Apocalipse 6
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARIB
1 Nosai no mo; yo mo sipo uoso kwaiki, pukowoi komiko toliko toloso, molo 7yo konosuwakokai puko na. Ya amai kwai tolo manoki mo, to mo totawoi molo konosuwakaiso na tokosofoliki. Tokosofoliki mo; toitati mulumai hani siyayo siyoliso na yomuki, sauku komiyai. Na yomuki, “Kuku, na potumo.”
1 E vi quando o Cordeiro abriu um dos sete selos, e ouvi um dos quatro seres viventes dizer numa voz como de trovão: Vem!
2 Yomuki mo; yo mo ti monoi foinalikoki, hoso kamososo na kiki, nokoyo you yousikainoso, toniwoi usolisiko yousiso. Uo souwaiko yokuwoi anoniki, Kotoyo. Nonani uo souwaiko nokota mo na manoki, uo na souwaikanoki.
2 Olhei, e eis um cavalo branco; e o que estava montado nele tinha um arco; e foi-lhe dada uma coroa, e saiu vencendo, e para vencer.
3 Nosai no mo; sipo uo mo ti monoi molo konosuwakaiso na tokosofoliki. Tokosofoliki mo; yo mo imo na kwaimoki, toitati mulumai hani siya, ti monoi hani na, ta na yomuki, “Kuku, na potumo.”
3 Quando ele abriu o segundo selo, ouvi o segundo ser vivente dizer: Vem!
4 Yomuki mo; hoso siya na tumoki, wiyou, nakiyaiso, nokoyo you yousikaino. Nonani nokota mo Kotoyo na imo taikiyoki, asiso liyaiyalo monoi. Ta noinomo noko nokolaloyo na tukuwolikuwanoinomo, umamoso siwoi muwoi, uomaiso si manoimo. Nonani mi ano monoi muwo sopo siyoli anoniki, Kotoyo.
4 E saiu outro cavalo, um cavalo vermelho; e ao que estava montado nele foi dado que tirasse a paz da terra, de modo que os homens se matassem uns aos outros; e foi-lhe dada uma grande espada.
5 Nosai no mo; sipo uo mo tau monoi molo konosuwakaiso na tokosofoliki. Tokosofoliki mo; yo mo imo na kwaimoki, toitati mulumai hani siya, tau monoi hani na, ta na yomuki, “Kuku, na potumo.” Yomuki mo; yo mo ti monoi foinalikoki, hoso solinamusoso na kiki, nokoyo you yousikainoso. Nonani nokota mo kolonini muwoli koko ai hani na komo toli yousiki, koloni suo suomoko nokoyo saino monoi, suo no muwoni no moloi?
5 Quando abriu o terceiro selo, ouvi o terceiro ser vivente dizer: Vem! E olhei, e eis um cavalo preto; e o que estava montado nele tinha uma balança na mão.
6 Kwai manoki mo, yo mo ko na imo na kwaimoki, toitati hani toi mulumai imo lukaso toloso. Noino yomuki, “Tuo pofolusokai, naufamai, 4 kina aimaiso. Pali tuo mani, nau taumaiso na pinalo, 4 kina aimaiso.” Wiyouwa wiyou, noko nokolaloyo moloi i monoi? Tiyayo yau yau. Nosai no yomuki, “Ulai woilo ito a noiyo uwokaikoi. Molo wamo ito a mani, noiyo uwokaikoi.”
6 E ouvi como que uma voz no meio dos quatro seres viventes, que dizia: Um queniz de trigo por um denário, e três quenizes de cevada por um denário; e não danifiques o azeite e o vinho.
7 Nosai no mo; sipo uo mo toitati molo konosuwakaiso na tokosofoliki. Tokosofoliki mo; yo mo imo na kwaimoki, toitati mulumai hani siya, topimo hani na, totani ko nayo na yomuki, “Kuku, na potumo.”
7 Quando abriu o quarto selo, ouvi a voz do quarto ser vivente dizer: Vem!
8 Yomuki mo; yo mo ti monoi foinalikoki, hoso sukalososo na kiki, nokoyo you yousikainoso. Tani siyolo imo folosai mo noino, Yau. Noko siya mani, na aluwainiyo tumoki. Tani siyolo imo folosai mo noino, Aupoisolu Yu. Asi asi noko nokolalo siyai mo toti monoi muwokokaitiki, Kotoyo, totatini fona wosuwoimai si monoi. Asi asi noko komaso muwoi. Molo toitati si monoi muwokoki, Kotoyo, molo tauwoi kwaikokaiki, molo siyaso toti monoi muwokokaitiki, totiyo uwokaiko monoi. Wiyou, siyai mo totiyo noinomo muwo sopo sopoyo tukuwolikuwanokino, yau yau. Siyai mo tiyayo kolikaliki, yau yau. Siyai mo ai uyo kolikali liyaiki, yau yau. Aku koloniyo mani, siyai mo na tukuwolikino, yau yau.
8 E olhei, e eis um cavalo amarelo, e o que estava montado nele chamava-se Morte; e o inferno seguia com ele; e foi-lhe dada autoridade sobre a quarta parte da terra, para matar com a espada, e com a fome, e com a peste, e com as feras da terra.
9 Nosai no mo; naino siya uwai molo konosuwakaiso na tokosofoliki. Tokosofoliki mo; yo mo noko nokolaloso na kokoki, Kotoni kotisoko wosuwoiso siso, koloni utunoni kotisoko, nonani kotisoko wosuwoiso siso na kokoki. Asimai mo nonani noko iyali mo Kotoni imo posasoko manokino, noko nokolaloso polukasikalo manokino. No monoi no uo nokoyo tukuwolikino, yau yau.
9 Quando abriu o quinto selo, vi debaixo do altar as almas dos que tinham sido mortos por causa da palavra de Deus e por causa do testemunho que deram.
10 Siyoliso na imokino, “Hani hani komaso samukuko nokota siyoli, nono mo itouniyaima itouniyaimo na, imo motu folo kiyo nokota na. Asi asi noko nokolalo monoi no maniwoiso yomu ukukaiyoinimo? Koi tukuwolimoko foli monoi no maniwoiso uwokoinimo?”
10 E clamaram com grande voz, dizendo: Até quando, ó Soberano, santo e verdadeiro, não julgas e vingas o nosso sangue dos que habitam sobre a terra?.
11 Imokino mo; tuno kamo kamo sopo siyasonuso na nikaloki, na ikoki, “Awi, na pukwaikokaiwo, ainoso hani uo nokoyo mo siyokuno iyaliso tukuwoliyaloinomo, moini mi ano siyamai nokoso. Momai tukuwoli komiyai, tukuwoliyaloinomo, ainoso hani koma. Nosai no mo, tukuwoli foli monoi uwokaikoimo.”
11 E foram dadas a cada um deles compridas vestes brancas e foi-lhes dito que repousassem ainda por um pouco de tempo, até que se completasse o número de seus conservos, que haviam de ser mortos, como também eles o foram.
12 Nosai no mo; yo mo amai kwai tolo manoki mo, sipo uo mo pukoni molo konosuwakai 6so na tokosofoliki. Tokosofoliki mo; nou nou siyoli mo na tumoki, asi mo kumolomoki. Ulo mo na solinamumo taikiyoki, totafou soli topi. Amu lukusomai mani, na nakiyaiso taikiyoki, nako topi.
12 E vi quando abriu o sexto selo, e houve um grande terremoto; e o sol tornou-se negro como saco de cilício, e a lua toda tornou-se como sangue;
13 Kumokini amoloku mani, asiso na kiyalo kono liyaiki, sipoki suwolo komiyai, imonuyo umiko mo, asiso kololimono liyai na.
13 e as estrelas do céu caíram sobre a terra, como quando a figueira, sacudida por um vento forte, deixa cair os seus figos verdes.
14 Kumoki mani, pokamosimo taikiyoki, na ikomo taikiyoki, poso komiyai. Yu sisiyoliwoi iwo mulumai yuwoi mani, na asiyonuwano liyaiki, totaini si kwalo utukaiko liyaikino.
14 E o céu recolheu-se como um livro que se enrola; e todos os montes e ilhas foram removidos dos seus lugares.
15 Wiyou, noko nokolalo komaso mo kukaloko liyaiyalokino. Noko nokolalo samukuko noko sisiyoliwoi nokotalo iyaliwoi polimano noko samukuko noko sisiyoliwoi ilolu molopoi nokowoi ami ami nokowoi nokoni mi foloko mi ano nokowoi nonani mi samiyaikiyo nokowoi, toi komaso mo asi iso na kukaloko liyaiyalokino. Yu asi tomoki i nu poiso mani, kukaloko liyaiyalokino.
15 E os reis da terra, e os grandes, e os chefes militares, e os ricos, e os poderosos, e todo escravo, e todo livre, se esconderam nas cavernas e nas rochas das montanhas;
16 Yuso na ikokino, yuwoi tomokiwoiso na ikalokino, “Yu, koi pukuwoli fiyaimokowo. Tomoki, koi na pofolo tokolikomomokowo. Samukuko nokota siyolini kotisokomai no tiyousikaino no, totani foinalikosai mo na pufiyaimokowo, sipo uoyo mulu siyoliso aiko atolokomo unumokoi.
16 e diziam aos montes e aos rochedos: Caí sobre nós, e escondei-nos da face daquele que está assentado sobre o trono, e da ira do Cordeiro;
17 Ulai afonimaiso? Lolaisu mo mulu siyoliso na tatolokomo unumokono. Kalo monoi no ulai siya no moloi sofuwamo monoi? Komaso kolikalimokoimo.” Aino ikalokino, kumolokaloki.
17 porque é vindo o grande dia da ira deles; e quem poderá subsistir?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.