Atos 14
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; Polo noko ti mo Aikuniyamo nokonuso tumokino. Yuto nokoni lotu nufa poiso lotikino, Kotoni imo amiso lukasikokino. No monoi no noko molopoi molopoiyo Isisoso lolaloso na mulumolo luwaikino, Yuto noko nokolalowoi Koliko noko nokolalowoi.
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé também foram à sinagoga judaica e falaram de tal modo que muitos creram, tanto judeus como gentios.
2 Ulai Yuto noko siyaiyo Isisoso mulumolo luwai mo wiyou. Uo mulu atolokomo ukukino. Noko nokonu nokoso ainiko ifoluwaikokino. No monoi no toi mani, mulu mo puwoso puwoso, Isisoso mulumolo luwai noko monoi mulu atolokomo ukukino.
2 Alguns dos judeus que não creram, porém, incitaram os gentios e envenenaram a mente deles contra Paulo e Barnabé.
3 Ulai toti no kokolokowoi? Amai tolo manokino, ulo ulo amu amu. Mulu mo ami amiso tolo manokino, Siyoli Nokota aino imo na posasokalo manokino. Afonimaiso ikalowoi muwoi, Siyoli Nokotayo noinomo mulu ifolaluwawoi mi ano manokino, noko nokolaloni molo timai. Wiyouwa wiyou, noko nokolaloyo nonani yaloso kokokino mo, na mulumolokokino, “Motu na, Koto fasimoko aino imo na.”
3 Ainda assim, os apóstolos passaram bastante tempo ali, falando corajosamente da graça do Senhor, que confirmava a mensagem deles concedendo-lhes poder para realizar sinais e maravilhas.
4 Ulai tolomu noko mo mulu mo tomoso muwoi, mulu mo fofamo na. Siyai mo Yuto nokoni imoso aluwaikokino. Siyai mo Kotoni imo lukasikalomano nokota tini imoso aluwaikokino.
4 Com isso, o povo da cidade ficou dividido: alguns tomaram partido dos judeus, e outros, dos apóstolos.
5 Nosai no noko nokonu nokowoi Yuto nokowoi toini noko sisiyoliwoi, toiyo uwokaiko imo lukasokaikino, tomoki salosoko monoi yokino.
5 Então um grupo de gentios, judeus e seus líderes resolveu atacá-los e apedrejá-los.
6 Ulai nonani aino imofa kwaikino, na lomukino, Polo noko ti mo. Likoniya asiso manokino, Lisitolo nokonuwoi Tipi nokonuwoiso. Aumoifa aumoifa nokonu lolofaso manalokino.
6 Quando os apóstolos souberam disso, fugiram para a região da Licaônia, para as cidades de Listra e Derbe e seus arredores.
7 Imo itouniyaimo polukasikalo manokino.
7 E ali anunciaram as boas-novas.
8 Nosai no mo; noko mo yousikainoki, Lisitolo nokonumai, fona nomolikomokai nokota na. Atinoni nomoliwoisai mo liyaiwoi muwoi.
8 Enquanto estavam em Listra, Paulo e Barnabé encontraram um homem com os pés aleijados. Sofria desse problema desde o nascimento e, portanto, nunca tinha andado. Estava sentado
9 Polo imo lukaso tola tumoki mo, nonani nokota mo imo kwai itouniyaimoki. Nosai no Polo mo molo amiso kiki, na saino unuki, “Isisoso waliyo tomulumolo luwai, itouniyaimokai monoi.”
9 e ouvia Paulo pregar. Paulo olhou diretamente para ele e, vendo que ele tinha fé para ser curado,
10 No monoi no siyoliso na imoki, “Na pauwoniyou, na potolau.” Imoki mo; lolai siyaso na folamiyouki, na liyaiki.
10 disse em alta voz: “Levante-se!”. O homem se levantou de um salto e começou a andar.
11 Nosai no mo; ukouniyaikokai noko nokolaloyo Poloyo anoso kwaikino mo, totaini Likoniya imosai iyamaloki, “Kumoki tolomu nokota ti mo kokaini auso na tamukonono, noka noko komiyai nokota ti na.”
11 A multidão, vendo o que Paulo havia feito, gritou no dialeto local: “Os deuses vieram até nós em forma de homens!”.
12 Panopaso mo Suso louwa kaluwaikino, asuwo asuwo kotoni siyolo. Polosu mo Hoimiso louwa kaluwaikino, asuwo asuwo koto siyani siyolo, imo lukaso nokota siyoli na.
12 Concluíram que Barnabé era o deus grego Zeus, e Paulo, o deus Hermes, pois era ele quem proclamava a mensagem.
13 Suso utolumo nu mo nokonu kwasai fu toloki. Nu samuku nokota siyoliyo koloniwoi a u poiyakikokaiwoi ilomanoki, itu lotimaiso, nokonu koki fiyaikokai itu lotimaiso. Nonani nokotawoi noko nokolalowoi, toiyo koloni louwa ututikino. Ulai afonimaiso? Polo noko ti monoi iyamoki, kumoki tolomu nokota ti sisiyoliwo, no monoi no.
13 O sacerdote do templo de Zeus, que ficava na entrada da cidade, trouxe touros e coroas de flores até as portas da cidade, pois ele e a multidão queriam oferecer sacrifícios aos apóstolos.
14 Kotoni imo lukasikalomano nokota ti mo nonani imofa kwaikino mo, wiyouwa wiyou, siyoliso na umanokoki, totini tuno poliyaloulukino. Panopasowoi Solowoi mo tuno poliyaloulalokino. Noko nokolaloni mulumaiso na fufumuwana tiki, siyoliso na ikalokino,
14 Quando Barnabé e Paulo ouviram o que estava acontecendo, rasgaram as roupas e correram para o meio do povo, gritando:
15 “Woli iyali, hani monoi tiyonuwo, koti monoi? Koti mani, noka noko ti na. Moi komiyai na totolonoki. Imo itouniyaimo na toposasoko wiyonina tumonukuwo. Na pukwaimonowo. Suso noko tiso namoliyo na palosikowo, afonimai hani hani na. Kotoso na palosimowo, amai tolokaino nokotaso. Kumoki asi asi iwo na mulumolokoki, na auwonouluki. Kumokini hani hani, asini hani hani, iwoni hani hani, komaso mo ta na mulumolokoki, no monoi no auwonouluki.
15 “Amigos, por que vocês estão fazendo isso? Somos homens como vocês! Viemos lhes anunciar as boas-novas, para que abandonem estas coisas sem valor e se voltem para o Deus vivo, que fez os céus e a terra, o mar e tudo que neles há.
16 Toku mo noko nokolalo komaso totaini muluso aluwaiko manokino mo, Koto mo imowoi muwoi.
16 No passado, ele permitiu que as nações seguissem seus próprios caminhos,
17 Ulai momaini molo timaisu mani, tota amu towiyononinuwo. Na tofasikomo manonuwo. Ta noinomo sa mo kumokisai tamukonomosi. A wamo a mo tuwamokomosi. Koloniwoi tuowoi toni manonuwo. Ulukukumoso mani, ta noinomo tosimosinuwo. No monoi no tosainonuwo, yapoli na tolo.”
17 mas nunca as deixou sem evidências de sua existência e de sua bondade. Ele lhes concede chuvas e boas colheitas, e também alimento e um coração alegre”.
18 Imo amiso aino na ikokino. Ulai mulu folokokai alukikokino, kumoki tolomu nokota ti kolali monoi, koloni ututi monoi.
18 Apesar dessas palavras, Paulo e Barnabé tiveram dificuldade para impedir que o povo lhes oferecesse sacrifícios.
19 Ulai Yuto nokoyo ti liyaiki, Anotiyoko nokonusaiwoi Aikuniyamo nokonusaiwoi. Lisitolo noko nokolaloso ainiko ifoluwaika tumokino. Imo kwai itouniyaimokino, tolomu nokoyo. Tomoki salosomokino, Poloso mo. Tukolo monoi louwa salosomokino. Salosomo uwai; nokonusai kiyoniyo fukino, piyamoki, yauwo.
19 Então alguns judeus chegaram de Antioquia e Icônio e instigaram a multidão. Apedrejaram Paulo e o arrastaram para fora da cidade, pensando que ele estivesse morto.
20 Ulai Isisoni moloso aluwai nokoyo ukouniyaikokuya tumokino. Ukouniyaikokuya tumokino mo; na auwoniyouki, nokonuso ifou lotiki.
20 No entanto, quando os discípulos o rodearam, ele se levantou e entrou novamente na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Imo itouniyaimo na posasokokino. Noko nokolalo molopoiyo totini imo kwai itouniyaimokino, Isisoni moloso lolaloso na aluwaikino.
21 Depois de terem anunciado as boas-novas em Derbe e feito muitos discípulos, Paulo e Barnabé voltaram a Listra, Icônio e Antioquia da Pisídia,
22 Nonani ifou molomai manalokino mo, Isisoni moloso aluwai noko nokolaloso ikikalo manokino, totaini muluso amikalo manokino. Amiso na ikalo manokino, “Isisoso na pomulumolo luwai manowo. Koto samukumoko asiso ti mo somaimo hani muwoi, toku mo hani hani kopokoiyauyo tuwokomomokomosi.” Aino na ikalokino, Isisoso mulumolo luwai nokoso.
22 onde fortaleceram os discípulos. Eles os encorajaram a permanecer na fé, lembrando-os de que é necessário passar por muitos sofrimentos até entrar no reino de Deus.
23 Noko samukuko nokoso na muwokotiyalokino, nokonu nokonuso. Nokonu siyasonuso mo tumalokino mo, pa nokinoso, Koto Siyoliwoi imo lukaso ukukino, Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo monoi. Tani nainomai si monoi utolumo ukukino, ta fasiko monoi.
23 Paulo e Barnabé também escolheram presbíteros em cada igreja e, com orações e jejuns, os entregaram aos cuidados do Senhor, em quem haviam crido.
24 Ulai nosai no mo; Polo noko ti mo Pisitiya asi mulumai tokosiyaiyoukino, Pamofiliya asiso na manokino,
24 Então viajaram de volta pela Pisídia até a Panfília.
25 Poika nokonuso. Kotoni imo lukasikokino, noko nokolaloso. Ulai nosai no manokino. Atiliya nokonuso amukonokino.
25 Pregaram a palavra em Perge e desceram para Atália.
26 Ulai nosai Anotiyoko nokonuso ifou na manokino, poso ayou molosai. Anotiyoko nokoyo toku yasoi ikokaikino, “Kotoni mi na pananowo, tani amiyo. Na tofasiyalo manonuwo.” Aino toku yasoi iko taikiyokino. Toti mo mi ano mo uwai; ifou na manokino.
26 Por fim, voltaram de navio para Antioquia, onde sua viagem tinha começado e onde haviam sido entregues à graça de Deus para realizar o trabalho que agora completavam.
27 Anotiyoko nokonu mo tumokino mo; Isisoso mulumolo luwai noko nokolaloso aliyonikokino, ukouniyaika tumo monoi. Na ikokino, “Koto mo na fasimokalo manoki. Tani amiyo mi siyoli analokinoki. Ta noinomo noko nokonu noko mani, Isisoso na tomulumolo luwai si.” Imo mo aino na lukasiyoluwaikokino, Kotoni mi ano aino imo mo.
27 Quando chegaram a Antioquia, reuniram a igreja e relataram tudo que Deus tinha feito por meio deles e como tinha aberto a porta da fé também para os gentios.
28 Isisoni moloso aluwai noko nokolalowoi amai tolo tomasiko manokino, ulo ulo amu amu.
28 E permaneceram ali com os discípulos por muito tempo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.