1 Coríntios 1

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yo mo Polo, Isiso Kolaisoni imo lukasikalomano nokota. Kotoni muluyososu na aliyonimonoki, totani imo lukasikalomano monoi. Woli Sosotini
1 Ayu Paul God ana kokomaim eafu atit Keriso Jesu ana Tur abarayan amatar taituwa Sosthenes airi.
2 koti mo tokumononinukuwo, Kotoso mulumolo luwai noko nokolalo moiso, Kolino nokonuso no tosinuwo no. Isiso Kolaisowoi tosi tomasimonuwo, Kotoni noko nokolalo ititouni moi mo. Totayo mo na aliyonikomokinuwo, totani noko nokolalo si monoi. Moi saso muwoi, noko nokonu noko mani, moini Isiso Kolaiso Siyolini siyoloso no tokaluwai si liyai no, moi komasoni Noko Siyolini siyoloso.
2 God ana Ekaleisia nati Corinth wanawanamaim kwama’am, iyabowat afa’af kwabai kwatit Keriso Jesu wanawananamaim kusouwi God ana sabuw kakafiyih kwamatar kwama’am, naatu sabuw efan tata’amaim iyabowat it bairit taikofan ata Regah Jesu Keriso wabinamaim tao takwakwafir auman.
3 Koto noko tiyo na tofasinuwo, moini Apouwoi Isiso Kolaiso Siyoliwoiyo. Totiyo noinomo mulu tomokiso na tosinuwo.
3 Manaw kabeber, tufuw, Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Moi mo Isiso Kolaisoso tomulumolo luwai manonuwo, no monoi no Kotoyo suomoso monoiso tofasikomalo manonuwo. Ainonani monoi saiso saiso Kotoso wafisu imo na timo unu manonukuwo.
4 Ayu mar etei kwa isa God merarayow abitin, anayabin Keriso Jesu wanawananamaim God manaw kabeber bit isan.
5 — ausente —
5 Naatu i wanawananamaim kwa i kwana ef tata’ane totobuyoy wairaf kwamatar, a turamaim naatu not rerekabamaim sawar etei kwaso’ob.
6 — ausente —
6 Anayabin ayu Keriso isan ao’orereb i kwa wanawanamaim matar ebiturobe.
7 No monoi no Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani ami mo pa tosofuwakomo manonuwoso. Momaini Isiso Kolaiso Siyoliso foumo simai pa tosofuwakomo manonuwoso.
7 Isan imih kwa ata Regah Jesu Keriso na bairerereb isan kwama kwakakaif wanawanan, men kafa’imo ayub ana baigegewasin ta kwasasa’irimih.
8 Wiyou, aino muwoi. Tani amiyo na tamikomo manonuwo, ainoso hani to mo tumoi, momaini Isiso Kolaiso Siyoli mo. Na tamikomo manonuwo. Ulai afonimaiso? To tumomai hani yo foli monoi pa imoinuwoso.
8 Naatu God boro nabototofari kwanan ana yomanin, saise ata Regah Jesu Keriso nanan ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en na’iti.
9 Koto no aliyonikomokinuwo no, tani awitono momaini Isiso Kolaiso Siyoliwoi mulu mo tomoso si monoi, to mo fasimoko mulu mo siyoli, pa tulosukomomoiso.
9 God Natun ata Regah Jesu Keriso ana baita’ayomaim bairi run isan ea’afi i kwanitumitum.
10 Woli iyali, yo mo momaini Isiso Kolaiso Siyoliso tomulumolo luwaimoi, no monoi no ya na tikikomonukuwo. Mulu fofamoso noiyo soiwo. Imo mo tomoso na pa iyamowo, moi komaso mo. Tomoso na pa asisikuwano siwo, mulu mo tomoso.
10 Ata Regah Jesu Keriso ana roubabaruwen fair tafanamaim ayu abifefeyani taitu, abisa isan kwao’o etei kwanibasit, saise kwa wanawanamaim kouseb boro men nama, a not tutufin etei ta’imon namatar kwanama.
11 Woli iyali, Kolowi koliyo noino na imonokino, “Kolino noko nokolaloyo totai amu na tokiyoluwaikuwano si.”
11 Taitu, ayu i Chloe tain tuwan afa hina, kwa wanawananamaim kwama kwabigamigam isan hio anowar.
12 Motu na, siyasonuso mo noino na tiyamalo manonuwo, “Yo mo Poloni imo kwai nokota.” Siyai mo tiyamalo, “Yo mo Apoloni imo kwai nokota.” Siyai mo tiyamalo, “Yo mo Pitani imo kwai nokota.” Siyai mo tiyamalo, “Yo mo Kolaisoni imo kwai nokota.”
12 Ayu boro iti na’atube anao, kwa ta’ita’imon a tur ta ta kwao, o ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Apollos abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Peter abi’ufunun,” naatu ta kuo, “Ayu i Keriso abi’ufunun.”
13 A, moloi woi, Kolaiso no imo fofamoso wiyolukomomokoki? A, moloi, Polo yo no a mokimai kalo unukinukuwo, moi fasikomo monoi no? A, Polo yoso mulumolo luwaimono monoi nokoyo uluwakomokinuwo?
13 Keriso i kwatarsisib in kau’ay nanabin matar. Iban Paul onaf afe’en kwa isa morob? Ai Paul bai’ufnuninamih bapataito kwabai?
14 Moini siyokuno noko ti saso ya na uluwakoki, Kolisopawoi Kaiyawoi. Noko siyaiwoi muwoi.
14 Ayu God ana merar ayiy kwa men ta bapataito aitimih, Krisipas naatu Gaius hairi’imo,
15 No monoi no mo noko siyayo no moloi yomu monoi, “Yo mo Poloso mulumolo luwaiki, no monoi no iwoso na uluwamonoki.” Aino moloi yomu monoi? Nonani monoi yo mo Kotoso wafisu imo na timo.
15 imih men yait ta boro inao, ayu i Paul wabinamaim bapataito abai abi’ufunun.
16 Motu na, Sitifano koli mani, ya uluwakoki, iwoso. Noko siya no yapoli uluwa, woi? Ya fufolikomomono.
16 (Boro’obo anot Stephanas aawan ana nibur bairi bapataito aitih, baise anotanot men yait ta bapataito aitinimih.)
17 Kolaisoyo no ulai noko uluwako monoi imono taikiyoki? Wiyou na, tani imo itouniyaimo lukasiko monoisu na imono taikiyoki. Yo mo asini sai sisiyoli noko komiyai pa aiyolokaloiso. Nokoyo asani siyolososo pokaluwaimonalono mo, Isiso Kolaiso a mokimai kalo imo mo afonimaiso na potoi.
17 Anayabin Keriso i men bapataito isan iyafaru’umih, baise tur gewasin binan isan iyafaru, naatu men orot babin maiyow hai tur naatu hai notamaim ana’omih, nati na’atube ana’orerereb Keriso onaf afe’en momorob tur gewasin ana fair boro yabin en namatar.
18 Motu na, Kotoso mulumolo luwai somiso noko, uwokaiko molo koiyauso no taluwai manono no, toi mo tiyamomoi, “Kolaiso a mokimai kalo imo mo afonimaiso nawo.” Moi, Kotoni amiyo no tosamiyaikiyo manokoni no, moisu mo sai, Kolaiso kalo a moki mo Kotoni ami monoi na wiyomokoki.
18 Anayabin onaf ana tur sabuw kasikasiyih isah i yabin en, baise iyabowat tayayawas isat i God ana fair
19 Kotoni puko imoyo mo noino na tiyomuko,
19 Buk Atamaninamaim eo na’atube:
20 Mulu iwoi noko no moloi woi? Sai sisiyoli noko, toi monoi mani, moloi woi? Ukoumomai imo lukaso noko no moloi woi? Nonani asini sai sisiyoli noko monoi mo Kotoyo na tokolali, mulu somiso noko na.
20 Bo orot ukwarin rerekabin menamaim ema’am? Orot kirum so’obayan menamaim ema’am? Naatu orot baibasayan ana not gagamin iti tafaram nowan menamaim ema’am? God iti tafaram ana ukwar rerekab botabir na koko’aw mamatar men kwaso’ob?
21 Asi noko nokolalo mo Koto monoi pa tosainonoso, totaini saisoso totanomono. Koto monoi no ulai moloi saino monoi, toi no? Tiyamalomoi, “Kolaiso a mokimai kalo imo mo afonimaisowo.” Kotosu mo mulu mo iwoi, na tiyomu, “Totaini sai sisiyoliyo noinomo pa samiyaikiyoinoso. Yani imo, no tiyamo no afonimaisowo, nonani imoso kwaiyakinomo, Kolaisoso mulumolo luwaiyoinomo, na samiyaikiyoinomo.”
21 Anayabin God ana ukwar rerekabamaim iwa’an sabuw tafaram ana ukwar rerekabamaim hima’am men karam boro hitaso’ob, naatu sabuw iyab iti tafaram ana ukwar rerekab hibaib, iti tur isan yabin en hirouw hio, baise aki onaf isan abibinanumaim God iti tur bai sinaf sabuw hitumatum yawas hibai.
22 Ulai Yuto nokoyo tiyamomoi, “Koi mo Kotoni mulu ifolaluwawoi miso kiyakinokimo, na mulumolo luwaiyoikimo.” Koliko noko moiyo tiyamo manonuwo, “Mulu iwoi imo lukasakinuwomo, na mulumolo luwaiyoikuwomo.”
22 Jew hikok ina’inan hita’itin hititurobe naatu Greek sabuw i ukwarerekab hinuwih.
23 Koisu mo Kolaiso a mokimai kalo imoso na tolukaso manonoki. Ulai nonani imo kwai monoi Yuto nokoyo mo namoliyo talosimomokalono. Noko nokonu nokoyo tiyamalomoi, “Afonimaiso imowo.”
23 Baise it i Keriso onaf afe’en hi’onaf momorob isan tabibinan, iti tur Jew sabuw tenonowar i tainih ekuyikuy, naatu Ufun Sabuw tenonowar isah i yabin en.
24 Moisu, Kotoyo no aliyonimokoki no, Yuto noko siyaiwoi noko nokonu noko siyaiwoi, moisu mo sai, Kolaisoyo mo na towiyomokomoi, Kotoni amiwoi saiwoi mo.
24 Baise Jew sabuw naatu Ufun Sabuw wanawanahimaim iyab God eafih hina yawas hibaib, nati sabuw isah Keriso i God ana fair naatu ana ukwar rerekab.
25 Nonani imo no mo, nokoyo tiyamo, “Afonimaiso imowo,” nonani imoyosu mo nokoni sai na tosouwaiko. Nokoyo tiyamo, “Koto mo ami somiso nokotawo.” Wiyou, aino muwoi, tani ami mo soliyaki, nokoni ami na tosouwaiko.
25 Anayabin God ana ukwar rerekab hi’itin koko’aw hirouw hio’o, i orot ana ukwar rerekab natabir, naatu God ana ririmin hi’itin hio’o, i orot ana fair natabir.
26 Woli iyali, mulumolo luwai noko iyali, toku Kotoyo no aliyonikomokinuwo no, nosoni na pomulumolokowo, noiwo noko komiyai sikinuwo? Moi molopoi mo asini saiwoi mo siwoi muwoi. Noko sisiyoli pa sikinuwoso. Apono iyali mani, noko sisiyoli siwoi muwoi.
26 Taitu, kwa marasika mi’itube kwama’am ana maramaim God ea’afi i kwananot, sabuw hai itininamaim kwa moumur na’in i men not wairafi, men orot faifir, na’atube atufuwamaim men orot gagamih hai rara’ane kwatufuwamih.
27 Asi nokoyo no kolali manokinuwo no, “Mulu somiso noko,” moisu mo Kotoyo na muwokomokaikinuwo, sai sisiyoli nokoni molo timai si monoi, toi auwosiko si monoi. Asi nokoyo no kolali manokinuwo no, “Ami somiso nokowo,” moisu mo Kotoyo na muwokomokaikinuwo, noko sisiyoli nokoni molo timai si monoi, toi auwosiko si monoi.
27 Baise God tafaram ana sawar koko’aw hirarouw, rubinen sabuw not wairafih ibiya’uhuwih. Naatu tafaram ana sawar ririmih hirarouw rubinen, sabuw fairih ibiya’uhuwih.
28 Asi nokoyo no kolali manokinuwo no, “Apitono iyali mo noko sisiyoli muwoi,” moisu mo Kotoyo na muwokomokaikinuwo. Asi nokoyo no kolali manokinuwo no, “Afonimai noko iyali,” moisu mo Kotoyo na muwokomokaikinuwo. Motu na, Kotoyo afonimaiso si nokoso tomuwokokaimoi, asini noko sisiyoli uwaimo taikiyo monoi.
28 Abisa tafaram itin yabin en rarouw i rubin bai, naatu abisa tafaram itin gagamin rarouw i gurus.
29 Koto mo totani muluyoso nokoso tomuwokokaimoi, ulai noko no tota amu monoi no hani monoi kisosomi monoi, tani molo timai no?
29 Saise men yait ta God nanamaim naora’ara’atamih.
30 Nasu, Kotoyo na muwokomokaikinuwo, Isiso Kolaisowoi si tomasimo monoi. To mo Kotoni sai siyoli na towiyomokomoi, moi saino monoi. Totayo noinomo mulu ititounikomomoko kaiki. Imo mo futo, Koto mo. Kotoni noko nokolalo ititouni nali, moi mo. Ifou kolisomokoki, afonimaiso muwoi, suo mo na kalo unumokoki.
30 Baise God buwit tana Keriso Jesu wanawananamaim ikofanit naatu sinaf Keriso ata ukwar rerekab matar. Naatu kakafhine rufamit tatit, yamutufurit God ana sabuw kakafiyih tamatar.
31 No monoi no Kotoni puko imoyo tiyomuko,
31 Isan imih Buk Atamaninamaim eo na’atube, “Yait nakokok ora’ara’atamih Regah abisa sisinaf tafanamaim nao ra’ara’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.