Atos 15

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Nosai no mo; Yutiya asi noko mo Anotiyoko nokonuso na tiki. Isisoso mulumolo luwai noko iyaliso na louwa aiyolokokino, “Au tuno mo tokosonasiko somiso mo, pa samiyaikiyoinuwoso. Motu na, Musiyo aniyopa iyaliso ainoso na aiyolokoki.”
1 Alguns homens foram da região da Judeia para a cidade de Antioquia e começaram a ensinar aos irmãos que eles não poderiam ser salvos se não fossem circuncidados , como manda a Lei de Moisés.
2 Aino louwa ikokino mo, wiyouwa wiyou, Polo noko ti mo uo mo siyoli, Polowoi Panopasowoi. Uo imo lukasokino. No monoi no Isisoso mulumolo luwai nokoyo totiwoi noko siyaiwoiso muwokokino, na iko taikiyokino, “Yolusolimo nokonuso ponuwo. Kotoni imo lukasikalomano nokowoi imo na polukasanowo, Isisoso mulumolo luwai noko samukuko nokowoiso, au tuno tokosonasiko monoi.”
2 Paulo e Barnabé não concordaram e tiveram uma discussão muito forte com eles a respeito disso. Aí foi resolvido que Paulo e Barnabé e mais alguns irmãos fossem para Jerusalém, a fim de estudar esse assunto com os apóstolos e os presbíteros da igreja.
3 No monoi no mo, Polo iyali mo kiyoko taikiyokino, Isisoso mulumolo luwai nokoyo. Nuki, Fonisiya asiwoi Somaliya asiwoi tokosiyaikaiyoukino. Molomai mo imo posasokalokino, noino, “Noko nokonu noko mani, mulu mo yasoi alosokokino.” Nonani imo kwaiyalokino mo, Isisoso mulumolo luwai noko nokolaloyo molokiyalokino.
3 Então a igreja de Antioquia mandou que eles fossem. Eles passaram pelas regiões da Fenícia e da Samaria, contando como os não judeus estavam se convertendo a Deus. E todos os irmãos ficaram muito alegres com essa notícia.
4 Nosai no mo; Yolusolimo nokonu mo tiki, Polo iyali mo. Isisoso mulumolo luwai nokowoi samukuko nokowoi Kotoni imo lukasikalomano nokowoi, toiyo ikokino, “Waliyo na tinuwo.” Nosai no Polo iyaliyo ikokino, “Koto mo na fasimokalo manoki. Tani amiyo mi siyoli analokinoki.” Ainoso ainoso nonani imo lukasiyoluwaikokino.
4 Quando chegaram a Jerusalém, foram recebidos pela igreja, pelos apóstolos e pelos presbíteros e lhes contaram tudo o que Deus havia feito por meio deles.
5 Ulai Isisoso mulumolo luwai noko siyai, Falisi moloso no aluwaikino no, toi mo sauki, na ikokino, “Noko nokonu noko mo au tuno na tokosonasikowumo, Isisoso mulumolo luwaiyakinomo. Musini imo ami mo na aluwaiyalowumo.”
5 Mas alguns membros do partido dos fariseus que também haviam crido se levantaram e disseram: — Os não judeus têm de ser circuncidados e têm de obedecer à Lei de Moisés.
6 Nosai no mo; ukouniyaikoki. Kotoni imo lukasikalomano nokowoi Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo samukuko nokowoi, toi mo ukouniyaikoki, au tuno tokosonasiko imo na lukasokino.
6 Então os apóstolos e os presbíteros se reuniram para estudar o assunto.
7 Imo lukasalo manokino mo; Pita mo tolauki, na ikoki, “Woli iyali, moi mo sai, Kotoyo mi fofamoso waumokoki mo, yo muwomonoki, noko nokonu nokoso posasoko wiyotiyano monoi, imo itouniyaimo mo. Toiyo Isisoso mulumolo luwai monoi na muwomonoki.
7 Depois de muita discussão, Pedro se levantou e disse: — Meus irmãos, vocês sabem que há muito tempo Deus me escolheu entre vocês para anunciar o
8 Noko komasoni mulu sai nokota Koto, to mo noko nokonu noko monoi mo mulu mo waliyo. No monoi no totani Mulu Itouniyaimo Nokota mo atiki. Toku moiso no amokoki no, tomoso na atiki, toi mani.
8 E Deus, que conhece o coração de todos, mostrou que aceita os não judeus, pois deu o Espírito Santo também a eles, assim como tinha dado a nós.
9 Imo fofamoso imokowoi muwoi, imo tomoso na timoko, Yuto noko moiwoi noko nokonu noko toiwoi. Noko nokonu noko mani, Isisoso mulumolo luwaiyakinomo, toi mani, mulu mo wofu wofuso soimo.
9 Deus não fez nenhuma diferença entre nós e eles; ele perdoou os pecados deles porque eles creram.
10 Ulai hani monoi Kotoso taini kinuwo? Hani monoi Isisoni moloso aluwai nokoso fololuwaiko monoi tiyonuwo? Aniyopa iyaliyo Musini imo komaso pa aluwaikinoso. Moi mani, pa taluwaikoniso. Ulai moloi aluwai monoi, noko nokonu nokoyo no?
10 Então por que é que vocês estão querendo pôr Deus à prova, colocando uma carga nas costas dos que agora estão crendo? E essa carga nem nós nem os nossos antepassados pudemos carregar.
11 Wiyou, moi mo noino na tomulumolokokoni, Isiso Siyoli mo suomoso monoiso na fasimokoki, no monoi no na tosamiyaikiyokoni. Noko nokonu noko mani, noinoso tomoso na.” Aino na ikoki, Pita mo, Isisoso mulumolo luwai noko sisiyoliso.
11 Pelo contrário, por meio da graça do Senhor Jesus, nós, judeus, cremos e somos salvos do mesmo modo que os não judeus.
12 No monoi no mo, noko mo imowoi muwoi. Polo noko tiyo imo lukasiyoluwaikokino mo, totini imo na kwaiko siki. Polowoi Panopasowoiyo na ikokino, “Koto mo fasimokalo manoki. Tani amiyo hani hani mulu ifolaluwawoi mi analokinoki, noko nokonu nokoni molo timai mo.”
12 Então todos os que estavam ali ficaram calados e escutaram Barnabé e Paulo contarem todos os milagres e maravilhas que Deus tinha feito por meio deles entre os não judeus.
13 Ikokino mo; Yamiso mo na ikoki, “Woli iyali, asani imo na pukwaimonowo.
13 Quando eles terminaram de falar, Tiago disse: — Meus irmãos, escutem!
14 Saimo Pitayo yasoi imoko, Kotoyo noko nokonu noko monoi mulu totawoi kalo uku monoi. Siyai mo tota amu monoi muwokokaiki, totani noko nokolalo si monoi.
14 Simão acabou de explicar como Deus primeiro mostrou o seu cuidado pelos não judeus, escolhendo do meio deles um povo que seria dele.
15 Kotoni mulu lukasiko nokoyo mani, imo tomoso toku na kulalokino. Yuto noko monoi siyokawi imo kulukaikino, noino,
15 As palavras dos profetas estão bem de acordo com isso, pois as Escrituras Sagradas dizem:
16 Siyoli Nokota mo na tiyomu,
16 “Depois disso eu voltarei — diz o Senhor — e construirei de novo o reino de Davi, que é como uma casa que caiu. Juntarei de novo os pedaços dela e tornarei a levantá-la.
17 No monoi no asi asi noko nokolalo mani, kimona tumo liyaiyoinomo. Noko nokonu noko, asa amu monoi no muwokokaiki no, toi mo na kimona tumoinomo, Siyoli Nokota yoso.”
17 Assim todas as outras pessoas, todos os outros povos que eu chamei para serem meus, vão procurar conhecer o Senhor. Assim diz o Senhor,
18 Aino na tiyomu, Siyoli Nokota mo. Tonofalo imo muwoi. Tokusai na posasoko manoki.”
18 que anunciou essas coisas desde os tempos antigos.”
19 No monoi no mo, Yamiso ya tomulumoloko, noino. Noko nokonu noko Kotoso alosimo mo, moi no moloi iko monoi, “Musini ami imo komaso paluwaiwo.” Wiyou, aino muwoi. Moi pa fololuwaiko monoiso.
19 E Tiago continuou: — A minha opinião é esta: eu acho que não devemos atrapalhar os não judeus que estão se convertendo a Deus.
20 Toini pasosu na kumo monoi, noino, “Asuwo asuwo kotoso utunoni koloni somu noiyo nokoiwo. Noiyo uloliyokomoiwo. Imo molomai konosuwako koloni somu noiyo nokoiwo. Nako mani, noiyo sikoiwo.” Aino na kumoti monoi, noko nokonu nokoso.
20 Penso que devemos escrever a eles uma carta, dizendo que não comam a carne de animais que foram oferecidos em sacrifício aos ídolos, que não pratiquem imoralidade sexual, que não comam a carne de nenhum animal que tenha sido estrangulado e que não comam sangue.
21 Ulai afonimaiso? Musini imo ami mo tokuwa tokusai ainoso lolaiwoi tolukasikomosino, nokoyo, mi fou fouko ulo ulomai saiso saiso. Nokonu nokonuso imo tolukasikomosi liyaino, Yuto nokoni lotu nu lolofa poiso.” Aino na ikoki, Yamiso mo.
21 Pois, desde os tempos antigos, a Lei de Moisés tem sido lida todos os sábados nas sinagogas , e as suas palavras são anunciadas em todas as cidades.
22 Nosai no mo; paso kumo monoi imo lukasokaikino. Kotoni imo lukasikalomano nokowoi Isisoso mulumolo luwai noko komaso nokowoi toi samukuko nokowoi, toi mo paso kumo monoi imo lukasokaikino, na iyamoki, “Noko tomuwokokoni, moi mulumai si noko mo. Polowoi Panopasowoi aluwaikowumo, Anotiyoko nokonuso, paso alomano monoi.” Aino iyamoki. No monoi no Yutaso noko ti muwokoki, Sailowoi. Yutaso siyolo siya mo Pasopaso. Sisiyoli noko ti na.
22 Então os apóstolos e os presbíteros , com o apoio de toda a igreja, resolveram escolher entre eles alguns homens e mandá-los para Antioquia com Paulo e Barnabé. Os escolhidos foram Judas, chamado Barsabás, e Silas. Esses dois homens eram muito respeitados pelos membros da igreja.
23 Kiyoko taikiyokino mo, paso alomanokino. Noino yomukokaiki,
23 E mandaram por eles a seguinte carta: “Nós, os apóstolos e os presbíteros, irmãos de vocês, mandamos saudações aos nossos irmãos não judeus que vivem em Antioquia e na
24 Koini auso mo imofa koloma tumoki, koi mulumai nokoyo ainikomo ifoluwaikomalonuwo mo. Ulai koiyo pakoso iko taikiyokinokiso.
24 “Soubemos que alguns do nosso grupo foram até aí e disseram coisas que criaram problemas para vocês. Porém não foi com a nossa autorização que eles fizeram isso.
25 No monoi no ukouniyaikokinoki, imo na lukasokaikinoki. Mulu mo tomoso, koi mo. Noko tiso muwokonoki, na tiko taikiyonoki, moini auso mo. Polo noko tiso taluwaikono, Polowoi Panopasowoi, koini woli noko ti ititouniso.
25 Portanto, nós todos resolvemos, sem nenhum voto contra, escolher alguns homens e mandá-los a vocês. Eles vão com os nossos queridos irmãos Barnabé e Paulo,
26 Isisoso aluwai foli monoi nokoyo louwa tukuwolikino, moini Isiso Kolaiso Siyoliso aluwai foli monoi. Ulai toti mo kokolokowoi muwoi, mulu mo ami amiso.
26 que têm arriscado a sua vida a serviço do nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Nonani noko tiso aluwaiko monoi koi mo noko ti siyaiso tiko taikiyonoki, Yutasowoi Sailowoi. Moini paso talomanono. Totini ko nayo mani, imo tomoso na imoinuwomo.
27 Estamos enviando, então, Judas e Silas para falarem pessoalmente com vocês sobre estas coisas que estamos escrevendo.
28 Koini imo na pukwaimokowo. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota koi mo mulu mo tomoso. Koi mo pa fololuwai komoikuwoso. Imo noino saso na tikikomo itouniyaimonukuwo.
28 Porque o Espírito Santo e nós mesmos resolvemos não pôr nenhuma carga sobre vocês, a não ser estas proibições que são, de fato, necessárias:
29 Asuwo asuwo koto iyaliso ututi koloni noiyo nokoiwo. Nako noiyo sikoiwo. Imo molomai konosuwako koloni somu noiyo nokoiwo. Noiyo uloliyokomoiwo. Nonani imo kwai itouniyaimakinuwomo, na si itouniyaimoinuwomo. Koini imo mo koma timonukuwo. Woiyo woiyo.”
29 não comam a carne de nenhum animal que tenha sido oferecido em sacrifício aos ídolos; não comam o sangue nem a carne de nenhum animal que tenha sido estrangulado; e não pratiquem imoralidade sexual. Vocês agirão muito bem se não fizerem essas coisas. Saúde a todos!”
30 No monoi no mo, Polo iyaliso kiyoko taikiyokino. Anotiyoko nokonu mo tiki mo, Isisoso mulumolo luwai nokoso aliyonikokino, ukouniyaiko monoi. Ukouniyaikokukokino mo, paso mo na atikino.
30 Então mandaram que os quatro partissem, e eles foram para Antioquia. Lá reuniram os cristãos e entregaram a carta.
31 Paso kokokino mo, na molokikino. Ikiko itouniyaimo, no monoi no.
31 Quando estes a leram, ficaram muito alegres com as palavras de ânimo que havia nela.
32 Yutaso noko ti, Sailowoi, toti mo Kotoni mulu lukasiko nokota ti. Isisoso mulumolo luwai nokoso ikikalo manokino, toini mulu na amikalo manokino.
32 Judas e Silas, que eram profetas , falaram muito com os irmãos, dando-lhes assim ânimo e força.
33 Ulo ulo amoloki amoloki yousikainokino, ainoso hani Isisoso mulumolo luwai nokoyo iko taikiyokino, ikokino, “Kotoyo na tofasinuwo. Moti imo taikiyo nokoni auso ifou na pomanowo. Atiyaiso potolanowo, mulu tomokiso.”
33 Eles passaram algum tempo ali, e depois os irmãos, fazendo votos de boa viagem, os mandaram de volta para aqueles que os tinham enviado.
34 [Ulai Sailoyo yomukaiki, “Yo mo amai totolokaino.”]
34 [Porém Silas achou melhor ficar ali.]
35 Polo noko ti mo Anotiyoko nokonumai amai tolokainokino, noko nokolaloso imo itouniyaimo lukasiko manokino. Siyoli Nokotani imo aiyoloko manokino. Noko molopoi noko siyai mani, imo polukasiko fasiko manokino.
35 Mas Paulo e Barnabé ficaram algum tempo em Antioquia. Eles e muitos outros cristãos ensinavam e anunciavam a palavra do Senhor. A segunda viagem missionária de Paulo
36 Posasi posasi uwai; Polo mo Panopasoso na imoki, “Moti soi, Isisoso mulumolo luwai nokoso na tokokalokoni. Siyoli Nokotani imo toku no posasokalokikoni no, nonani nokonu nokonuso ifou tomanalokoni, auwa inai iyaliso tokokalokoni. Toi mo waliyo poi tosi.” Panopasoso aino na imoki, Polo mo.
36 Algum tempo depois, Paulo disse a Barnabé: — Vamos voltar e visitar os irmãos em todas as cidades onde já anunciamos a palavra do Senhor. Vamos ver se eles estão bem.
37 Nosai no Panopaso imoki, “Oi, Iyono Makowoi na tokaukoni.”
37 Barnabé queria levar João Marcos.
38 Ulai Poloyo, “Yo mo wiyou tiyomu. Toku na utukaimokoki, Pamofiliya asimai. To mo pa ano fasimoko itouniyaimokiso.”
38 Porém Paulo não queria, pois Marcos não tinha ficado com eles até o fim da primeira viagem missionária, mas os havia deixado na província da Panfília.
39 Uo imo na ikuwanokino, no monoi no utukaikuwanokino. Panopasoyo Mako kauki, Saipolo asiso manokino, poso ayou molosai.
39 Por isso eles tiveram uma discussão tão forte, que se separaram. Barnabé levou João Marcos consigo e embarcou para a ilha de Chipre,
40 Polosu mo Sailo muwoki. Isisoso mulumolo luwai nokoyo iko taikiyokino, “Siyoli Nokotayo na tofasinuwo.” Ikokino mo; na utukaikokino.
40 enquanto que Paulo escolheu Silas e seguiu viagem, depois que os irmãos o entregaram aos cuidados do Senhor.
41 Siliya asiwoi Silisiya asi mulumaiwoi tokosiyaikaiyoukino. Molomai mo Isisoso mulumolo luwai nokoso ikiko itouniyaimalokino, toini muluso na amikalokino.
41 E Paulo atravessou a província da Síria e a região da Cilícia, dando força às igrejas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.