Atos 14
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC
1 Nosai no mo; Polo noko ti mo Aikuniyamo nokonuso tumokino. Yuto nokoni lotu nufa poiso lotikino, Kotoni imo amiso lukasikokino. No monoi no noko molopoi molopoiyo Isisoso lolaloso na mulumolo luwaikino, Yuto noko nokolalowoi Koliko noko nokolalowoi.
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé, segundo seu costume, entraram na sinagoga dos judeus e ali pregaram, de tal modo que uma grande multidão de judeus e de gregos se converteu à fé.
2 Ulai Yuto noko siyaiyo Isisoso mulumolo luwai mo wiyou. Uo mulu atolokomo ukukino. Noko nokonu nokoso ainiko ifoluwaikokino. No monoi no toi mani, mulu mo puwoso puwoso, Isisoso mulumolo luwai noko monoi mulu atolokomo ukukino.
2 Mas os judeus, que tinham permanecido incrédulos, excitaram os ânimos dos pagãos contra os irmãos.
3 Ulai toti no kokolokowoi? Amai tolo manokino, ulo ulo amu amu. Mulu mo ami amiso tolo manokino, Siyoli Nokota aino imo na posasokalo manokino. Afonimaiso ikalowoi muwoi, Siyoli Nokotayo noinomo mulu ifolaluwawoi mi ano manokino, noko nokolaloni molo timai. Wiyouwa wiyou, noko nokolaloyo nonani yaloso kokokino mo, na mulumolokokino, “Motu na, Koto fasimoko aino imo na.”
3 Não obstante, eles se demoraram ali por muito tempo, falando com desassombro e confiança no Senhor, que dava testemunho à palavra da sua graça pelos milagres e prodígios que ele operava por mãos dos apóstolos.
4 Ulai tolomu noko mo mulu mo tomoso muwoi, mulu mo fofamo na. Siyai mo Yuto nokoni imoso aluwaikokino. Siyai mo Kotoni imo lukasikalomano nokota tini imoso aluwaikokino.
4 A população da cidade achava-se dividida: uns eram pelos judeus, outros pelos apóstolos.
5 Nosai no noko nokonu nokowoi Yuto nokowoi toini noko sisiyoliwoi, toiyo uwokaiko imo lukasokaikino, tomoki salosoko monoi yokino.
5 Mas como se tivesse levantado um motim dos gentios e dos judeus, com os seus chefes, para os ultrajar e apedrejar,
6 Ulai nonani aino imofa kwaikino, na lomukino, Polo noko ti mo. Likoniya asiso manokino, Lisitolo nokonuwoi Tipi nokonuwoiso. Aumoifa aumoifa nokonu lolofaso manalokino.
6 ao saberem disso, fugiram para as cidades da Licaônia, Listra e Derbe e suas circunvizinhanças.
7 Imo itouniyaimo polukasikalo manokino.
7 Ali pregaram o Evangelho.
8 Nosai no mo; noko mo yousikainoki, Lisitolo nokonumai, fona nomolikomokai nokota na. Atinoni nomoliwoisai mo liyaiwoi muwoi.
8 Em Listra vivia um homem aleijado das pernas, coxo de nascença, que nunca tinha andado.
9 Polo imo lukaso tola tumoki mo, nonani nokota mo imo kwai itouniyaimoki. Nosai no Polo mo molo amiso kiki, na saino unuki, “Isisoso waliyo tomulumolo luwai, itouniyaimokai monoi.”
9 Sentado, ele ouvia Paulo pregar. Este, fixando nele os olhos e vendo que tinha fé para ser curado,
10 No monoi no siyoliso na imoki, “Na pauwoniyou, na potolau.” Imoki mo; lolai siyaso na folamiyouki, na liyaiki.
10 disse em alta voz: Levanta-te direito sobre os teus pés! Ele deu um salto e pôs-se a andar.
11 Nosai no mo; ukouniyaikokai noko nokolaloyo Poloyo anoso kwaikino mo, totaini Likoniya imosai iyamaloki, “Kumoki tolomu nokota ti mo kokaini auso na tamukonono, noka noko komiyai nokota ti na.”
11 Vendo a multidão o que Paulo fizera, levantou a voz, gritando em língua licaônica: Deuses em figura de homens baixaram a nós!
12 Panopaso mo Suso louwa kaluwaikino, asuwo asuwo kotoni siyolo. Polosu mo Hoimiso louwa kaluwaikino, asuwo asuwo koto siyani siyolo, imo lukaso nokota siyoli na.
12 Chamavam a Barnabé Zeus e a Paulo Hermes, porque era este quem dirigia a palavra.
13 Suso utolumo nu mo nokonu kwasai fu toloki. Nu samuku nokota siyoliyo koloniwoi a u poiyakikokaiwoi ilomanoki, itu lotimaiso, nokonu koki fiyaikokai itu lotimaiso. Nonani nokotawoi noko nokolalowoi, toiyo koloni louwa ututikino. Ulai afonimaiso? Polo noko ti monoi iyamoki, kumoki tolomu nokota ti sisiyoliwo, no monoi no.
13 Um sacerdote de Zeus Propóleos trouxe para as portas touros ornados de grinaldas, querendo, de acordo com todo o povo, sacrificar-lhos.
14 Kotoni imo lukasikalomano nokota ti mo nonani imofa kwaikino mo, wiyouwa wiyou, siyoliso na umanokoki, totini tuno poliyaloulukino. Panopasowoi Solowoi mo tuno poliyaloulalokino. Noko nokolaloni mulumaiso na fufumuwana tiki, siyoliso na ikalokino,
14 Mas os apóstolos Barnabé e Paulo, ao perceberem isso, rasgaram as suas vestes e saltaram no meio da multidão:
15 “Woli iyali, hani monoi tiyonuwo, koti monoi? Koti mani, noka noko ti na. Moi komiyai na totolonoki. Imo itouniyaimo na toposasoko wiyonina tumonukuwo. Na pukwaimonowo. Suso noko tiso namoliyo na palosikowo, afonimai hani hani na. Kotoso na palosimowo, amai tolokaino nokotaso. Kumoki asi asi iwo na mulumolokoki, na auwonouluki. Kumokini hani hani, asini hani hani, iwoni hani hani, komaso mo ta na mulumolokoki, no monoi no auwonouluki.
15 Homens, clamavam eles, por que fazeis isso? Também nós somos homens, da mesma condição que vós, e pregamos justamente para que vos convertais das coisas vãs ao Deus vivo, que fez o céu, a terra, o mar e tudo quanto neles há.
16 Toku mo noko nokolalo komaso totaini muluso aluwaiko manokino mo, Koto mo imowoi muwoi.
16 Ele permitiu nos tempos passados que todas as nações seguissem os seus caminhos.
17 Ulai momaini molo timaisu mani, tota amu towiyononinuwo. Na tofasikomo manonuwo. Ta noinomo sa mo kumokisai tamukonomosi. A wamo a mo tuwamokomosi. Koloniwoi tuowoi toni manonuwo. Ulukukumoso mani, ta noinomo tosimosinuwo. No monoi no tosainonuwo, yapoli na tolo.”
17 Contudo, nunca deixou de dar testemunho de si mesmo, por seus benefícios: dando-vos do céu as chuvas e os tempos férteis, concedendo abundante alimento e enchendo os vossos corações de alegria.
18 Imo amiso aino na ikokino. Ulai mulu folokokai alukikokino, kumoki tolomu nokota ti kolali monoi, koloni ututi monoi.
18 Apesar dessas palavras, não foi sem dificuldade que contiveram a multidão de sacrificar a eles.
19 Ulai Yuto nokoyo ti liyaiki, Anotiyoko nokonusaiwoi Aikuniyamo nokonusaiwoi. Lisitolo noko nokolaloso ainiko ifoluwaika tumokino. Imo kwai itouniyaimokino, tolomu nokoyo. Tomoki salosomokino, Poloso mo. Tukolo monoi louwa salosomokino. Salosomo uwai; nokonusai kiyoniyo fukino, piyamoki, yauwo.
19 Sobrevieram, porém, alguns judeus de Antioquia e de Icônio que persuadiram a multidão. Apedrejaram Paulo e, dando-o por morto, arrastaram-no para fora da cidade.
20 Ulai Isisoni moloso aluwai nokoyo ukouniyaikokuya tumokino. Ukouniyaikokuya tumokino mo; na auwoniyouki, nokonuso ifou lotiki.
20 Os discípulos o rodearam. Ele se levantou e entrou na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Imo itouniyaimo na posasokokino. Noko nokolalo molopoiyo totini imo kwai itouniyaimokino, Isisoni moloso lolaloso na aluwaikino.
21 Depois de ter pregado o Evangelho à cidade de Derbe, onde ganharam muitos discípulos, voltaram para Listra, Icônio e Antioquia {da Pisídia}.
22 Nonani ifou molomai manalokino mo, Isisoni moloso aluwai noko nokolaloso ikikalo manokino, totaini muluso amikalo manokino. Amiso na ikalo manokino, “Isisoso na pomulumolo luwai manowo. Koto samukumoko asiso ti mo somaimo hani muwoi, toku mo hani hani kopokoiyauyo tuwokomomokomosi.” Aino na ikalokino, Isisoso mulumolo luwai nokoso.
22 Confirmavam as almas dos discípulos e exortavam-nos a perseverar na fé, dizendo que é necessário entrarmos no Reino de Deus por meio de muitas tribulações.
23 Noko samukuko nokoso na muwokotiyalokino, nokonu nokonuso. Nokonu siyasonuso mo tumalokino mo, pa nokinoso, Koto Siyoliwoi imo lukaso ukukino, Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo monoi. Tani nainomai si monoi utolumo ukukino, ta fasiko monoi.
23 Em cada igreja instituíram anciãos e, após orações com jejuns, encomendaram-nos ao Senhor, em quem tinham confiado.
24 Ulai nosai no mo; Polo noko ti mo Pisitiya asi mulumai tokosiyaiyoukino, Pamofiliya asiso na manokino,
24 Atravessaram a Pisídia e chegaram a Panfília.
25 Poika nokonuso. Kotoni imo lukasikokino, noko nokolaloso. Ulai nosai no manokino. Atiliya nokonuso amukonokino.
25 Depois de ter anunciado a palavra do Senhor em Perge, desceram a Atália.
26 Ulai nosai Anotiyoko nokonuso ifou na manokino, poso ayou molosai. Anotiyoko nokoyo toku yasoi ikokaikino, “Kotoni mi na pananowo, tani amiyo. Na tofasiyalo manonuwo.” Aino toku yasoi iko taikiyokino. Toti mo mi ano mo uwai; ifou na manokino.
26 Dali navegaram para Antioquia {da Síria}, de onde tinham partido, encomendados à graça de Deus para a obra que estavam a completar.
27 Anotiyoko nokonu mo tumokino mo; Isisoso mulumolo luwai noko nokolaloso aliyonikokino, ukouniyaika tumo monoi. Na ikokino, “Koto mo na fasimokalo manoki. Tani amiyo mi siyoli analokinoki. Ta noinomo noko nokonu noko mani, Isisoso na tomulumolo luwai si.” Imo mo aino na lukasiyoluwaikokino, Kotoni mi ano aino imo mo.
27 Ali chegados, reuniram a igreja e contaram quão grandes coisas Deus fizera com eles, e como abrira a porta da fé aos gentios.
28 Isisoni moloso aluwai noko nokolalowoi amai tolo tomasiko manokino, ulo ulo amu amu.
28 Demoraram-se com os discípulos longo tempo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.