1 Coríntios 15

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Woli iyali, ya Kotoni imo itouniyaimo toku no lukasikomokinukuwo no, nosoni ti monoi na pomulumolokowo. Yasoi kwai itouniyaimokinuwo, no monoi no amiso na tosinuwo.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Nonani imo itouniyaimoso, ya no lukasikomokinukuwo no, nosoni taluwai manonuwo mo, na tosamiyaikiyo manonuwo. Afonimaiso aiko mulumolo luwaiyoinuwo.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Imo ya no kwaikoki no, nonani imo na aiyolokomokinukuwo, imo itouniyaimo siyoli na. No mo noino, Kolaiso mo moi kwalomai monoi na kalo unumokoki, mulu kopokoiyau saloso uwokomomoko monoi. Kotoni puko imoyo no tiyomukokai no, motuwaso na fiyamosiki.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Na ai unukino. Nosai no mo tinosai Kotoyo ifou na lusiki. Kotoni puko imoyo no tiyomukokai no, motuwaso na fiyamosiki.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Yausai auwoniyouki mo; Pitani auso na fiyamosima tumoki. Nosai no mo, noko molo tiwoi nokoni auso na koka tumoki.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Nosai no mulumolo luwai noko molopoiwoi, 500 mo na kikino. Nonani noko nokolalo mo molopoi nali, siyaisu mo yau yau, molopoi mo amai na tosi liyai.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Nosai no mo, Yamisoni auso fiyamosima tumoki. Nosai no Kotoni imo lukasikalomano noko toi komaso na kikino.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 — ausente —
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 — ausente —
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Ulai Kotoyo na fasimonoki, no monoi no totani imo lukasikalomano nokota, yo mo. Suomoso monoiso na fasimonoki, no monoi no yo mo afonimaiso pa totoloso. Wiyouwa wiyou, yo mo mi atino siyoli na ano manoki. Kotoni imo lukasikalomano noko siyai mo aino pa ano manokinoso, amisoso. Ulai asani amiyoso ano manoki? Kotoyososu na fasimonalo manoki.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Ya poimo souwaikoi, toiyo poimo souwaimonoino, tofolo, yo mo imowoi muwoi. Imo tomoso na tolukasikomo manonukuwo. Nonani imososo na tomulumolo luwai manonuwo, na taluwai manonuwo.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Saiso saiso koi mo Kolaiso kalo imowoi Kotoyo ifou lusikai imowoi na tolukasikomalo manonukuwo. Hani monoi moi siyaiyo tiyamalo manonuwo, “Noko yau no moloi auwono monoi?”
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Ulai motu mo, yau yau noko auwonoulu somiso mo, Kolaiso mani, yausai pa polusikaiso, Kotoyo.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Ulai motu mo, Kotoyo Kolaiso lusikai somiso mo, koini imo mo afonimaiso na potoi, afonimaiso pomulumolo luwai manonuwo.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Lusikai somiso mo, koi mo Kotoni imoso polukasikomo ifoluwaikomonukuwo. Ulai afonimaiso? Koisu mo Kotoyo Kolaiso lusikai aino imo na posasoko wiyononikinukuwo. Ulai motu mo, Kotoyo yau yau noko ifou lusokokai somiso mo, Kolaiso mani, pa polusikaiso.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Ulai motu mo, Kotoyo yau yau noko lusokokai somiso mo, Kolaiso mani, yausai ifou pa polusikaiso.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Ulai motu mo, Kotoyo Kolaiso lusikai somiso mo, afonimaiso pomulumolo luwai manonuwo, momaini molo koiyauso amai na paluwainuwo.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Lusikai somiso mo, toso mulumolo luwai noko no kolikaliki no, toi mani, pa polusokokaiso, na puwokaikokai.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Kolaisoso tomulumolo luwaikoni mo, moi mo na tofoumo sikoni. Ulai piyamokoni mo, “Kolaiso mo asimai saso tofasimokomoi, kolikalimokomai mo pa fasimokoiso.” Aino piyamokoni mo, noko nokolaloyo siyoliso posonukukomomokono, noko siyai monoi koufaso posonukukono.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Ulai aino muwoi, Kolaiso mo yapoli na lusikaiki, yausai. Motu nali no, Kotoyo yausai ifou na lusikaiki. Totawoi yausai ifou auwoniyou nokota nali. Kolikali noko mo namolisai ifou amai auwonouloimo.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Noko siya mo totawoi kalo nokota, kolikali molo mo ta yonoki. Ulai siya mo yausai ifou na auwoniyouki. Yau yausai auwonoulu molo mo ta na yonoki.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Motu na, Atamoni nakosaitono iyali, noko nokolalo komaso moi mo yau yau na tokolikalimokomoi. Kolaisoso mulumolo luwai noko moisu mo pa kolikalimoko kaiyoiso, yausai ifou na auwonoulu monoi.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Moi siyasonuso yau yausai ifou na auwonoulalo monoi, Kolaiso mulumolo luwai noko nokolalo moi mo. Totawoi yausai auwoniyou nokota mo Kolaiso, namolisai auwonoulu noko mo moi. Asiso ifou amukonakimo, na auwonoulu monoi.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Nosai no mo; komaso hani hani na uwaimo taikiyoimo. Kolaisoyo noinomo puwoso si noko uwaimo taikiyoimo. Ami ami nokowoi popuwawoi na uwaimo taikiyoimo. Komaso hani hani mo Kolaisoni nasu wosuwoimai si liyaiyoimo. Nosai no mo; Koto Apou Siyolini nainoso kiyokoimo, samukuko monoi.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Ulai afonimaiso? Kolaiso mo samukuko nokota siyoli na totolomoi, ainoso hani tota uo noko komaso noko mo tani fona wosuwoimai na soimo, Kotoyo noinomo kiyokomokaiyoimo.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Kopokoiyau hani hani komaso mo uwaimo taikiyakimo, yau yau kolikali molo mani, uwofa na tanoimo.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Kotoni puko imoyo noino na tiyomuko,
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Kolaiso mo nonani hani hani yapoli samukukakimo, nomai no mo tota Kotoni alu, to mo Apitononi nasu wosuwoimai na tolanoimo. Hani hani komaso kiyokomokai nokotani nasu wosuwoimai na tolanoimo. No monoi no komaso hani hani mo Koto totayosu na samukukoimo.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Noko mo yau yausai auwonoulu somiso mo, yau yau noko muwokokai monoi pa puluwako uku manonoso. Yausai auwonoulu somiso mo, yau yau noko muwoko monoi no ulai moloi uluwako uku mano monoi?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Koi mani, saiso saiso uo nokoyo louwa tuwokaikomomoko manono. No mo waliyo, tukuwolimokakinomo, yausai ifou auwonouloikimo. Yausai auwonoulu somiso mo, koi mo palukiko manonoki.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Woli iyali, saiso saiso na louwa totukolomono manono. No mo motu nali no. Motu imo siya mo noino. Yo mo moi monoi na tomolokikomo manonukuwo. Ulai afonimaiso? Moini Isiso Kolaiso Siyoliwoi tosi tomasimokoni, no monoi no. Nasu, motu nali no, na louwa totukolomono manono, saiso saiso.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Na pukwaiwo. Yo mo siyokawi imo timonukuwo. Ifiso nokonumai asikoiyo aluwouwoi potukoluwano manokinoki. Yo mo Kotoso mulumolo luwai somiso mo, pa potukoluwano manonokiso, yo mo toini uo monoi na polomu. Ulai motu mo, kolikali noko mo yausai auwonoulu somiso mo, piyamo manokoni,
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Wonikaluso noko siyaiyo ifoluwaikomoinuwomo, toiso aluwaiko monoi. Ya na timonukuwo, noko kopokoiyau nokowoi liyai fasikakikonimo, moini mulu na uwokaiko wamokoinomo.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Atiyaiyaso na pomulumoloko itouniyaimowo. Molo koiyau mo noiyo aluwaiyoiwo. Na pukwaiwo. Moi mulumai noko siyai mo Koto monoi mo sainowoi muwoi. Ninani imo ni timonukuwo mo, no mo afonimai imo muwoi, moi auwosikomo monoi nali no.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Nakomo noko siyayo piyomalo, “Yau yau noko no moloi auwonouloimo, woi? Toi no hani au komiyai auwonouloimo?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Nonani nokota, to mo muluwoi muwoi. Yo mo siyokawi imo noino na timo. Nono no sai pakoso? Ino no tikai manoni mo, nonani ino popikokai somiso mo, aliyoli ali mo lolaloso pa auwonoulaloiso.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Kwoino no suwoyo no moloi ikai monoi? Inoyoso na tikai manoni. Kwoino inowoi hani hani inowoi mo noinoso na.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 No monoi no Kotoyo noinomo aliyoli ali mo auwoi suwowoi na tauwonoulalomoi. Folo folo na tauwonoulu liyaimoi, totani muluyoso.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Noinoso na, nokoni au mo kolonini au komiyai muwoi, fofamoso na. Nokoni au mo folo, kolonini au mo folo, uoni au mo koloni siyaini au komiyai muwoi, folo nali, lani au mani, folo nali no.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Kumokini hani mo folo. Asini hani mo folo. Kumokini hani hani mo ititouni, asini hani hani mo folo. No mani, ititounisu.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Ulo mo itouniyaimoso towimoi. Amu mo folo na towisomoi. No mani, itouniyaimoso. Amoloku mani, folo na towiko liyaimoi, ititouniso. Amoloku komaso mo tomoso pa towikoso, fofamoso towiko liyaimoi, ititouniso nali.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Yau yausai ifou auwonoulu noko mani, noinoso na. Noko yau yau mo asiso no taiko uku manokoni mo, no mo topopikokaimoi. Ulai yausai ifou auwonoulu au mo ti monoi mo uwokaikowoi muwoi.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Au yau yau no taiko uku manokoni mo, no mo kwamu kwaimo muwoi, kopokoiyau nali. Yausai ifou auwonoulu au mo ititouniya ititouni nali. Au yau yau no taiko uku manokoni mo, no mo ami amiwoi muwoi. Yausai ifou auwonoulu au saso mo ami amiwoi na.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Au yau yau no taiko uku manokoni mo, no mo asi tulolimoi. Yausai ifou auwonoulu au mo ititouni na, kumokiso yoimo.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Kotoni puko imoyo mani, noinosu na tiyomuko,
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Kumokini au tonofalowoi toku mo siwoi muwoi. Motu nali, asini auwoisu toku tosikoni. Asini au asi foliyafoumokaiyou monoi, kumokini au ititouni alosokomomokoimo.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Totawoi nokota mo asi nokota na, asisai na wiyonoki, Kotoni muluyoso. Ti monoi muwokai nokota to mo kumoki nokota, Isiso Kolaiso na.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Asi asi noko komaso noko mo totawoi asi nokota komiyai tosi liyai. Kumokiso yo noko mo ti monoi muwokai nokota komiyai na sa yoimo.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Lolai mo nonani asi nokota komiyai tosi manokoni. Noinoso na, amuwoi tino mo ti monoi muwokai nokota komiyai na sa yo monoi, kumokisai tumo nokota komiyai.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Woli iyali, motu imo na timonukuwo. Noko nokolaloni tokumi au mo Kotoyo pa you samukukoiso. Tokumi au no aniyopa poi poi no moloi si mano monoi?
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Na pukwaiwo. Wosu woso imo kukalokokaifa na timonukuwo. Moi komaso mo pa kolikalimokoiso. Au saso na alosokomomokoimo, moi komaso mo. Au tonofalowoi na si monoi.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Topimo louwo imo yomusomai somaiso na alosokomomokoimo, lolai siyasoso. Motu na, louwo imo yomusakimo, yau yau noko nokolalo mo yausai na auwonouloimo, ti monoi pa kolikaliyoiso. Nosai no mo amai si noko moi mo au tonofalo na alosokomomokoimo.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Ni mo noino na. Moini au kopokoiyau mo na alosokomomokoimo, au tonofaloso na si monoi, aniyopa poi poi. Lolai mo tokolikalimokalomoi. Amuwoi tino mo au tonofalo na alosokomomokoimo, ti monoi pa kolikalimoko kaiyoiso.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Motu na, moini au kopokoiyau mo na alosokomomokoimo, au tonofaloso na si monoi, aniyopa poi poi. Lolai mo tokolikalimokalomoi. Amuwoi tino mo au tonofalo na alosokomomokoimo, ti monoi mo pa kolikalimokoiso. Nonani ulomai mo Kotoni puko imo mo motuwa na fiyamosiyoimo. Noino no tiyomuko no,
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Moi no moloi kolikalimokokai monoi? Kolikalimoko monoi pa kokolokomomokoiso.”
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Molo koiyauso aluwai foli monoi na tokolikalimokomoi, yau yau. Musini imo amiyo yomuko somiso mo, moi mo molo koiyau aluwai monoi pa posainokoniso.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Koto totasosu mo wafisu imo na timokoni. Moini Isiso Kolaiso Siyolini amimai Koto mo na tamikomomokomoi, no monoi no pa kolikalimoko kaiyoiso, na souwaikai monoi.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Auwa iyali ititouni, no monoi no amiso na pa siwo, mulu tiwoi noiyo soiwo. Siyoli Nokotani mi ano monoi no tofolokomo manonuwo mo, no mo afonimaiso monoi muwoi. No monoi no amisoso na pa anononi manowo, saiso saiso.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.