Atos 17

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ulai nosai no mo; Amofipoli nokonuwoi Apoluniya nokonuwoi tokosiyaikaiyoukino. Nosai no Tisolonaika nokonu mo na tiki, Polo iyali mo. Yuto nokoni lotu nufa mo yapoli na toloki.
1 Paulo e Silas passaram pelas cidades de Anfípolis e Apolônia e chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga .
2 Poloni mulu mo noinoso piyo manoki, lotu nu lolofaso lotalo manoki. No monoi no Tisolonaika nokonuso mani, lotu nufaso lotiki. Mi fou fouko ulo tauwoimai polotimosiki, Kotoni puko imo monoi polukasomosiki, Yuto nokowoi.
2 Conforme o seu costume, Paulo foi lá e nos três sábados seguintes falou sobre as Escrituras Sagradas com as pessoas que estavam ali na sinagoga.
3 Ima imo posasoko wiyolukoki, Kolaiso monoi, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko fasika tumo monoi. Na ikoki, “Kotoni puko imoyo tiyomuko, noino, “Nokoyo uwokaiyoinomo, yau. Ulai yausai na auwoniyouwoimo.” Aino tiyomuko. Afonimaiso pa tiyomukoso. Motu fiyamosi monoi na tiyomuko. No monoi no ya timonukuwo. Isiso, ya no toposasoko unu no, to mo Kolaiso nali no.” Aino na ikoki, Polo mo.
3 Paulo lhes explicava e provava que o Messias precisava sofrer e que, depois de morrer, tinha de ressuscitar. Ele dizia: — Este Jesus que estou anunciando a vocês é o Messias.
4 Yuto noko siyaiyo kwaimo itouniyaimokino. Polo noko tiso lolaloso aluwaikiyo tumokino, Polowoi Sailowoiso. Koliko noko molopoi mani, lotuso no aluwaikino no, toiwoi nokolala molopoiwoi, toi mani, aluwaikiyo tumokino, Polo noko tiso.
4 Paulo e Silas conseguiram convencer disso algumas daquelas pessoas, as quais se juntaram a eles. Um grande número de não judeus convertidos ao Judaísmo e muitas senhoras da alta sociedade também se juntaram ao grupo.
5 Ulai Yuto noko mo foluwali yoluwaikokino. Uo noko kopokoiyau na kolisalokino, na ainikalokino, “Uo tukoluwano monoi na pukouniyaikowo.” Aino ikokino. Nosai no mo wiyou, toiyo noinomo tolomu noko komaso noko mo uo saso, mulu mo puwoso puwoso. Yoisononi nuso na fufumuwanoki, piyamoki, Polo noko ti tu yousinowo. Nu poiso na louwa kolisa tiki, nokonu noko sisiyolini auso koliyo fu monoi.
5 Mas os judeus ficaram com inveja. Eles foram buscar alguns homens maus entre os malandros das ruas e formaram um grupo de desordeiros. Estes fizeram muita confusão na cidade e atacaram a casa de Jasão, procurando Paulo e Silas a fim de os levar para o meio do povo.
6 Ulai uwofa kokokino mo, Yoisono iyali kuloli ilomanokino, Yoisonowoi Isisoso mulumolo luwai noko siyaiwoi. Nokonu noko sisiyolini auso kiyoka tiki, siyoliso na iyamaloki, “Noko ti no mo nokonu nokonuso tainiko ifoluwaikalo manono. Tino tolomuso yasoi na tumokino.
6 Mas, como não os encontraram, levaram à força Jasão e alguns outros irmãos até a presença das autoridades da cidade, gritando: — Aqueles homens têm provocado desordens em todos os lugares! Agora chegaram até a nossa cidade,
7 Tumokino mo, Yoisonoyo ikoki, “Yani nuso waliyo polotiwo.” Wiyouwa wiyou, nonani noko iyali mo Sisini imoso tokulaliyoluwai manono, moini noko siyolini imoso. Na tiyamalo, “Noko siya, tani siyolo mo Isiso, to mo moini samukumoko nokota siyoli na.” Aino na iyamaloki.
7 e Jasão os hospedou na casa dele. Eles estão desobedecendo às leis do Imperador romano, dizendo que existe outro rei, chamado Jesus.
8 Nonani imo kwaikino mo, wiyou, mulu na kolikaliki, ukouniyaikokai noko iyaliwoi tolomu noko sisiyoliwoi.
8 Tanto a multidão como as autoridades ficaram agitadas quando ouviram essas palavras.
9 Nosai no noko sisiyoli noko mo Yoisono iyaliso ikokino, “Muwoniso nimokakinuwomo, kalopuloso pa kiyokomoikuwoso.” Nosai no, muwoni nikokino mo, na kiyoko taikiyokino.
9 E as autoridades soltaram Jasão e os outros, depois que eles pagaram a quantia exigida para isso.
10 Nonani amolokimai Piliya nokonuso kiyoko taikiyokino. Polowoi Sailowoiso kiyoko taikiyokino, Isisoso mulumolo luwai nokoyo. Manokino manokino; Piliya nokonuso. Yuto nokoni lotu nufa poiso lotikino, Kotoni imo na lukasika tikino.
10 Logo que anoiteceu, os irmãos enviaram Paulo e Silas para a cidade de Bereia. Quando chegaram lá, eles foram à sinagoga .
11 Yuto noko no mo, Piliya nokonuso no siki no, toi mo iyo mo uku muwoi, imo kwai itouniyaimokino. Tisolonaika noko komiyai muwoi, Piliya noko mo mulu ititouni noko na. Ulo ulo mo Kotoni puko imoso pokokalomosikino. Mulumoloko manokino, “Poloni imo mo motu poimo.”
11 As pessoas dali eram mais bem-educadas do que as de Tessalônica e ouviam a mensagem com muito interesse. Todos os dias estudavam as Escrituras Sagradas para saber se o que Paulo dizia era mesmo verdade.
12 No monoi no Isisoso lolaloso na mulumolo luwaikino, noko molopoi nali. Koliko nokolala nokolalo pounu mani, lolaloso na mulumolo luwaikino, Koliko noko molopoi mani.
12 Assim muitos judeus naquela cidade creram, e também não judeus, tanto mulheres da alta sociedade como também muitos homens.
13 Ulai imo maliyaliki, Tisolonaika nokonuso kolomoki, noino, “Polo mo Kotoni imo toposasoko tolo, Piliya nokonumai.” Yuto nokoyo kwaikino mo, Piliya nokonuso nuki. Piliya noko nokolaloso mani, ainiko ifoluwaikalokino, wiyou uo mo sisiyoli.
13 Mas, quando os judeus de Tessalônica souberam que Paulo tinha anunciado a palavra de Deus também em Bereia, foram até lá e começaram a agitar e atiçar o povo contra eles.
14 Nosai no mo; lolai siyaso Isisoso mulumolo luwai nokoyo Poloso na imo taikiyokino, “Mamo iwo iloso na pomoi.” Sailowoi Timotiwoi, totiyosu amai tolokainokino, Piliya nokonuso mo.
14 Então os irmãos enviaram Paulo imediatamente para o litoral; porém Silas e Timóteo ficaram em Bereia.
15 Poloso aluwai nokoyo Atono nokonuso kiyokino. Nosai no Polo mo iko taikiyoki, “Sailo noko tiso, Timotiwoi na pikanowo, yani auso somaiso tumowumo.” Iko taikiyoki mo; na utukaimokino.
15 Os irmãos que protegiam Paulo o levaram até a cidade de Atenas. Depois voltaram para Bereia, levando um recado de Paulo; ele pedia que Silas e Timóteo fossem encontrá-lo em Atenas o mais depressa possível.
16 Polo mo Sailo noko tiso fouko manoki mo, Atono nokonumai mo liyaiyaloki. Kuwokokai tomoki na kokaloki, noko topi tomoki na. Wiyouwa wiyou, Atono nokonu mo kuwokokai tomoki saso, molopoi molopoi. Kokaloki mo; Polo mo mulu mo puwoso. Ulai afonimaiso? Atono noko nokolaloyo piyamoki, “Tosamuku komomokonowo.”
16 Enquanto estava esperando Silas e Timóteo em Atenas, Paulo ficou revoltado ao ver a cidade tão cheia de ídolos.
17 No monoi no mo, Polo mo Yuto nokoni lotu nufa poiso polotimosiki, imo lukaso monoi, Yuto nokowoi lotuso aluwai noko siyaiwoi. Nu mulumai nukutaimai mani, imo polukasomosiki, ulo ulo, ifou ifou liyaiyalomano nokowoi.
17 Ele ia para a sinagoga e ali falava com os judeus e com os não judeus convertidos ao Judaísmo. E todos os dias, na praça pública, ele falava com as pessoas que se encontravam ali.
18 Ipikuliyano moloso aluwai noko siyaiwoi Sotoikoni moloso aluwai noko siyaiwoi, toi mani, imo lukasa tumokino. Aiyoloko noko sisiyoli na. Siyai mo iyamoki, “Imo lukasalo nokota hani imo poimo timoko?” Polo mo Isiso aino imo itouniyaimo posasokoki, yausai auwoniyou aino imo. No monoi no siyai mo iyamoki, “Noko nokonu nokoni kumoki tolomu noko monoi poimo timoko.”
18 Alguns professores epicureus e alguns estoicos discutiam com ele e perguntavam: — O que é que esse ignorante está querendo dizer? Outros comentavam: — Parece que ele está falando de deuses estrangeiros. Diziam isso porque Paulo estava anunciando Jesus e a ressurreição .
19 Nosai no mo; Polo mo kawiyo yokino, Atono nokonu noko sisiyolini auso. Aliyopako yuso na kawiyo yokino. Na imokino, “Hani imo tonofalo toposasoko wiyomokoni?
19 Então eles o levaram a uma reunião da Câmara Municipal e disseram: — Gostaríamos de saber que novo ensinamento é esse que você está trazendo para nós.
20 Koi mo toku mo kwaiwoi muwoi, pa kwaimokinokiso. Ima imo na posasoko wiyolumoko.” Aino na imokino.
20 Pois você diz algumas coisas que nos parecem esquisitas, e nós gostaríamos de saber o que elas querem dizer.
21 Atono noko mo noinoso na, imo tonufuwa mulu siyoliso piyalo manokino. Noko nokonu noko mani, no siki no, toi mani, imo tonufuwa mulu piyalo manokino. Mi ano mo wiyou, imo tonufuwa imo polukaso manokino, ulo ulo amu amu.
21 É que todos os moradores de Atenas e os estrangeiros que viviam ali gostavam de passar o tempo contando e ouvindo as últimas novidades.
22 Nosai no mo; Polo mo nokoni mulumai na toloki, Aliyopako yumai. Atono noko sisiyoli nokoso na ikoki, “Woli iyali, Atono noko, ya tiyomu, moi mo hani hani lotuso taluwaikonuwo.
22 Então Paulo ficou de pé diante deles, na reunião da Câmara Municipal, e disse: — Atenienses! Vejo que em todas as coisas vocês são muito religiosos.
23 Moini nokonumai liyai manoki mo, kuwokokai tomokiso na kokaloki, moiyo no tomolokiko manonuwo no. Nosai no mo; tomoki kotisokoso mani, na kiya tumoki. Nonani kotisokomai nokoyo kumokaiki, noino, “Kumoki tolomu nokota siyani kotisoko. To monoi mo koi mo sosoli.” Nonani kumoki tolomu nokota monoi moi mo sai muwoi, ulai na tomolokimo manonuwo. Yosu mo sai, na toposasoko wiyononinukuwo.
23 De fato, quando eu estava andando pela cidade e olhava os lugares onde vocês adoram os seus deuses, encontrei um altar em que está escrito: “ Ao Deus Desconhecido ”. Pois esse Deus que vocês adoram sem conhecer é justamente aquele que eu estou anunciando a vocês.
24 Nonani kumoki tolomu nokota mo Koto nali, asiwoi kumokiwoi fonanikomo nokota. Kumokini hani haniwoi asini hani haniwoi mulumolokoki, na auwonouluki. Kumokiwoi asiwoi na tosamukukomoi. Nokoyo ko nuso pa tiyousiso.
24 — Deus, que fez o mundo e tudo o que nele existe, é o Senhor do céu e da terra e não mora em templos feitos por seres humanos.
25 Nokoyo no moloi fasi monoi? Ulai to no hani hani uwofa nokota? Moiso mo hani hani na tonimokomoi, asi asi noko nokolalo moiso. Ta noinomo muluwoi na tosikoni, na tosi itouniyaimo manokoni.
25 E também não precisa que façam nada por ele, pois é ele mesmo quem dá a todos vida, respiração e tudo mais.
26 Tokuwa toku noko siyasu fonanikomoki, na auwoniyouki. Nonani nokotani alisai mo asi asi noko nokolalo komaso na tosi liyai. Asi asi komasoso na tosi liyai. Koto totayo na muwokokaitiyaloki, totaini asi asi mo. Kolikalimoko monoi mani, totayo na muwokomomokokaiki.
26 De um só homem ele criou todas as raças humanas para viverem na terra. Antes de criar os povos, Deus marcou para eles os lugares onde iriam morar e quanto tempo ficariam lá.
27 Koto mo afonimaiso yowoi muwoi, to ikoliyalo monoi na yoki. Mulumolokoki, “Ikolimonalo manono mo, siyaiyo poi kimona tumoino.” Ulai to mo aluwamai tolowoi muwoi, moi siyasonusoni auso na totolokaino, aumoifaso nali.
27 Ele fez isso para que todos pudessem procurá-lo e talvez encontrá-lo, embora ele não esteja longe de cada um de nós.
28 Ta noinomo muluwoi tosikoni, na tosi itouniyaimo manokoni, na toliyai manokoni. Momaini kulu nokota siyayo mani, noino kumokaiki, “Moi mo totani alalo nali.”
28 Porque, como alguém disse: “Nele vivemos, nos movemos e existimos.” E alguns dos poetas de vocês disseram: “Nós também somos filhos dele.”
29 Motu na tiyomu, moi komaso mo Kotoni alalo. Ulai moi no moloi mulumoloko monoi, “Kumoki tolomu nokota mo tomoki kamo topi.” To no ulai tomoki? Nokoni nainoyo fonanikomowoi muwoi. Nokoni muluyo no moloi mulumoloko monoi?
29 E, já que somos filhos dele, não devemos pensar que Deus é parecido com um ídolo de ouro, de prata ou de pedra, feito pela arte e habilidade das pessoas.
30 Toku noko mo sai muwoi. No monoi no Koto mo imowoi muwoi. Molo siyaso pukwaikokai manoki. Lolaisu mo asi asi noko nokolalo moiso na tikikomomokalo, mulu alosokomomoko monoi.
30 No passado Deus não levou em conta essa ignorância. Mas agora ele manda que todas as pessoas, em todos os lugares, se arrependam dos seus pecados.
31 Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi, ulo mo yasoi na muwokaiki, asi asi noko nokolalo wau monoi. Totayo muwo nokotayo na waumokoimo. Suo foli mo yomakimo, motu imo saso na yomoimo. Nonani nokota nokoyo tukolokino. Kotoyosu mo yausai na lusikaiki. No monoi no tosainokoni, tani imo mo motu na.” Polo mo aino na ikoki, Atono nokoso.
31 Pois ele marcou o dia em que vai julgar o mundo com justiça, por meio de um homem que escolheu. E deu prova disso a todos quando ressuscitou esse homem.
32 Yausai lusikai aino imo kwaikino mo, noko siyaiyo alisiyolikino. Siyaiyosu imokino, “Amuwoi tinoso ti monoi na pa imoko.”
32 Quando ouviram Paulo falar a respeito de ressurreição, alguns zombaram dele, mas outros disseram: — Em outra ocasião queremos ouvir você falar sobre este assunto.
33 Nosai no Atono noko sisiyoliso utukaikoki.
33 Então Paulo foi embora dali.
34 Ulai noko siyaisu mo aluwaikino, Isisoso lolaloso mulumolo luwaikino. Siya mo Taiyonisiya, Aliyopako yumai ukouniyaiko nokota siyoli. Noni siya mani, waliyo mulumolo luwaiki. Tani siyolo mo Tomali. Noko nokolalo siyai mani, Isisoso lolaloso mulumolo luwaikino.
34 Mas algumas pessoas creram e se juntaram a ele. Entre essas estavam Dionísio, que era membro da Câmara Municipal, uma mulher chamada Dâmaris e mais outras pessoas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.