi tinoso ti monoi na pa imoko.”
32 Quando ouviram Paulo falar da ressurreição dos mortos, alguns riram com desprezo. Outros, porém, disseram: “Queremos ouvir mais sobre isso em outra ocasião”.
33 Nosai no Atono noko sisiyoliso utukaikoki.
33 Então Paulo se retirou do conselho,
34 Ulai noko siyaisu mo aluwaikino, Isisoso lolaloso mulumolo luwaikino. Siya mo Taiyonisiya, Aliyopako yumai ukouniyaiko nokota siyoli. Noni siya mani, waliyo mulumolo luwaiki. Tani siyolo mo Tomali. Noko nokolalo siyai mani, Isisoso lolaloso mulumolo luwaikino.
34 mas alguns se juntaram a ele e creram. Entre eles estavam Dionísio, membro do conselho, uma mulher chamada Dâmaris, e alguns outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.